Albertas ONIŪNAS
Jau ketvirti metai tęsiasi UAB "Pajūrio viešbučiai" generaliniam direktoriui Gvidonui Masalskiui (59 m.) ir viešbučio "Pajūris" vyr. administratoriui Aleksui Bigai (34 m.) dėl sąvadavimo ir kyšio ėmimo iškelta byla. Prieš pusantrų metų abu vadovai Klaipėdos apygardos teisme buvo išteisinti. Teismas konstatavo, kad STT sukūrė nusikaltimą tuščioje vietoje, įtraukė į jį žmones, o po to juos sulaikė ir apkaltino. Tačiau teismai tęsėsi ir toliau - bylą, kaip itin sudėtingą, nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegija. Tačiau pabaigos nėra iki šiol. Tuo tarpu "Pajūrio viešbučiai" sėkmingai privatizuoti už gerokai mažesnę nei rinkos kaina. Įdomu tai, kad kol "Pajūrio viešbučių" vadovas buvo G. Masalskis, bendrovė dirbo pelningai. G. Masalskis buvo prieš privatizavimą, ne be pagrindo manė, kad valstybei toks objektas naudingas. Žiūrint iš šios dienos pozicijų panašu, jog iš dalies dėl to su generaliniu direktoriumi buvo ir susidorota tiek juridiškai, tiek fiziškai.
Atvykėliai nemėgstami
UAB "Pajūrio viešbučiai", turėjusi 100 procentų valstybinio kapitalo, buvo suformuota iš Klaipėdoje esančių viešbučių "Pajūris", "Lūgnė", Nidos "Linėjos" bei vaikų stovyklos "Liepsnelė". Šie objektai perimti iš bendrovės "Naftos terminalas". Generaliniu naujojo "uabo" direktoriumi buvo paskirtas vilnietis Gvidonas Masalskis, anksčiau vadovavęs sostinės viešbučiui "Lietuva", o pastaruoju metu dirbęs Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje. Atvykėlis uostamiestyje buvo sutiktas priešiškai - G. Masalskis tada dar nežinojo, kad generalinio direktoriaus postas rūpėjo vieno iš viešbučių direktorei.
Netrukus prasidėjo veiksmai. Jau po trijų mėnesių viešbučio "Pajūris" direktorė Alfreda Pangonienė, neinformavusi generalinio direktoriaus, net 6 kartus padidino paslaugų savo vadovaujamame viešbutyje įkainius. Tai būtų buvęs vos ne bankrotas - klientų būtų iškart sumažėję kelis kartus. G. Masalskis dėl tokios saviveiklos labai supyko, A. Pangonienės įsakymą panaikino ir ketino atleisti iš darbo ją pačią, tačiau vėliau apsigalvojo - moteris liko savo pareigose.
Direktoriai nereikalingi
Kiek vėliau bendrovės stebėtojų taryba, vadovaujama Teresėlės Kazlauskienės, nusprendė sumažinti viešbučių valdymo išlaidas. Kai yra keli administratoriai bei vyr. administratorius, direktorius jau kaip ir nereikalingas. Tokiu būdu "Pajūrio" ir "Lūgnės" direktorių etatai buvo sumažinti. Buvo atleista ir daugiau darbuotojų: viena administratorė apsivogė (priėmė klientą, jo neužregistravo, o pinigus įsidėjo į kišenę), kita naktinės pamainos metu buvo rasta visiškai girta (2,49 promilės alkoholio). Vienas padavėjas, aktyviai siūlęsis seksualiai aptarnauti viešbučio klientes moteris, taip pat buvo paprašytas išeiti iš darbo. Tokiu būdu G. Masalskio priešų gretos augo. Netekusi darbo "Pajūrio" direktorė A. Pangonienė netgi pagrasino, kad dėl šio etatų mažinimo G. Masalskiui bus tik blogiau. Galima suprasti, kad ne ką švelnesnius jausmus generaliniam direktoriui jautė ir buvusi "Lūgnės" direktorė Z. Puidokienė. "Pajūrio viešbučius" purtė įvairiausios komisijos, tikrintojai.
Prieš direktorių - beisbolo lazdos
1997 metų spalio 30-ąją Giruliuose, "Pajūryje", buvo švenčiamas bendrovės vyr. buhalterės gimtadienis. Jame dalyvavo, šiek tiek šampano išgėrė ir G. Masalskis. Po to tarnybiniu automobiliu iš Girulių parvyko Klaipėdon. Keistas telefono skambutis, kai niekas nekalbėjo, o tik kvėpavo į ragelį, G. Masalskio nesujaudino. Vakare žmogus nusprendė automobilį nuvairuoti į saugomą aikštelę prie "Klaipėdos" viešbučio. Taip ir padarė. Grįždamas į tarnybinį butą, kuris yra name prie pat "Iki" parduotuvės, tarpuvartėje pastebėjo du vyriškius. Praėjo pro juos ir išgirdo "davaj", pajuto stiprų smūgį į nugarą. Atsisukęs akies krašteliu pastebėjo ant galvos nusileidžiančią beisbolo lazdą. Išgelbėjo gera reakcija - kiek pasuko galvą, todėl smūgis nuslydo. Tik tai ir išgelbėjo G. Masalskiui gyvybę. Žmogus neprarado sąmonės, įbėgo į laiptinę (užpuolikai nesivijo), pasiekė butą ir iškvietė policiją, greitąją.
Po poros dienų atsitokėjęs G. Masalskis parašė policijai pareiškimą, kuriame įvardijo, kad vienas užpuolikų galėjo būti anksčiau minėtos buvusios direktorės sūnus Vidas Puidokas, dirbęs "Pajūrio" durininku. Pareiškimą įteikė tuometiniam uostamiesčio policijos vadovui Mečislovui Rimkui. Tačiau, G. Masalskio manymu, joks rimtesnis įvykio tyrimas nebuvo atliekamas. Žmogus mano, kad galėjo turėti įtakos aplinkybė, jog VPK aukštas pareigas užima kitas Z. Puidokienės sūnus. Užpuolimas, vos nekainavęs G. Masalskiui gyvybės, taip ir nebuvo išaiškintas.
Valstybinis požiūris naivus
Vėliau "Pajūrio viešbučius" tikrino Valstybės kontrolė. Tuo metu į G. Masalskį kreipėsi du STT agentai - pasiūlė "paslaugą už paslaugą" (G. Masalskis perduoda kyšį vienam Valstybės kontrolės skyriaus vadovui, kad patikrinimas bendrovėje būtų baigtas arba išvados būtų palankios, o STT tuojau pat tąjį valdininką sučiumpa). Už tokią paslaugą agentai žadėjo, kad "Pajūrio viešbučiai" liks "švarūs". G. Masalskis kategoriškai neatsisakė, tačiau "tempė gumą", taip nieko ir nepadaręs. Toks buvo pirmas susidūrimas su STT.
Valstybės kontrolė surinktą medžiagą perdavė Tardymo valdybai, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl valstybės turto iššvaistymo. Bet po kurio laiko bylą teko nutraukti nesant nusikaltimo sudėties. Jau 1998 metais tuometis ministras K. Skrebys pareiškė nuomonę, kad "Pajūrio viešbučius" reikėtų ruošti privatizuoti. G. Masalskis sakosi tada nesupratęs, kad tai - ne tik nuomonė, ir naiviai aiškinęs, kad Nidos viešbutį galima perduoti savivaldybės žinion, vaikų stovyklą ir "Pajūrį" - Krašto apsaugos ministerijon ir t. t. (kad pelningi objektai liktų valstybei).
Sąvadautojų sąvadautojas
1998 metų spalio pradžioje Klaipėdoje, Melnragėje, prie invalidų paplūdimio, STT agentai sulaikė "Ford Mondeo", vairuojamą UAB "Pajūrio viešbučiai" generalinio direktoriaus Gvidono Masalskio. Jo švarko kišenėje buvo rasta 500 JAV dolerių, kurių kupiūrų numeriai buvo sužymėti iš anksto. Šiuos pinigus direktorius buvo gavęs iš sąvadautoju Arvydu apsimetusio STT agento Arvydo Skurdausko. Pinigai G. Masalskiui duoti už tai, kad firmos viešbučiuose lankosi ir lankysis prostitutės su klientais, jiems bus suteikiami kambariai, o pavardės ir kambarių nuoma jokiuose registracijos žurnaluose nefiksuojamos. Tą pačią dieną sulaikytas ir viešbučio "Pajūris" vyr. administratorius Aleksas Biga, kuris iš "sąvadautojo" Arvydo gavo 200 litų už tai, kad įleido prostitute ir klientu apsimetusius STT bendradarbius S. Grigaliūnaitę ir R. Pocių į viešbučio numerį porai valandų ir šių "klientų" neužregistravo žurnale.
STT sukūrė nusikaltimą
Tąsyk žiniasklaidoje kilo didžiulis skandalas - buvo rašoma, kad uostamiesčio viešbučius apraizgęs prostitučių ir sąvadautojų tinklas, firmos vadovai aktyviai bendradarbiavo su nusikaltėliais. Niekam nekilo klausimas, kodėl "sąvadautojai" kreipėsi ne į durininkus, administratorius, kaip paprastai būna, o net į generalinį direktorių. Ir kodėl tas direktorius buvo toks kvailas, kad pats asmeniškai ėmė pinigus, nepasirūpino elementariu tarpininku. Galop pasirodė, kad visas tas niekdarių tinklas tebuvo dvi prostitutės, du sąvadautojai ir vienas klientas. Visi - STT bendradarbiai. Ši byla buvo tiriama net dvejus metus. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendį paskelbė praėjusių metų viduryje. G. Masalskis ir A. Biga išteisinti, o STT veiksmai pripažinti provokacija. Teismo nuomone, pirmiausia STT turėjo gauti duomenų apie realią prostituciją ir sąvadavimą minimuose viešbučiuose, tų asmenų parodymus apie vadovybei duodamus kyšius, o tik tada jau imituoti nusikalstamos veikos modelį ir nusikaltėlius demaskuoti. Dabar išėjo, kad agentai patys sukūrė nusikaltėlių tinklą iš savo darbuotojų ir įtraukė į nusikaltimą asmenis, niekada tuo anksčiau neužsiėmusius. Beje, dar iki nuosprendžio teismas paprašė STT pateikti informaciją apie nusikaltėlių veiklą (jei tokia yra) iki modelio taikymo. Tačiau informacija teismui nebuvo pateikta.
Koją pakišo juristas
Tačiau jei STT sumodeliavo ir įvykdė nusikaltimą, tai yra šios institucijos problema. Tuo tarpu faktas, kad G. Masalskis ėmė pinigus, liko nepaneigtas. Kodėl? Daug priešų turinčio, valstybiškai ir patriotiškai mąstančio direktoriaus kišenėje žymėti doleriai vis dėlto buvo rasti. Pats G. Masalskis taip pat nepaneigia ėmęs pinigus. Pasak jo, įmonės juristas V. Janušonis kartą užsiminė, kad turi ryšių su STT, o vyrukai iš tos kontoros žino, kad generalinis direktorius stengiasi įvesti viešbučiuose tvarką. Todėl juristas pasiūlė G. Masalskiui kartą kitą paimti pinigus iš sąvadautojų ir tokiu būdu padėti juos sučiupti. G. Masalskis patikėjo savo juristo, buvusio policininko, žodžiais, o kadangi anksčiau jau buvo ignoravęs STT siūlymus, tai dėl šventos ramybės šįkart nusprendė padėti. Pirmus du kartus paėmė po 500 JAV dolerių iš sąvadautoju apsimetusio STT agento nė nenujausdamas, kas jis yra, ir tuojau pat perdavęs tuos pinigus V. Janušoniui, kad šis atiduotų STT. Trečią kartą su tokia pat - 500 JAV dolerių - suma ir buvo sulaikytas.
Tokia G. Masalskio įvykių versija gali pasirodyti labai abejotina, jei ne viena smulkmena. Jei jau kaltinimai patvirtinti dėl 1 500 JAV dolerių paėmimo, o rasta tik trečdalis sumos, tai dėl likusių valstybės-STT pinigų turėtų būti pateiktas ieškinys G. Masalskiui, nes laikoma, kad tuos 1 000 JAV dolerių jis paėmė ir išleido savo reikmėms. Tačiau toks ieškinys nebuvo pateiktas. Galbūt dėl to, kad V. Janušonis minėtus dolerius iš tiesų atidavė STT? Specialioji kontora tai linkusi nutylėti.
Operatyvinė pažyma - po poros metų
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį prokuratūra apskundė. Apeliacinis teismas paliko galioti klaipėdiškių verdiktą. Tada skundas pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Trijų teisėjų kolegija nepajėgė priimti sprendimo ir byla, kaip nepaprastai sudėtinga, buvo nagrinėjama 7 teisėjų kolegijos. Ir ši kolegija principinio sprendimo nerado - tik konstatavo, kad kyšio gavimo metu G. Masalskis nebuvo valstybės pareigūnas, o tik samdomas direktorius. Ir grąžino bylą į Apeliacinį teismą. Šiame teisme netikėtai buvo gauta STT pažyma apie ankstesnę teisiamųjų nusikalstamą veiką, susijusią su kyšiais ir sąvadavimu. Ta pati, kurios anuomet prašė ir negavo Klaipėdos apygardos teismas. Kas toje pažymoje rašoma - neaišku. Kodėl ji atsirado tik dabar - irgi neaišku.
Apeliaciniam teismui šįkart viskas buvo aišku ir jis pripažino, kad teisiamieji yra kalti. G. Masalskiui skirta 300 MGL dydžio bauda. Dabar jau G. Masalskis kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Kol kas byla dar nebuvo nagrinėjama.
Įsakymas "subankrotinti"
Panašu, kad svarbiausias šios bylos rezultatas jau seniai pasiektas. G. Masalskis po 1998 rudens įvykių ištvėrė penkias sunkias operacijas, tapo antrosios grupės invalidu, "Pajūrio viešbučiams" jau seniai nevadovauja ir apie bendrovės likimą sužino tik iš spaudos. Kas vyko bendrovėje po kyšininkavimo skandalo? Ekonominiai rodikliai ėmė blogėti, apyvarta nuo 7 milijonų litų 1998 metais nukrito iki 3,5 milijono šiais metais. Vien darbuotojų atlyginimams išmokėti reikia 3 milijonų litų. Scenarijus jau ne kartą išmėgintas ir skausmingai aiškus - valstybinė įmonė nuvaroma kone iki bankroto ir tada pusvelčiui parduodama "geriems vyrams". Taip bendrovę perėmė ir pardavė Valstybės turto fondas. Nekilnojamojo turto vertintojų nuomone, viešbučiai ir kitas turtas rinkos kainomis turėtų būti vertinami 20 milijonų litų. Tuo tarpu Turto fondas "Pajūrio viešbučius" vos už 8 milijonus litų pardavė sostinės firmai "Auksinė lagūna", teikiančiai grožio ir stomatologijos paslaugas. Tačiau firma jautėsi taip "tvirtai", kad per pusantrų metų sugebėjo sumokėti tik 100 000 litų ir pareikalavo sumažinti kainą. Turto fondas taip ir padarė - sumažino kainą iki 6 milijonų litų. Tačiau iki šiol nėra žinių, ar valstybė gavo šiuos pinigus.
Viešbučiai - "savose" rankose
Prieš trejetą metų žiniasklaida pliekė G. Masalskį už dideles (iki 30 procentų kainos) siekiančias nuolaidas viešbučiuose gyvenantiems kai kuriems Seimo nariams, ministerijų valdininkams. Aktyviai įsijungė ir Valstybės kontrolė. Tuo tarpu dabar pusiau privatizuotuose viešbučiuose "Auksinės lagūnos" veikėjas D. Norkus su draugais ir merginomis gyvena už dyka, kažkokia jo rekomenduota vilniečių firma sugriovė "Pajūrio" viešbučio kavinės interjerą, o vėliau pasirodė, kad tokia firma apskritai neegzistuoja. Vien D. Norkaus ir draugų pragyvenimas "Pajūryje" jau kainavo 10 000 litų. Beje, "Auksinė lagūna" yra registruota Vilniaus Žvėryno mikrorajono penkiaaukščio bute. Jos įstatinis kapitalas - 380 000 litų. Tuo tarpu pagal sutartį firma per penkerius metus nuo sutarties pasirašymo turės investuoti 4 milijonus litų. Bet galės ir neinvestuoti, o Turto fondui sumokėti 2 milijonų litų baudą. Tiesiog šiltnamio sąlygos.
Gvidonas Masalskis gyvena Vilniaus Lazdynų mikrorajone ir po truputį skaičiuoja, ar užteks teismo paskirtą 300 MGL-ų baudą sumokėti pardavus dviejų kambarių butą. Ir patyliukais save keikia, kad kadaise nepaklausė svarios ministro nuomonės viešbučių privatizavimo klausimu...
