Remigijus RAINYS
Vasario 16-ąją Prezidentūroje, be kitų Apdovanojimų, bus įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Jais bus apdovanoti žmonės, pasižymėję gelbstint skęstančiuosius.
Susipažins pas prezidentą
Pernykščio rugpjūčio pradžioje atostogaujanti Kauno Centro poliklinikos akušerė Regina Mauručienė po darbų savo darže Šančiuose atėjo pasikaitinti prie Nemuno. Paplūdimys buvo apsemtas pakilusio upės vandens, tad moteris atsisėdo tolėliau, ant akmenų. Paupys buvo tuščias, tik vėliau atėjo du mažamečiai berniukai ir mergaitė. Regina jau ketino šūktelėti, kad vaikai būtų atsargūs, tačiau šie dingo kitoje netoliese stūksančio molo pusėje. Po kurio laiko R. Mauručienė išgirdo pagalbos šauksmą ir pamatė vandenyje visus tris vaikus. Plaukti nemokanti moteris sakė tyliai maldavusi Dievo, kad neleistų mažyliams nuskęsti, o pati nulaužė dvi dvišakas karklo šakas ir jas supynusi ištiesė vaikams, patarusi laikytis vandens paviršiuje ir neskandinti vienam kito. Įsikibti į šakas pavyko būsimajai ketvirtokei. Ją ištraukusi į krantą Regina bandė pasiekti vis tolyn srovės nešamus berniukus. Mergaitė atnešė krante paliktas berniukų kelnes. Jas, surišusi į virvę, R. Mauručienė nuo apsemto molo numetė būsimajam penktokui. Vandenyje liko tik devynmetis Aidas Juknevičius, kurį į vandenį įbridusi gelbėtoja galėjo tik raminti. Įvykius matę kitame Nemuno krante žvejoję vyrai mobiliuoju telefonu iškvietė pagalbą ir netrukus į nelaimės vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Pirmasis atvyko Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operacinio vadovavimo dalies operacijų vadovo kapitono Artūro Pakalniškio automobilis. Dar bevažiuojant batus nusiavęs A. Pakalniškis šoko į upę, nuplaukęs apie 40 metrų sugriebė iš paskutiniųjų besikapstantį berniuką ir ištraukė jį į krantą. Tuo metu buvo gautas pranešimas apie autoįvykį, kurio metu nukentėjo keli žmonės. Artūras, įsitikinęs, jog berniuko gyvybei pavojus negresia, perdavė jį narams ir su savo vyrais nurūko vykdyti kitos užduoties. Tik dabar iš "Akistatos" korespondento vyriškis sužinojo, kad to paties incidento metu buvo išgelbėti dar du vaikai, ir patikino, kad per priėmimą pas prezidentą būtinai susipažins su Regina Mauručiene.
Per 25 metus akušere dirbanti Regina Mauručienė tikino vaikus pirmiausia gelbėjusi geru žodžiu, stengėsi, kad mažyliai nepultų į paniką. Padėjo ir tai, jog pavyko iš pirmo karto nulaužti karklo šakeles, mat nežinantiesiems mažutės paslapties tai ne visuomet pavyksta iš pirmo karto. Regina iš karklo vytelių yra nusipynusį stalelį, pasidariusi paveikslų rėmelių. Su dvidešimt trejų metų dukra, studijuojančia Lietuvos veterinarijos akademijoje, kartu gyvenanti moteris laisvalaikiu mėgsta dirbti darže, skaito knygas, klausosi muzikos. Besimokydama ketvirtoje klasėje Regina ir pati skendo, kai pateko į duobę jūroje. Mergaitę išgelbėjo netoliese pliuškenęsis vyriškis. Išgelbėtų vaikų R. Mauručienė daugiau nematė, tačiau apie įvykį rašę žiniasklaidininkai jai perdavė nuo jų geriausių linkėjimų.
Kapitonas Artūras Pakalniškis prisipažino, kad vaikystėje taip pat nesutarė su Neptūnu ir kelis kartus skendo. Du kartus iš properšos jam padėjo išsigelbėti brolis, o vieną kartą pavyko išsiropšti pačiam. 38 metų gelbėtojų vadovas dabar jau trečiosios kategorijos naras ir vandenyje jaučiasi ne blogiau nei sausumoje. 1998 metais jis išgelbėjo eketėje skendusį vyriškį. Pasak A. Pakalniškio, žmona Loreta jau priprato prie jo neramios tarnybos, o keturiolikmetė dukra Žydrė net ketina rinktis tėvo profesiją. Šeimoje dar auga sūnus Matas (11 m.). Laisvalaikį Artūras Pakalniškis stengiasi praleisti gamtoje, mėgsta žvejoti. Didžiausias laimikis - 7,2 kilogramo svėrusi lydeka. Gelbėtojas dažnai išsiruošia ir į poledinę žūklę, tačiau niekada nelipa ant nepatikimo ledo, aišku, jei nereikia gelbėti nelaimėn patekusiojo gyvybės. Už gerą tarnybą A. Pakalniškis jau yra apdovanotas Garbės ženklu "Tėvynės labui".
Pirmoji Anykščių taksistė
Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerė, viršilos laipsnį turinti Nijolė Šlenienė praėjusių metų rugpjūčio 20-ąją namuose konservavo agurkus ir pomidorus, kai į vidų įbėgęs maždaug septynerių metų berniukas suriko, kad skęsta jo mama. Namuose triūsusi moteris vilkėjo maudymosi kostiumėliu, tad prie upės išskubėjo basa, pagriebusi tik mobilųjį telefoną. Bėgdama Nijolė paskambino į savo darbovietę ir, pranešusi apie nelaimę, paprašė skubiai važiuoti prie jos namų. Šventosios pakrantėje blaškėsi dvi mergaitės, o kitoje pusėje klaikiai staugė mažytis šunelis. Nijolė užbėgo ant tiltelio, bet upėje nieko nebuvo matyti. Nuo pat vaikystės puikiai plaukiojanti N. Šlenienė ne kartą rungtyniavo su berniukas ir net laimėdavo lažybas, kas daugiau kartų perplauks Šventąją. Netoliese į upę įteka Elmos upelis, todėl čia srovė ypač stipri. Moteriai atrodė, kad plaukė labai ilgai, kol pamatė iš vandens tai iškylančią, tai vėl pasineriančią galvą. Nijolė sakė jokios baimės nejautusi, tačiau galvoje sukosi įkyri mintis, jog reikės gaivinti skenduolę, todėl bandė prisiminti viską apie dirbtinį kvėpavimą. Nelaimėlė dar laikėsi už virš vandens palinkusio medžio šakos, bet sakėsi jau nebeturinti jėgų. Kai Nijolė priplaukė, šaka lūžo ir skęstančioji paniro po vandeniu. Viena ranka įsitvėrusi medžio, o kita sugriebusi skenduolę, N. Šlenienė bandė atsistoti, tačiau dugno nepasiekė. Plaukti trukdė į ją tvirtai įsikibusi nukentėjusioji, tačiau Nijolė už šakos išsilaikė, kol atskubėjo jos kolegos gelbėtojai. Puskarininkis Gražvydas Morkūnas įšoko upę ir padėjo N. Šlenienei ištraukti nelaimėlę į krantą.
Dvidešimt dvejų metų N. Šlenienės sūnus dirba barmenu Vilniuje, o pati Nijolė ligi šiol mėgsta greitai važinėti automobiliu. Anksčiau automobilių lenktynėse ant ledo moteris vairuodama Žigulius, dažnai laimėdavo pirmąsias vietas tarp moterų, pralenkdavo ir ne vieną vyrą. N. Šlenienė buvo pirmoji Anykščių moteris "dušmanė" (taip liaudyje buvo vadinami individualia veikla užsiimantys privačių taksi vairuotojai). Nijolė prisipažino, kad dabar, sėdėdama prie "VW Golf" vairo, lenktynėse nebedalyvauja, tačiau dėl viršyto leistino greičio ją ne kartą buvo sustabdę kelių policininkai, nors kol kas pavykdavo nuo baudos išsisukti šmaikščiu pašnekesiu.
Neleido nusiskandinti
Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos puskarininkiai Pranas Brazdeikis (25 m.) ir Rimantas Besevičius (30 m.) prie miesto ribose esančio tvenkinio atvyko gavę policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad bando nusiskandinti jauna mergina. Nuleidę į vandenį plastikinę gelbėjimo valtį vyrai nusiyrė į tvenkinio vidurį, kur tai panerianti, tai vėl iškylanti devyniolikametė šaukė nebenorinti gyventi. Mergina priešinosi gelbėtojams ir nesileido įkeliama į valtį, todėl Rimantas su visais rūbais įšoko į vandenį ir pagaliau nutvėrė vis gelmėn nerti besistengiančią pasiutėlę. R. Besevičiui pavyko savižudę atitemti iki valties. Prirėmę prie valties krašto vyrai atplukdė merginą į krantą ir perdavė medikų bei teisėsaugininkų žinion. Išgelbėtoji Užusalio kaimo gyventoja savo geradariams neištarė nė vieno padėkos žodžio, kaip ir dauguma kitų aukščiau aprašytų nelaimėlių.
Pranas Brazdeikis dar nesusirado savo antrosios pusės, todėl iki šiol gyvena su tėvais. Perspektyvus futbolininkas, žaidęs įvairiose Kauno, Ukmergės ir Jonavos komandose, savo karjerą baigė "Lietavoje", gavęs sunkią traumą. Sportuoti mėgsta ir su žmona Živile sūnų bei dukrą auginantis Rimantas Besevičius. Ugniagesys gelbėtojas laisvalaikį skiria profesinius įgūdžius lavinančiam ugniagesybos sportui. Dar dirbdamas ugniagesiu "Achemos" priešgaisrinėje tarnyboje, o vėliau ir su Jonavos rajono PGT komanda Rimantas ne kartą yra tapęs šalies ugniagesių daugiakovės čempionatų nugalėtoju ir prizininku.
