Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Atokiame Lietuvos ir Lenkijos pasienio kaime (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyvenanti pusamžė šeima tapo apkalbų ir savotiškų tyrinėjimų objektu aplinkinių kaimų gyventojams. Šią ugnį išsišaukė tris dukteris turinčios šeimos jaunėlė - keturiolikmetė Audronė. Į aštuntą klasę rudenį pradėsianti eiti mergaitė savo vyresniosioms seserims pasiskundė, kad vieną dieną tėvas rodė jai savo lyties organą ir liepė jį liesti, glostyti.
Tą rytą Audronės tėvas, 51 metų ūkininkas, su bendraamže žmona ir kartu gyvenančia šiosios jaunesne seseria namuose gurkšnojo degtinę. Aplinkui sukiojosi ir šeimos jaunėlė - ji kieme kalinėjo dėželę. Kitos dukterys netolimoje giminaičių sodyboje skynė vyšnias. Apie pietus apgirtusi kompanija mėgavosi netoliese esančio ežero vandeniu. Audronė su tėvais nėjo - liko namuose. Po kelių valandų ji jau skynė vyšnias kartu su seserimis ir prabilo apie visai netėvišką tėvo elgesį.
- Kai aš buvau prie garažo, pusnuogis tėvas priartėjo prie manęs, nusismaukė glaudes ir pradėjo glaustytis, lindo po mano drabužiais, lietė krūtinę, reikalavo glostyti ir jį, - seserims pasakojo Audronė. - Aš jam paklusau apie dešimt minučių, ir tada tėvas nuėjo prie ežero, kur jau buvo mama ir teta. Mamai nesiskundžiau, nes ji manęs neužtartų - pati labai bijo tėvo.
Kol dvidešimtmetės seserys svarstė, ką reiktų toliau daryti, atėjo ir vakaras. Jos apie jaunėlės bėdas papasakojo motinai, tetai, savo giminaičiams. Kai Audronė parsirado į namus, paaiškėjo, kad namiškiai jau buvo jos ne juokais pasigedę. Įtūžęs tėvas užklupo miegamajame besisukinėjančią Audronę ir pradėjo ją ne tik barti, bet ir už plaukų tampė, ir rankomis daužė, ir parkritusią spardė. Pusamžis vyras, mergaitės teigimu, priekaištavo jai, kad šioji esą nelaikė liežuvio už dantų ir apie jo švelnumo protrūkį papasakojo seserims. Egzekuciją nutraukė į miegamąjį atėjusi Audronės mama. Keturiolikmetė pasinaudojo šiuo momentu - vėl išbėgo šauktis seserų pagalbos. Šios, prieš vidurnaktį pamačiusios išsigandusią jaunėlę, nuvežė ją į ligoninę. Įvykiu tuoj pat susidomėjo pareigūnai.
Per pirmą apklausą Audronės tėvas neneigė dukters akivaizdoje pasirodęs vienomis glaudėmis.
- Aš nuėjau prie garažo nusišlapinti, - sakė jis. - Pastebėjau, kad duktė stovi prie pat ir priekiu atsisukau į ją. Paprašiau jos prieiti ir paglostyti mane - tyriau, kaip ji reaguos. Žinot, koks dabar jaunimas - palaida bala. Man rūpi, kad Audronė nenueitų klystkeliais, todėl ją tikrinau, - savotiška auklėjimo patirtimi dalinosi ūkininkas. - Nieko blogo jai nei padariau, nei linkiu - net neatsimenu, ar ji pakluso man, ar lietė mane. O rykšte ir rankomis vakare ją mušiau už tai, kad neklauso - išeina š namų nieko nesakiusi, grįžta kada nori.
Įvykį pradėjęs tirti Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Žukauskas iš pradžių spėjo, kad atokiame kaime gyvenančią ūkininko šeimą prislėgs nemalonūs rūpesčiai - tėvas bus apkaltintas dėl lytinio nusikaltimo. Tačiau po savaitės tyrimo prokuroras tik rankomis tegalėjo skėsčioti - esą subliūško muilo burbulas. Medikai, apžiūrėję mergaitę, neaptiko jokių smurto pėdsakų ant jos kūno. Be to, kitą dieną iš ligoninės išleista Audronė abiem seserims ir prokurorui pati atskleidė, anot jų, tikrąją tiesą: tėvas prie jos nei tą vakarą, nei niekada anksčiau tikrai nelindęs, o jį apkalbėti kilęs noras iš keršto už žiaurų auklėjimą, nesibaigiančius stumdymus ir kepšnojimus.
Dėl dukters tvirkinimo įtartas vyras taip pat paneigė ankstesnius savo parodymus - esą apskritai pirmą kartą gyvenime tardomas jis sutriko ir pasidavė jį apšmeižusios jaunėlės įtakai. Trijų dukterų tėvas pripažino tik tai, kad įpykęs Audronę grubiai stumtelėjo ant lovos. Prokuroro A. Žukausko teigimu, savaitės darbas "nuėjo šuniui ant uodegos". Paauglės Audronės net negalima apkaltinti dėl melagingo įvykio, nes jai dar nėra šešiolikos metų.
Taigi oficialių bausmių ūkininko šeima išvengė, tačiau aplinkinių kaimų gyventojai, puikiai pažįstantys vienas kitą ir visuomet besidomintys kaimyno kiemu, Audronės šeimą, atrodo, baus dar ilgai - padidintu dėmesiu, moralais ir apkalbomis. Iki šiol kaime tebesklando gandai, kad nei namuose, nei bendraamžių mėgiama mergaitė tėvo buvo išprievartauta, sumušta - "net šonkauliai lūžę". Žmones įtikinti, kad "nieko nebuvo", bus daug sunkiau, negu pareigūnus. Aplinkiniuose pasienio kaimuose seniai kalbama, kad Audronės tėvas spjauna į doras tradicijas - esą "visiems po akimis tuo pačiu metu gyvena su dviem moterimis": jo žmona, dukterų mama, yra paklusni tarnaitė, o šiosios sesuo - namų ir šeimininko ponia. Skaudžiausia, kaip mano ir Audronės mokytoja, kad po prokuratūrą pasiekusių kalbų keturiolikmetei bus dar sunkiau gyventi - tiek šeimoje, tiek mokykloje.
2001 08 06
