Albertas ONIŪNAS
Šeštadienio vakarą, 23 valandą 8 minutės, Vilniaus centre žudiko kulka pakirto Lietuvos bokso federacijos prezidentą Remigijų Daškevičių-Daškę (33 m.). Netolimoje praeityje jis buvo laikomas nusikalstamos gaujos lyderiu. Pastaruoju metu R. Daškevičius mėgo lankytis Vilniaus Trakų gatvėje esančioje picerijoje "St. Valentino". Šeštadienio vakarą R. Daškevičius taip pat leido šioje picerijoje. Jį atlydėjo du apsaugininkai ir vairuotojas. Visi jie neturi jokios kriminalinės praeities, yra profesionalūs sportininkai, turi legaliai įsigytus kovinius pistoletus. Į piceriją R. Daškevičius atvyko ką tik įsigytu mersedesu. Prie stalo buvo nemaža kompanija, Daškės draugai nuolat keitėsi. Kadangi 23 valandą įstaiga baigia darbą, kompanija rengėsi išeiti. R. Daškevičiui išėjus pro duris nuaidėjo šūvis. Daškė nukrito ir susižalojo galvą į šaligatvio kraštą.
Gaivino prestižinė brigada
Jei R. Daškevičius nebūtų miręs, būtų galima teigti, kad jam pasisekė: po kelių minučių įvykio vietoje buvo geriausia Vilniaus reanimacinė brigada. Modernia aparatūra aprūpintas reanimobilis iš ligonio kaip tik važiavo Trakų gatve pro įvykio vietą. Jį sustabdė nukentėjusiojo draugai. Pasak medikų, brigada be sąmonės gulėjusį žmogų gaivino nežinodama nei jo vardo, nei praeities. Jis visą laiką buvo ant klinikinės mirties ribos. Po pusvalandžio kraujospūdis krito ir R. Daškevičius, kuriam kulka buvo pataikiusi į širdį, mirė. Beje, ir į morgą Daškė buvo nuvežtas kaip nežinomasis, nes neturėjo jokių dokumentų.
Ne tas "bemvas"
Po įvykio prie picerijos būriavosi R. Daškevičiaus draugai, tačiau ne visi, tą vakarą buvę picerijoje. Iškart po šūvio iš picerijos aikštelės išvažiavo BMW 528, jo numerius pastebėjo liudytojai. Policija "bemvą" pastebėjo ties Kaišiadoriais ir stabdė, bet vairuotojas nestojo. Tik prie Kauno ieškomą automobilį pavyko sustabdyti. Prie jo vairo sėdėjo R. Daškevičiaus draugas Gintautas Štapenka (23 m.), o salone buvo dvi merginos. Automobilio bagažinėje pareigūnai aptiko revolverį "Cora-Brno". Ar tai kovinis, ar dujinis ginklas - nepranešama. Po apklausų G. Štapenka ir merginos paleisti. Toliau apklausiami kiti gausūs Daškės draugai ir pažįstami. Kalbama apie du įtariamuosius, kuriuos pirmadienį teismo buvo prašoma leidimo suimti. Jie yra dalyvavę "Daškinių" grupuotės veikloje.
Sprogdino namus
Kaune "daškiniai" anuomet buvo žinomi taip pat gerai kaip ir "daktarai". Remigijaus Daškevičiaus kontroliuojama teritorija buvo Žaliakalnis, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai. Turto prievartavimas ir automobilių vagystės - tradiciniai verslai. Kurį laiką Daškei sekėsi - nukentėjėliai, jei ir kreipdavosi į policiją, vėliau įbauginti atsiimdavo pareiškimus. Tačiau atsirado vienas verslininkas, kuris grasinimų nepabūgo ir davė išsamius parodymus, kaip "daškiniai" 1990 kovą iš jo reikalavo 30 000 rublių. Mat žmogus statėsi namą Jonavoje, todėl nusikaltėliai nusprendė, kad jis gerai gyvena. Iš pradžių verslininkas atsisakė mokėti duoklę. Tada prie namo nuaidėjo sprogimas, nugriuvo dalis sienos. Po to nukentėjėlis kreipėsi į policiją ir buvo surengta reketininkų sulaikymo operacija.
"Daškiniai" užplūdo teismą
Pinigus žmogus atnešė, kaip ir buvo nurodyta, prie "Kauno" kino teatro ir perdavė juos V. Kalteniui. Tuo metu kitoje gatvės pusėje stovėjo R. Daškevičius bei tuometinio lauko kariuomenės vado Česlovo Jazersko sūnus Dainius. Policija viską užfiksavo ir trijulę sulaikė. Iki pat suėmimo R. Daškevičius gyveno pas D. Jazerską, jiedu buvo geri draugai, kartu lankė kovinės savigynos treniruotes. Baudžiamoji byla buvo iškelta tik dėl to vienintelio turto prievartavimo epizodo. Nukentėjėlis atsilaikė iki galo ir parodymų nepakeitė. Byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, ją nagrinėjo teisėjas V. Greičius. Kadangi jau pirmąją teismo dieną pastatą užtvindė būriai Kauno "kampuotų berniukų", toliau byla buvo nagrinėjama uždarame posėdyje. 1991-aisiais buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo R. Daškevičiui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žudikas - varlius
"Daškė" pakliuvo į Pravieniškių 2-ąją sustiprinto režimo koloniją, kuriai tuo metu vadovavo V. Zareckis. Čia Daškė turėjo didelį autoritetą ir buvo laikomas "verchu". Tais laikais buvo kalbama, kad R. Daškevičius sėdi išskirtinėmis sąlygomis, kone kasdien geria konjaką. Tuo tarpu laisvėje likę jo gaujos nariai vertėsi kaip kas išmanė. Bene labiausiai išgarsėjo geras R. Daškevičiaus draugas Ričardas Valionis, pravarde Varlius. 1992 metų sausį jis susitiko su alytiškiais V. Germanu ir S. Ziniu, pažadėjęs tarpininkauti įsigyjant didelį kiekį cigarečių. Įsėdo į jų aštuntuką Zanavykų gatvėje ir pistoleto "Makarov" šūviais abu nužudė. Vieno iš nužudytųjų kišenėje buvo rastas raštelis su Varliaus duomenimis, todėl po nužudymo laisvėje jis teišbuvo tris paras. Pareigūnai rado ir ginklą, kurį Varlius buvo užkasęs. Aukščiausiasis Teismas R. Valioniui skyrė kalėti iki gyvos galvos (Varlius ir dabar atlieka bausmę). Dar vykstant parengtiniam tardymui buvo surinkta daug duomenų apie Žaliakalnio grupuotę. R. Daškevičiaus draugais ir bendražygiais buvo įvardinti Algis Stalauskas-Stalas, Gintaras Kupčiūnas-Kupčia, Arikas Pastuškovas-Storas, Arvydas Eidukaitis-Aidelis, Gintautas Bakanauskas-Bakanas, Vaidotas Stankevičius-Smauglys ir daugelis kitų. Du pastarieji - jau nužudyti.
Atsėdėjo tik ketverius metus
Septynerių metų Daškei sėdėti nereikėjo. 1993 metų vasarą jam pritaikytas Amnestijos įstatymas ir bausmė sumažėjo iki 5 metų ir 8 mėnesių. 1994 metų liepą suėjo terminas, kai atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, Daškė už gerą elgesį galėjo būti paleistas iš kolonijos lygtinai. Taip ir įvyko. Kilo didžiulis triukšmas, paaiškėjo, jog kolonijos administracija savo teikime Kaišiadorių apylinkės teismui paleisti R. Daškevičių prirašė fantastiškų dalykų. Pavyzdžiui, kolonijos vadovybė paskaitė teismo nuosprendį ir nusprendė, kad R. Daškevičiaus kaltės įrodymų nėra. Teismo posėdyje nedalyvavo nei prokurorė, nei sekretorė, nors protokole pažymėta, kad jos dalyvavo. Kolonijos viršininkui V. Zareckiui ši istorija kainavo papeikimą. Kaišiadorių teismo sprendimą tuometinis generalinis prokuroras A. Paulauskas apskundė, bet 1995 metų sausį, bylą nagrinėjant iš naujo, liko galioti senasis nuosprendis ir tuo metu Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje nuo sumušimų besigydęs R. Daškevičius galutinai ir teisėtai liko laisvėje.
Teisėsauga kapituliavo
Policija turėjo operatyvinių duomenų, kad iš kolonijos paleistas Daškė vėl buria savo gaują, užsiima reketu bei skolų išmušinėjimu. Vienas vilnietis nukentėjėlis buvo parašęs policijai pareiškimą, tačiau "daškiniai" jį pavėžėjo iki "Koordinatės" gamyklos pirties, kur dažnai leisdavo laiką, ir gerokai pakankino. Po to žmogus "pamiršo" visas savo pretenzijas "daškiniams". Pirtyje buvo atlikta krata, rastos megztos kaukės, pistoletas TT, įrankiai automobilių spynelėms laužti. Iškart po to, gegužę, 11 "daškinių" buvo sugaudyti ir uždaryti už grotų pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą. Pats R. Daškevičius dar tebesigydė ligoninėje ir sulaikymo išvengė.
Tapo sporto veikėju
Galima sakyti, kad tai ir buvo paskutinis teisėsaugininkų "pasispardymas" prieš gaują. 1999 metais R. Daškevičiui dar buvo taikomi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, tačiau jau tada jis dėjosi rimtu verslininku, o informacijos apie jo neteisėtą veiklą buvo gaunama vis mažiau.
Praėjusių metų rudenį Klaipėdoje R. Daškevičius buvo išrinktas Lietuvos bokso federacijos prezidentu. Kilo šioks toks triukšmelis, tačiau tai buvo jau ne pirmas atvejis, kai buvęs nusikaltėlis išrenkamas sporto federacijos prezidentu. Anksčiau dziudo federacijos prezidentu buvo tapęs geras Daškės draugas Vaidotas Stankevičius-"Smauglys". Šis vyras taip pat vėliau buvo nužudytas. R. Daškevičių, tapusį prezidentu, gynė ir tuometis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Rimas Kurtinaitis. Be to, bokso federacijos buvo labai prasta finansinė būklė, ji buvo prasiskolinusi. O jau šiais metais buvo surengtas tarptautinis A. Šociko vardo bokso turnyras, kuriame dalyvavo ir Tarptautinės bokso mėgėjų asociacijos nariai. Lietuvos boksas atsigavo, apie skolas jau nebekalbama ir niekas negali paneigti, kad tokiam atgimimui esminės įtakos turėjo R. Daškevičius ir jo pinigai.
Nužudyta daug sportininkų
Tuo tarpu sporto žmonių susibūrimuose ir varžybose R. Daškevičius beveik niekada neužsimindavo apie savo verslo reikalus. Policija mano, kad Daškės verslas buvo cigarečių kontrabanda, tačiau jis ėjo ir legalias pareigas vienoje su viešbučių verslu ir statybomis susijusioje bendrovėje.
R. Daškevičius - jau toli gražu ne pirmas nužudytas garsus sporto veikėjas. Pernai kovą Klaipėdoje nušautas Lietuvos taekvondo prezidentas Ričardas Krisiūnas, liepą Kauno nusikaltėliai nužudė dziudo čempionę Liną Babkevičienę. Rugpjūtį prie Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono po treniruotės nušautas su kriminaliniu pasauliu sietas ieties metikas Kęstutis Jurša. Lapkričio mėnesį paslaptingai nusižudė Panevėžio futbolininkas Irmantas Stumbrys. Iki šiol dar neatskleisti ir senesni su sportu susiję nužudymai - krepšinio trenerio Vydo Virbicko, futbolo ekipos "Ranga-politechnika" rėmėjo Algirdo Paškausko ir jo žmonos Nijolės bei dziudo federacijos prezidento Vaidoto Stankevičiaus.
