Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Na, jeigu jau teismas pripažino, jog nuteistieji nėra kalti dėl K. Šenterio mirties, tai koks gi likimas laukia medikų, nesėkmingai gydžiusių sužalotąjį? Nors Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, atskirosios nutarties nepriėmė, įsiteisėjus nuosprendžiui Kauno apygardos prokuratūra pažadėjo atlikti tyrimą, per kurį ir paaiškės, ar medikams bus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Tik iš "Akistatos" korespondentės išgirdęs apie gresiančius nemalonumus, viešosios įstaigos Kaišiadorių ligoninės Traumatologinio skyriaus vedėjas Leonardas Rumševičius patikino puikiai prisimenąs šį ligonį. Jis paaiškino, jog pastarajam, be kitų sužalojimų, buvo nustatytas krūtinės sumušimas (net ir padaryta nuotrauka neleido daryti išvados, jog lūžę šonkauliai) ir paskirtas gydymas, kuris nė kiek nesiskyrė nuo gydymo, reikalingo lūžus šonkauliams - ligonio krūtinė buvo subintuota, jam paskirti nuskausminamieji bei priešuždegiminiai medikamentai. Paprastai medikams svarbiausia yra ligonio būklė, o K. Šenteris jautėsi gerai, buvo aktyvus, visąlaik judėjo, todėl nekilo joks įtarimas, kad jo organizme vyksta uždegiminis procesas. Praėjus savaitei nuo gydymo pradžios, jis jautėsi gerai, niekuo nesiskundė (paprastai lūžus šonkauliams, jaučiamas stiprus skausmas krūtinėje) ir intensyviai reikalavo kuo greičiau išleisti namo. Tačiau L. Rumševičius, jo žodžiais tariant, tarsi vedamas devintojo jausmo, šiam ligonio prašymui nepakluso ir jį medikų priežiūroje paliko dar keletui dienų (kaip tik buvo svaitgalis). Deja, kitą dieną K. Šenterio būklė staiga labai pablogėjo (eidamas koridoriumi, vyriškis netikėtai nukrito). Tą dieną budėję medikai vyriškį skubiai išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikų Centrinės reanimacijos skyrių, kur, kaip jau žinoma, maždaug po savaitės K. Šenteris mirė. Gydytojas-traumatologas L. Rumševičius nenorėtų sutikti su papildomos komisijinės deontologinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis, jog "Kaišiadorių ligoninėje K. Šenteriui nebuvo suteikta savalaikė ir pilna medicininė pagalba, nes pavėluotai nustatyta šonkaulių lūžiai ir besiformuojanti flegmona...", kuri išsivystė, medicininiais terminais tariant, į poliorganinį nepakankamumą... "Sunku suvokti, kad lūžus šonkauliams, gali išsivystyti tokia komplikacija", - stebėjosi L. Rumševičius. Jis įsitikinęs, jog poliorganinis nepakankamumas gali išsivystyti nebūtinai dėl šonkaulių lūžio, flegmona gali susiformuoti ir be sumušimo (uždegiminiai procesai atsiranda nebūtinai traumos įtakoje). Medikas patikino, jog per tridešimties metų jo darbo praktiką nebuvo nė vieno atvejo, kad po uždaro šonkaulio lūžio išsivystytų flegmona. Jo nuomone, labiausiai tikėtina, jog K. Šenterio mirties priežastimi galėjo būti masyvi plaučių arterijos tromboembolija (su šonkaulių lūžiu ją susieti sunku), nes ligonio būklė pablogėjo staiga, žaibiškai (jis krito eidamas koridoriumi). Mediko manymu, bet kurioje vietoje susidarę kraujo krešuliai galėjo užkimšti smulkias plaučių arterijas, o tokiais atvejais išgydyti ligonį yra nepaprastai sudėtinga. Taigi, po tokių mediko aiškinimų vėl kyla abejonių, tačiau jas turės išsklaidyti atitinkamas tyrimas. Vis dėlto nepalieka ramybėje vienintelė mintis - juk jeigu plėšikai nebūtų įsibrovę į K. Šenterio namus ir jo nesumušę, vyriškis ir šiandien būtų gyvas...
