Sigitas STASAITIS
Kai policininkai į Šiaulių apygardos teismo narvą įvedė 58 metų ariogališkį Pijų Butautą, atrodė, jog įvyko klaida - šis smulkutis pliktelėjęs vyriokas su palaidu švarkeliu atrodė silpnas, žvelgė išsigandusiomis akimis. Tuoj išaiškėjo, jog išorė apgaulinga. Pradėjęs skaityti nuosprendį teisėjas atskleidė, jog P. Butautas - alkoholikas, girtas pametantis protą. Pernai gruodį būdamas girtas jis už priekaištavimus žiauriai pribaigė savo tikrą motiną ir po to dar ilgai gėrė už jos pinigus.
Ariogaloje (Raseinių raj.) nuosavame namelyje gyvenusi 86 metų Ona Urniežienė nebebuvo stiprios sveikatos - šlubavo širdis. Pernai lapkritį senutė dėl aukšto kraujospūdžio atgulė į ligoninę, grįžo gruodžio 3-iąją. Kaip ir kiekvienas senas žmogus, O. Urniežienė namie pirmiausia apsižiūrėjo, ar kuklios santaupos, kurias laikė striukės kišenėje, vietoje. Ona kišenėlėje slėpė porą šimtų litų, tad radusi tik pusšimtį ne juokais supyko. Kadangi pensininkė gyveno tik su tikru sūnumi Pijumi Butautu (58 m.), tai ir be policijos žinojo, kas paėmė pinigus. Išsiskyręs su žmona sūnus neturėjo kur prisiglausti, todėl motina jo neišvarė. P. Butautas taisydavo žmonėms batus ir labai mėgo išgerti. Visa tai nebūtų buvusi tragedija, jei ne kvailas išgėrusio Pijaus būdas. Po nusikaltimo teismo medicinos ekspertai nustatė, jog pastaraisiais metais batsiuvys jau buvo tapęs tikru alkoholiku, todėl jo motinai tikrai nebuvo lengva. Senutė, kaip ir kiekviena motina, pabambėdavo, paauklėdavo sūnų, o šis, būdamas girtas, pamėgo prieš mamą pakelti ranką. Jau anksčiau P. Butautas buvo O. Urniežienę smarkiai sumušęs, tačiau ji atleido.
Taigi aptikusi, kad jai begulint ligoninėje sūnus pragėrė 150 litų iš jos pensijos, O. Urniežienė pasileidėlį išbarė. Pijus šoko į akis pinigų neėmęs. Taip senutė ir patikės - paimti pinigų paprasčiausiai daugiau nebuvo kam. Pabambėjusi O. Urniežienė išėjo pasiguosti pas kaimynę. Vos ji per duris - pas Pijų draugai girtuokliai su degtinėle. Atbogino net tris butelius.
Maždaug 15 valandą kompanija gėralus išbaigė, visi buvo kaip reikiant apspangę. Draugeliai išsvirduliavo namo, o Pijus net lovos nebepasiekė - užmigo kur gėręs, virtuvėje. Grįžo motina. Prišnerkštoje virtuvėje radusi vyrų išėdas bei knarkiantį sūnų, senutė dar labiau supyko. Prisižadino girtuoklį ir aprėkė. Pasak P. Butauto, motina jam net pliauska užvožusi per pečius, per ausį. Ne tiek skaudėję, kiek sunervinę.
- Ak, nori muštis! Še tau! - pašokęs Pijus iš visų jėgų spyrė motinai.
Ir nebesustojo - spardė, daužė kumščiais, nugriuvusią vėl spardė. Daugeliui žmonių mama - brangiausias pasaulyje žmogus, na, o Pijui buvo tiek prisikaupę pagiežos, jog jis nenurimo kumščiais ir kojomis išliejęs pyktį - dar pačiupo po ranka gulėjusį batsiuvio peilį, juo užsimojo virš gargaliuojančios ir merdinčios motinos...
Jei manote, jog po egzekucijos atsitokėjęs Pijus puolė kviesti greitąją medicinos pagalbą - klystate. Batsiuvys pirmiausia nutarė nuraminti nervus, tad išgėrė degtinės ir lyg niekur nieko atsigulė.
Pakirdęs rytą P. Butautas su siaubu aptiko virtuvėje ant grindų jau atšalusį motinos kūną. Sunki galva atgamino, kas įvykę. Pijus labai išsigando, jog teks atsakyti. Trūko drąsos vakare paskambinti medikams, o rytą pritrūko jėgų surinkti policijos telefono numerį. Ir toliau vyras gėrė nebesustodamas. Sutemus parslinkdavo namo permiegoti. Atsiguldavo netoli nužudytosios motinos, bet stengdavosi nežiūrėti į antklodę ant svetainės grindų - užmigdavo nusisukęs į sieną. Rytą - kuo skubiau iš namų prisigerti.
Nežinia, kiek savaičių būtų trukęs toks girtas silpnavalio gyvenimas šalia motinos lavono, tačiau O. Urniežienės sveikata susirūpino kitas jos sūnų - gruodžio 6-ąją jis atvažiavo iš kito miesto.
Vyras atrakino mamos namelio duris ir viską pats pamatęs drebančiomis rankomis pakėlė telefono ragelį.
P. Butautas namie nesirodė dvi paras. Gruodžio 8-ąją jis gatvėje susitiko brolį ir prisipažino užmušęs mamą, pasakė einąs į nuovadą. Nebuvo lengva - iki tos dienos P. Butautas nebuvo turėjęs reikalų su policija.
Tyrimas buvo aiškus ir trumpas. P. Butautas viską prisipažino, gailėjosi dėl savo poelgio. Batsiuvys teisme elgėsi nuolankiai, ramiai ir liūdnai žvelgė nieko nematančiomis akimis, kai prokuroras paprašė skirti 15 metų nelaisvės. Gavęs paskutinįjį žodį nesusiprato bent apsimesti atgailaujančiuoju, tepasakė norįs pasimatyti su dukra ir anūku - gal paskutinį kartą, nes paties sveikata bloga.
Už itin žiaurų motinos nužudymą Šiaulių apygardos teismo kolegija P. Butautą nuteisė kalėti 14 metų. 58 metų batsiuvys, ko gero, tiek metų nelaisvėje neištemps, nes sunkiai serga džiova. Kažin ar į Pijaus laidotuves ateis nors vienas jo artimasis - skelbiant nuosprendį salėje nebuvo nė vieno kito žmogaus. Tik policininkai ir žurnalistai...
