Irena ZUBRICKIENĖ
"Tegul kaltuosius nubaus likimas", - tokiais palinkėjimais labai dažnai svaidosi žmonės, dėl kitų kaltės netekę savo artimųjų, patys netikėtai praradę sveikatą ar slaugantys šeimos narį, nebepakylantį iš invalido vežimėlio. "Jeigu teismas bus gailestingas, tai likimas vis tiek atkeršys", - tenka neretai išgirsti kalbant teismų koridoriuose. Kad žmonės kerštingi, net nereikia ginčytis - ne vienas, išgyvenęs tragediją, kaltininkui linkėjo tą patį patirti ne pragare, o dar šiame gyvenime. Ar dažnai likimas keršija už padarytas skriaudas, "Akistata" ieškojo atsakymo prisimindama keletą kriminalinių istorijų.
Juodos mintys nuviliojo į jūros dugną
Šių metų birželio pabaigoje Lietuvą nušiurpino iki tol dar negirdėtas įvykis - vairuotojo žūtis ant Palangos tilto. Skrydį automobiliu į jūrą matė ne vienas poilsiautojas: Telšių gyventojo Kęstučio B. (32 m.) vairuojamas automobilis "Audi", dideliu greičiu užvažiavęs ant tilto, nulėkė iki pat tilto galo ir, pralaužęs turėklus, nušoko į jūrą. Vairuotojo kūnas iš kelių metrų gylyje atsidūrusios mašinos buvo ištrauktas po gero pusvalandžio. Medikams nepavyko atgaivinti nutrūktgalvį.
Tuoj po tragedijos buvo paskelbta, kad verslininkas, pastaruoju metu kartu su savo gyvenimo drauge rūpinęsis neseniai įsigytos kavinės "Aitvaras", esančios Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, reikalais, naktį prieš lemtingąjį skrydį į jūrą girtavo, o rytą dar susipyko su savo drauge. Taip pat buvo skelbiama, jog telšiškis - teigiamai vertinamas žmogus. Tačiau labai greitai buvo pataisyta, jog iš tiesų šis žmogus - žudikas ir žagintojas, tokius įvertinimus gavęs po šiurpių 1995 metų rugpjūčio įvykių Telšiuose.
Tuomet Kęstučiui buvo 19 metų. Vieną dieną pas jį į Telšius atvyko Kelmės rajono gyventoja Regina S. (27 m.), kuriai Kęstutis prieš kelis mėnesius buvo pardavęs lengvąjį automobilį. Moteris atvažiavo tvarkyti šio pirkinio įsigijimo ir perregistravimo dokumentų. Kai namiškiai nesulaukė Reginos grįžtant, jos vyras Sigitas kreipėsi į policiją.
Netruko paaiškėti žiauri tiesa - dingusioji buvo surasta nužudyta ir įmesta į vandens telkinį prie Kęstaičių kaimo vienkiemio. Nelaimėlės kūnas buvo užrištame maiše. Net visko matę policininkai šiurpo: smaugtos moters veidas buvo sumuštas plyta, išnarintos kojos, nulupinėti pirštų nagai. Pareigūnų priremtas Kęstutis prisipažino iš pasalų užpuolęs savo mašinos pirkėją, sėdėjusią automobilyje, ir nužudęs, nes tuo metu jam reikėję pinigų. Buvo nustatyta, kad užpuolikui priešinusis moteris buvo dar ir išžaginta.
Jaunas ir žiaurus nusikaltėlis Kęstutis tuokart nesulaukė deramo atpildo. Nustačius, kad vaikinas žudydamas nesuvokė, ką daro, ir paskelbus, jog jis yra nepakaltinamas, ilgų nelaisvės metų jis išvengė, tik buvo pasiųstas gydyti. Psichiatrų priežiūroje ligonis praleido tik porą metų. Kai jis buvo paleistas iš ligoninės, nužudytos moters artimųjų skausmas buvo lyg ir apmalšintas: reikėjo rūpintis be motinos staiga likusiais trimis 4, 5 ir 7 metų mažyliais ir gyventi toliau. Nužudytosios motina iki šiandien gailisi, kodėl nevarstė teisėsaugos įstaigų durų ir nereikalavo atnaujinti teismo procesą, kaip teigta, išgijusiam žudikui. Ji tik savo artimų žmonių rate kalbėdama vis stebėdavosi, kaip nepakaltinamas vyras gali, rodės, sėkmingai organizuoti ir plėsti savo verslą.
Nužudytos Reginos vyras po kelerius metus trukusios našlystės vedė kitą moterį, o vėliau su visais savo vaikais išvyko gyventi į Airiją, kur tebėra iki šiol.
Kai Palangoje žuvo Kęstutis, Lietuvoje pas giminaičius kaip tik viešėjo iš Airijos parvažiavusi nužudytos Reginos duktė Reda. Šeimos tragediją gerai prisimenančiai ir išgyvenimų tebekamuojamai merginai dabar jau 20 metų. Kalbėdamasi su žurnalistais, ji neslėpė, kad tebėra įsitikinusi, jog tuokart jos motinos žudikas buvo pripažintas esąs nepakaltinamas tik jo artimiesiems "kažką apėjus ir prie kažko priėjus". Taip pat Reda, girdėdavusi tėčio ir močiutės svarstymus, teigė neabejojanti, kad tuokart žudikas veikė ne vienas. Tarsi primindama sau, jog negalima taip linkėti, mergina visgi neslėpė, jog jos šeimos svajonė - kad būtų atkeršyta visiems motinos žudikams. "Gyvenimas ir jiems atkeršys už tai, ką padarė, - sakė Reda, - nes lazda turi du galus". Įsitikinusi, kad verslininko savižudybė - likimo padiktuotas sprendimas 13 metų savo mintyse besikankinusiam žudikui, mergina su močiute apsilankė jo šermenyse. "Paklausiau jo motinos, ar jai skauda. Pasisakiau, kad esu moters, kurią jos sūnus žiauriai nužudė, dukra. Ši atsakė, kad sūnui gyvenimas ir taip atkeršijęs už tai, ką jis padaręs", - pasakojo Reda.
Kerštas - ir žūtimis, ir patyčiomis
Neseniai apie neišvengiamą likimo kerštą kalbėta ir Marijampolėje. Po to, kai miesto pakraštyje esančiame vandens telkinyje buvo rasta paskendusi marijampolietė Irma V. (18 m.), pareigūnai ir nusikaltimais besidomintys marijampoliečiai prisiminė, kaip ši mergina prieš keletą metų, kai buvo nepilnametė, išgarsėjo žiaurumu, kuriuo "užsikrėtė" nuo asocialios mamos ir itin įžūlios motinos draugės Kristinos (27 m.). Tuokart ši trijulė Irmos namuose kelias valandas bjauriai tyčiojosi iš Irmos atsivestos draugės Dovilės (16 m.; vardas pakeistas). Paauglė buvo daužoma, spardoma, smaugiama, jai buvo prievarta nukirpti plaukai, paskui ji buvo verčiama juos valgyti, kartu - ir nuorūkas iš peleninės. Maža to, trijulės aukai grasinimais buvo liepta nusirengti nuogai - tada Irma ant jos šokinėjo ir neslėpė džiaugsmo! Kai Dovilė buvo visiškai palaužta, žiaurios baudėjos privertė ją tvarkyti egzekucijų kambarį - valyti dulkes skudurėliu, laikomu dantimis, plauti grindis ir visų trijų batus bei kojas. Patyčias vainikavo Kristinos paliepimas bendrėms įkišti pudros šepetėlį Dovilei į lytinius organus, tačiau egzekuciją nutraukė skambutis Kristinai.
Už šį nusikaltimą kaltininkės sulaukė teismo bausmių: Kristina dabar "zonoje", o Irma ir jos mama, skyrus tam tikrų įpareigojimų, paliktos laisvėje. Tačiau dar nespėjus įsiteisėti teismo nuosprendžiui, kaip jau minėta, Irma buvo aptikta paskendusi tvenkinyje, kaip manoma, po eilinių išgertuvių pakrantėje. Ne vienam tuomet kilo mintis, kad tokia neilgo merginos gyvenimo atomazga - likimo kerštas už patyčias. O po kelių mėnesių likimas pirštu pagrūmojo ir Irmos motinai (41 m.): kurį laiką gyvenusi benamių lindynėje, moteris kartu su kitais likimo draugais kelias naktis kentė įsibrovusių jaunų chuliganų patyčias - smurtą, priverstinius skrydžius iš antrojo aukšto ir lytinę prievartą.
Dvigubam žagintojui - dviguba bausmė
Prieš keletą metų vieną Telšių rajono miestelį sudrebino jauno žagintojo išpuolis prieš 2 aukas. Garbaus amžiaus moteris (70 m.) buvo užpulta dieną, kai žiemą sugrubusi skubėjo iš bažnyčios į namus. Staiga kelyje moterį aplenkė dviratininkas ir, už medžio pasistatęs dviratį, iš už jo išlindo jau būdamas su kauke ant veido. Kaukėtasis griebė praeivę, pareikalavo pinigų ir pradėjo temptis gilyn į mišką. Nuošalioje vietoje užpuolikui kilo kita mintis: jis, grasindamas sumušti senutę dviračio pompa, ant sniego patiesė jos paltą ir užgulė moterį bei išžagino. Paleisdamas auką, žagintojas atėmė iš jos 16 litų ir 10 pakelių cigarečių "Prima", kurias moteris nešė vyrui. Nors nusikaltėlis buvo kaukėtas, pensininkė jį atpažino kaip iš matymo pažįstamą vaikiną, bet į policiją kreipėsi ne iš karto, o tik tada, kai, kamuojama naujų sveikatos problemų, pasipasakojo vyrui.
Per tas dienas tas pats niekdarys spėjo išžaginti ir 16 metų merginą, kurią užpuolė grįžtančią iš mokyklos. Naujos aukos miškelio kelyje tuokart vėl tykojęs kaukėtas užpuolikas pagrasino moksleivei peiliu ir ginklu. Išžaginta nelaimėlė, patyrusi didžiulį stresą, net atsidūrė ligoninėje.
Tuokart įtartą žagintoją - Tryškių miestelio gyventoją Egidijų G. (17 m.) - išdavė jo kambario lovoje po čiužiniu, taip pat prie jo namų ir net olos drevėje surastos kaukės. Šiam daugiavaikės šeimos vaikui miestelio žmonės turėjo pretenzijų ir dėl vagysčių. Vaikinas už padarytus nusikaltimus buvo nuteistas ilgai kalėti.
Už grotų Egidijui buvo lemta gyventi tik daugiau nė 3 metus. Praėjusių metų balandį Egidijų G. nužudė likimo brolis - Pravieniškių pataisos namų kalinys. Jis naktį išlupo lovos strypą ir juo apdaužė miegantį Egidijų, o galiausiai pasmaugė aukos sportinių kelnių virvute. Teisme žudikas tikino nežinojęs, už kokius nusikaltimus kalėjo Egidijus, todėl paniekos jam esą nejautė ir jokių pretenzijų neturėjo. Žudiko versija - smurtą išprovokavo kelias naktis jo sapnuoti košmarai ir "pasimaišęs protas". Belieka tik stebėtis, kad košmarų kamuotam kaliniui likimas pamėtėjo daug rimtų blogybių pridariusį Egidijų, tarsi pasiųsdamas jam ir antrąją (ne tik teismo) bausmę.
Likimo bausmės - kasdienybė
- Likimas baudžia ir kerštauja kiekvieną akimirką - tokių įvykių pilna kasdienybė, o ne retos išimtys, - įsitikinusi Marijampolės krašte raganavimu pagarsėjusi marijampolietė Kleva. - Štai vyras peiliu sužalojo sugyventinę, o po valandos, sprukdamas iš nusikaltimo vietos, tebebūdamas neblaivus, pateko po automobilio ratais. Kas įvyko? Likimas atsiuntė bausmę. Arba: vaikinas nužudė kitą vaikiną, žudiko motina deda pastangas, kad sūnui būtų atseikėta kuo švelnesnė bausmė, o čia, nepraėjus nė metams, braukšt - kita nelaimė: užsienyje žuvo kitas sūnus, o trečias pargabentas sunkiai sužalotas. Ar ne likimo bausmė? Likimo, Lemties, Dievo, Kūrėjo - žiūrint, kas kuo tiki. Ne be reikalo nuo seno sakoma: "Lazda turi du galus", "Dievas (Likimas) yra negailestingas, bet teisingas". Todėl ir kerštas neretai suprantamas kaip teisingumo įvykdymas.
Ragana tituluojama marijampolietė papasakojo daugybę atvejų, kai lazda kitu galu atsisuka ir likimo bausmė paskiriama net ne nusikaltėliui, o tik šiaip žmogui, mėgstančiam "į šonus" per daug paplepėti ar sutiktas meiles kaitalioti, ar naujagimius palikinėti, ar stikleliui vergauti.
- Pasakoju iš savo didelės gyvenimo patirties, - rimtai dėstė Kleva. - Vaikinas paliko merginą su padarytu vaiku, nes šis buvo netyčiukas, užtaisytas "ant juoko", tai po kiek laiko to vyro susikurtoje šeimoje gimė nesveikas kūdikis. Kitas vyras pabėgo nuo savo moters, tai vėliau liga atėmė iš jo kojas. Moteriškė apkalbėjo kaimynę, auginančią invalidą vaiką, tai vėliau jos marti pagimdė jai anūkę su "broku". Kita moteris visiems lojo, kad nemoka auklėti vaikų, tai pačios atžalos, kai užaugo, tik stiklelį kilnoti ir grioviuose gulėti temoka. Visos bėdos - likimo siųstos už padarytas nuodėmes. Man keista, kai žmonės, ištikus nelaimei, kelia rankas į dangų ir šaukia: "Dieve, kodėl tai - man?" Ogi tegul perkrato savo ir artimųjų praeitį - ras nuodėmių, už kurias paskirta bausmė.
Kleva, tvirtindama, kad likimo bausmė - nepaaiškinama mistika, linkusi paraginti visus žmones tik dalinti gėrį: jeigu kitam sekasi - kartu su juo pasidžiaugti, jeigu ištiko bėda - paklausti, kuo galima padėti. Anot pašnekovės, kiekvienas žmogus visada turėtų elgtis tik taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su juo.
- O nelaimėlių, dėl alkoholio praradusių sveiką nuovoką ir sveikas kepenis, grioviuose tysančių išopėjusiomis kojomis, buvo ir bus, nes tai Dievas (Likimas) rodo kitiems kaip blogą pavyzdį, kuriuo nereikėtų sekti, - filosofavo Kleva. Reikia visada atsiminti, kad blogis jį darančiajam vėliau sugrįžta su kaupu.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Ragana tituluojama marijampolietė Kleva net neabejoja, kad piktadarių nelieka nenubaustų: likimas gali atsiųsti bausmę ir kiek vėliau; gali atkeršyti ir per šeimos narius
2008 08 25
