Nors "Akistatą" skaitau seniai, bet rašau pirmą kartą. Būtų galima rašyti daug ir be galo, bet man, kaip ir jūsų žurnalistui S. Stasaičiui, būtų geras darbas, tik viena smulkmena - kad nereikėtų rašyti. Nežinau, kaip save pavadinti - maniaku, zombiu ar kokiu vampyru, bet be "Akistatos" negaliu. Kai nuvykstu į Kelmę ar Šiaulius ir man spaudos platintojai pasiūlo kokį kitą laikraštį, tai paprasčiausiai pasakau, jog tokio skaityti nemoku. Ir jeigu tam spaudos nešiotojui neaišku, tai paaiškinu, jog skaitau tik "Akistatą" ir mano devizas: "Akistatą skaitysi - viską išmanysi". Žinoma, būtų galima "išmokti" ir kitus skaityti, bet kad per daug kainos "kandžiojasi", taigi tenka būti ištikimam vienam laikraščiui. Bet aš nesigailiu pasirinkęs "Akistatą". Nors rašote jūs puikiai, kartais šiurpas nukrato, o kartais ir šypsena nejučiom perbėga veidu, kartais ašaros sužvilga akyse.
Bet šį kartą aš ne apie tai. Gal jau ir patys pastebėjote, jog aš iš jūsų noriu padaryti piršlį. Taigi siunčiu jums kuponą, kuriame išreiškiu norą, kad man parašytų dama, kuriai širdy dar ne sutema. Galite mano prašymą pildyti drąsiai, nes tikrai nesu koks kalėjimų "auklėtinis", alkoholyje taip pat neskęstu, nes moku išplaukti. O skelbiuosi paprasčiausiai dėl vienatvės, nes gyvenu vienkiemyje - net kaimyno arti nėra. Kaip sakoma, į jus kreipiuosi ne dėl malonumo ar šiaip nuotykių ieškodamas, bet paprasčiausiai verčiamas gyvenimo.
Petras
