Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė Dalė Joana Grudzinskienė įsitikinusi, jog tai - tikra tiesa. Ir dar priduria, jog nervinė anoreksija, arba valgymo sutrikimai, dažniausiai pasireiškia pasiturinčių, viskuo apsirūpinusių šeimų atžaloms, kurios savo išvaizdai skiria pernelyg daug dėmesio ir, siekdamos išsaugoti gerą figūrą ar pačios įsikalbėjusios, neva esančios per storos, pradeda laikytis griežtos dietos.
Nervine anoreksija sergančios mergaitės, pasak gydytojos endokrinologės, paprastai yra aktyvios, gabios, daug dėmesio skiria mokslui ir gerai mokosi. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų anoreksija nuolat daugėja. Ypač daug sergančiųjų nervine anoreksija išsivysčiusiose šalyse, kur vyrauja lieknos moters idealas.
Tik 5 procentus susirgusiųjų šia liga sudaro vyrai (jaunuoliai). Gydytojos endokrinologės D. J. Grudzinskienės ilgamečio darbo praktikoje pasitaikė tik vienas nervine anoreksija sirgęs vaikinas.
Pirmieji nervinės anoreksijos požymiai, anot gydytojos, yra padidėjęs rūpestis dėl svorio (net ir tuomet, kai tas svoris tikrai ne per didelis) ir maisto apribojimas. Baimindamasis sustorėti, nervinės anoreksijos kamuojama mergaitė pradeda maistą gamintis pati - kad tik galėtų apsiskaičiuoti suvartojamų kalorijų kiekį. Jei valgyti ima versti tėvai, po to mergaitė slapta išgeria vėmimą skatinančių ar vidurius laisvinančių vaistų. Neretai nervine anoreksija susirgusios ligonės vartoja diuretikus (šlapimą varančius vaistus).
Organizmą žalojančių tokio elgesio rezultatų ilgai laukti nereikia - pacientė pradeda skųstis silpnumu, vidurių užkietėjimu, jai ima slinkti plaukai, krečia šaltis, skauda pilvą. Dar po kurio laiko pradeda tinti kojos, krenta arterinis kraujospūdis, ima lūžinėti nagai, pranyksta menstruacijos. Išsausėja ir pagelsta oda. Tokios ligonės visai nedomina lytinis gyvenimas, sutrinka miegas, sunku sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Sutrinka organizmo endokrininė sistema, pakitimai vystosi ir kituose vidaus organuose. Pavojingiausios komplikacijos - širdies masės mažėjimas, vandens ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Tokie pokyčiai ypač pavojingi, kai vartojama diuretikų ir vidurius laisvinančių preparatų. Mirštama staiga (nuo nervinės anoreksijos miršta apie 10-20 procentų ligonių).
Valgymo sutrikimų eigą medikai skirsto į kelias stadijas. Viskas prasideda nuo to, kaip būsimąjį ligonį veikia psichologiniai, fiziniai, šeimos, socialiniai ar kultūriniai rizikos veiksniai. Svarbus psichologinis veiksnys - depresija. Fizinis - nutukimas. Žymiausias socialinis ir kultūrinis veiksnys - visuomenės raginimas lieknėti, skatinimas jaunus žmones laikytis griežtos dietos. Didesnė rizika nervine anoreksija susirgti tam tikrų sporto šakų atstovėms (pavyzdžiui, sportinių šokių šokėjoms, gimnastėms ir kt.), kurios privalo išlaikyti tam tikrą nedidelį svorį. Jei šia liga sirgo motina, keliskart didesnė tikimybė, jog susirgs ir dukra.
Labai svarbu gydytojui laiku atpažinti susirgimo ir jo komplikacijų simptomus. Mat kuo ilgiau toks ligonis negydomas, tuo didesnė grėsmė kyla jo gyvybei. Nervinės anoreksijos diagnostika, pasak gydytojos endokrinologės, nėra lengva, mat pacientai paprastai savo problemas slepia, o į gydytoją kreipiasi tik verčiami artimųjų.
Kūno svorio kritimas yra bene pirmasis nervinės anoreksijos simptomas. Pacientas nenori, kad jo kūno svoris būtų didesnis, dėl sutrikusio suvokimo mano esąs "per storas", nors jaučiasi išsekęs, nuvargęs.
Bendrauti su nervine anoreksija sergančiu ligoniu, pasak gydytojos D. J. Grudzinskienės, yra labai sunku. Mat dažnas meluoja apie suvalgomo maisto kiekį, neužsimena apie dirbtinį išsivėmimą ar vidurius laisvinančių preparatų vartojimą. Gydant tokį ligonį tikslinga kvalifikuoto psichiatro pagalba (mat nervinę anoreksiją dažnai lydi depresija).
