Nuo seno yra pasakyta:
"Belsk ir bus atidaryta".
Ir beldžiuos aš į širdis tų,
Kuriems šią valandą sunku,
Ką graužia nerimas, sunki liga,
O vaistams pinigų nėra.
Gal kas po darbo metų dvidešimt penkių
Duris uždarė paskutinį kartą darbdavių
Išgirdęs: " Tu jau čia nereikalingas..."
Dar kupinas jėgų ir noro dirbti
Nardai po įstaigas visas - gal kokio darbo atsiras?
Deja. Atsakymą tik vieną išgirsti:
"Savų per daug, nereikalingi svetimi..."
Nereikalingi... Svetimi?..
Bet kas savoj šalelėj tu esi?
Gal NSO į Žemę atskraidino
Ir Lietuva - tai ne tava gimtinė?
O galgi kaip ateiviai ir nevalgęs būt gali?
Deja, kas rytą maršas prikelia skrandy.
Tik neskubėk ieškoti virvės ar šakos -
Ateis pavasaris, vėl pievos sužaliuos.
Galėsiu šlamšt kaip karvė gelsvas pienes,
Išbrinkę medžių pumpurai mojuos.
Iš dilgėlių išvirsime lapienės,
Širdy bus gera, skrandyje - ramu,
Norėsis garsiai uždainuot,
Bet gūdžiai nuskambės mū mūūū...