Vienas mano kauniškis kolega, kuriantis satyras, pašmaikštavo, jog bijodamas apkursti nuo politinių bei ekonominių rietenų jis vata užsikemša ausis. Tačiau aš - ne apie tai.
Sako, kad prieš karą Lietuvos ūkininkai nei dieną, nei naktį nerakindavo kluonų bei tvartų. Kaime nebuvo nei paukščių, nei gyvulių vagių. O kas darosi dabar, jau keturiolika metų egzistuojančioje, kaip teigiama, teisinėje ir demokratinėje Lietuvoje? Dorus, dar neapšiukšlintos sąžinės žmones labai jaudina tai, kad moraliai sujauktoje mūsų visuomenėje kasdien dar labiau luošinama žmonių teisinė bei dorovinė sąmonė, nėra elementarios pagarbos žmogui. Tarpusavio santykiuose plinta amoralumo bacilos. Žmogžudystės, vagystės, prievartavimai, korupcija tapo kasdienine laikraščių kronika. Ypač neramu, kad pastaraisiais metais nusikaltėliai vis jaunesni, o nusikaltimai - sunkesni. Mūsų visuomenėje vis daugėja žmonių, kuriems valiutos galia - viskas, turtas - viskas, o moralė, etika - tuščios sąvokos. Blogai, kai valstybėje viešpatauja ne moralės kodeksas, o pinigai. Kelia didelį nerimą toks šiurpus žmonių nuopuolis!
Mūsų nepriklausomos Lietuvos tvarkytojų didžiausias rūpestis turėtų būti ne kažkokie "paksiniai" skandaliukai, o degraduojanti tautos moralė. Žmogus ateina iš vaikystės. Jaunimas - tautos ateitis. Todėl labai svarbu apsaugoti jaunąją kartą nuo pražūtingų ydų. Deja, daugumai mūsų jaunimo trūksta idealizmo.
Ir aš pats nemanau, kad dabartinėje politinėje bei ekonominėje sumaištyje būtų galima atrinkti teisingus auklėjimo argumentus, faktus ir pseudofaktus, išanalizuoti geras ir blogas priežastis.
Klydom ir ateityje klaidų neišvengsime. Tačiau bent apsidairyti, bent šio to iš klaidų pasimokyti reikėtų. Deja, kaip matome, dažnai aukšti valdžios vyrai ne tik iš klaidų nesimoko, bet ir išsiugdyti gėdos jausmo nenori. Todėl žmonės pradeda nebetikėti niekuo. O tai jau ne tik politikos, Prezidentūros, ekonomikos, bet ir tautos sąmonės krizė.
Šiuo metu tautai reikia ne skaldytis, o susitelkti. Ypač susitelkti, būti tolerantiškai, nes antraip ir liksime milijardierių pašonėje miegančiais elgetomis. O elgetas visada lengva valdyti.
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
