O, tu svieteli didis,
Koks esi dyvinai margas!
Vos į Naujuosius per avies vilną
Žengti pradėjom,
Arklio kanopoms visas bjaurastis
Leidom išspardyt,
O sąžinę švarią
Prie savo širdžių pasidėję,
Po šventiško siautulio
Ramybės panorom.
Ale, matyt, ne visus griekus
Mums Dievas atleido,
Kad sniego, šalčio,
Visokios pliurzalynės numetęs
Iš aukštybių, murzino prausė
Mūs iškreiptus veidus.
Ko jau ko, bet šios nepagados
Sulaukt nenumatę,
Sniegan įklimpę
Telaukėm geresnio oro,
Bet kai kurie,
Akis ir ausis vos vos prasikrapštę,
Nosimis suuodę
Kitų paslėptąsias gėrybes,
Čystino namus, garažus, mašinas,
Nes surasti niekas Lietuvoj
Negalės išvogtosios teisybės -
Sukčiams ir vagims
Vietos daug ant šio pjedestalo!
Ale ir miklumas pirštelių
Brangučių tautiečių!
Net ir eurą išmoningai
Padirbdyt sugebėjo!!!
Ir nuvežė ten, kur saulutė
Ir šildo, ir šviečia,
Bet produkciją naują iškišt
Toj šaly nesuspėjo...
Nuo galvos lig kulnų
Apšiko Lietuvą savo.
Taigi, svieteli mielas,
Kur mums reikės pasidėti?
Gentainiai Europai seniai jau
Pažįstami tapę...
Jei nori tu mūsų labai,
Tai per didelį rėtį
Sijoti reikės atkakliai,
Kad nešliaužtum gyvatėm...
Pasiruošk būti prietelium
Mūsų gudručių lavinai.
Korupcija, rodos, ir tavo
Koridoriais vaikšto?..
O jeigu į gerklę įmesim savos?..
Ar prarysi?
Mūsiškiai yr bjauresni
Ir ne tokie jau baikštūs:
Kišenėn įlipę, ragais įsikibs
Ir neišvysi.
Bezdės ir smirdės pašonėj
Šeškas - kaimynas!..
Ale tai dideli dyvai
Lietuvoj pasidarė,
Kad kožnas bevelija maukt
Iš nuodingos plastmasės.
Mafija prigrūdo Lietuvon
Šio šlamšto "savo",
Lyg būtų mūs smėlį kas
Gilumon žemės užkasęs
Ar pūst butelį stiklo
Seniai jau užmiršę.
O ką bekalbėti -
Kiek šiukšlių it kirminų veisias,
Kai toks nedūlijantis "turtas"
Prie patvorių kėpso?!.
Ar mano tautiečiams
Dar ilgai reiks duot "proto vaistų",
Kad Lietuvos gamtą
Kaip mylimą žmogų mylėtų,
Kad nevaikščiotų it stuobriai
Ištiestais pirštais?
Girdėjau, regėjau, patyriau
Niekšybes lietuvių,
Nukakusių užsienin
"Sau kapitalo užkalti".
Jeigu tik policijos akiratin
Jie nepakliūva,
Sugrįžę čion piniguos maudos
Lyg vandeny valtys,
O tau, durnas ubage,
Svetimžodžius laido.
Pavogtųjų milijonų
It dėlės prisisiurbę,
Įvairiais kvaišalais
Plyšius smegenų užsikamšę,
Šie bedvasiai dvikojai
Ir amžiaus, žmonijos liurbiai
Neverti net pūvančio
Pelų ar pakulų maišo.
Dargi kitiems padiktuoja
Išmonę savo...
*
Taigi palaidas yr mūsų
Dyvinas svietas,
Bet nebūt lietuvis,
Jei jame nesurastų
Sau vietos.
Irena Vaičiulytė-Bradaitienė
