Sigitas STASAITIS
Kol ekonomistai skaičiuoja praktiškai nepastebimą ekonomikos augimą, o politikai trimituoja apie nežinia kieno gyvenimo gerėjimą, Lietuva tyliai pasiekė į istoriją įeisiantį rekordą, tiesa pažymėtą mirties ženklu. Užsikrėtusiųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) šį pavasarį skaičius perkopė tūkstantį.
Tokia liūdna proga "Akistata" pakalbino Šiaulių ligoninės kraujo centro AIDS laboratorijos klinikinę biologę Vidą Safonovienę.
- Maždaug prieš 20 metų Lietuvoje nustatyti pirmieji ŽIV nešiotojai jūreiviai, užsikrėtę užsienyje. Kaip liga išplito mūsų šalyje per tą laiką?
- Šiemet kovo 1-ąją buvo užregistruoti 1 002 infekuotieji ŽIV, tačiau juk ne visi apsikrėtusieji nustatyti. Daugiausia viruso nešiotojų gyvena Vilniuje ir Klaipėdoje. Antroje vietoje vis varžosi Šiauliai su Kaunu. Kartais tai vienas miestas išsiveržia pirmyn, tai kitas. Mažiausiai infekuotųjų Panevėžyje. Lietuvoje daugiausia apsikrėtusiųjų - narkomanai, nors dalis žmonių virusu nuolat apsikrečia ir per lytinius santykius.
- Tūkstantis pacientų tokio dydžio šaliai kaip Lietuva jau nemažai. Gal tikimasi, kad kas galėjo užsikrėsti, jau užsikrėtė, gal dabar ŽIV epidemija aprims?
- Gaila, tačiau infekuotųjų daugėja ir daugės.
- Jūsų laboratorijoje atliekami kraujo tyrimai. Kaip žmogui pranešate, jog jis užsikrėtęs?
- Pranešti diagnozę labai nelengva misija. Tiriame ir iš ligoninių atsiunčiamą kraują. Jei atsakymas teigiamas, ligoninėje gulinčiajam praneša tos gydymo įstaigos medikai. Paprastai po ranka jie turi raminamųjų. Kartais ŽIV nustatome į mūsų laboratoriją asmeniškai atėjusiems pasitikrinti piliečiams. Stengiamės žmogui tai pasakyti ramiai, paaiškinti, jog gyvenimas toli gražu nesibaigė, dabar yra gerų vaistų, tik reikės kitaip gyventi.
- Tačiau skelbiama, kad vaistų nuo ŽIV ir AIDS nėra.
- Taip, visai virusą sunaikinančių vaistų iš tikro nėra, tačiau yra jo dauginimąsi labai stabdančių medikamentų. Kai kurie infekuotieji tuos vaistus vartoja jau 18 metų! Tiesa, vaistai labai brangūs, bet valstybė kompensuoja. Jų negauna tik tie, kurie nesilaiko gydymosi režimo, - narkomanai.
- Kaip reaguoja žmonės, išgirdę, kad yra apsikrėtę?
- Patiria šoką, nuo kurio sunkiai atsigauna. Neretai infekuotieji suserga depresija, be to, pajaučia, kad turi slėpti diagnozę nuo visuomenės, nes ji dar labai negatyviai žiūri į ŽIV nešiotojus, jų bijo ir veja tolyn. Ilgainiui infekuotieji prisitaiko, gydosi ir sėkmingai gyvena. Kambarėlyje prie mūsų laboratorijos vis renkasi šiauliečiai viruso nešiotojai. Visų jų nelaimė viena, o likimai labai skirtingi. Štai turime apsikrėtusią jauną merginą. Ją į susirinkimus atlydi tėvas. Kitas vedęs vyriškis augina du vaikus, jis ateina su žmona. Tačiau pasitaiko ir blogiau. Žinau, kad vienas vyriškis, sužinojęs apie savo užkratą, šeimoje tapo žiauriu despotu. Jis žmonai pareiškė nenaudosiąs prezervatyvų - jei jam lemta mirti, tegu miršta ir ji. Moteris, žinoma, ilgai neištvėrė, despotą paliko. Pažįstu šeimų, kuriuose dėl per neištikimybę gauto ŽIV nelikę jausmų ir artimo ryšio, tačiau poros gyvena kartu vardan vaikų.
- Teko girdėti, kad kartais sveikasis sutuoktinis numoja ranka į pavojų ir intymiai gyvena nesinaudodamas apsaugos priemonėmis?
- Tai tiesa. Bene vienintelė apsauga nuo ŽIV - prezervatyvai. Neseniai specialiai perėjau per vaistines. Prezervatyvai kainuoja nuo pustrečio iki 5 litų - ne kiekviena šeima gali sau leisti juos nuolat pirktis. Kartais žmonės pabando apsieiti be jų ir pastebi, jog neapsikrėtė. Taip pradeda apsieiti dažnai ar net nuolat. Geriau nerizikuotų, nes per ilgą laiką pavojus užsikrėsti labai didelis.
- O kaip į infekuotuosius žiūri giminės, draugai ir aplinkiniai?
- Neretai labai blogai. Štai vienas ŽIV apsikrėtęs narkomanas grįžo iš kalėjimo. Buto jis neturi, o brolis sutiko priimti pagyventi su sąlyga, kad jis atnešiąs pažymą, jog nėra infekuotas. Pasikvietę brolį ilgai jam aiškinome, kad virusas perduodamas tik lytiniu keliu ar per kraują, kartu gyvenantis infekuotas žmogus visiškai nepavojingas. Ko norėti iš brolio, jei kartais ŽIV infekuotieji bijo apie savo virusą prisipažinti net stomatologui - net gydytojai baidosi viruso ir veja lauk. Tad neretai žmonės truputį pameluoja, kad apsikrėtę ne ŽIV, o hepatitu. Neretai mums į laboratoriją skambina ir policininkai - klausia, ar toks ir toks jų sulaikytas pilietis nėra infekuotas. Duomenys apie žmonių sveikatą neteikiami.
- Tačiau juk virusų yra visuose infekuotojo žmogaus skysčiuose - ne tik spermoje ir kraujyje, bet ir prakaite, seilėse. Nusispjaus žmogelis netyčia ir...
- Ir nieko neįvyks. Seilėse, prakaite ar ašarose yra tiek mažai virusų, jog šie skysčiai kitiems absoliučiai nepavojingi. Pavyzdžiui, vienas specialistas suskaičiavo, jog kitam reikia išgerti 20 litrų apsikrėtusiojo seilių, kad pats apsikrėstų. "Neskanus" palyginimas, tačiau teisingas.
* * *
Apie patį ŽIV plačiau papasakojo Lietuvos AIDS centro (LAC) specialistai.
Niekas nežino, iš kur atsirado nelemtasis žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), ilgainiui sukeliantis nepagydomą ligą AIDS. Mokslininkai linkę laikytis versijos, kad prieš kelis šimtmečius į ŽIV panašiu virusu jau sirgo Afrikos beždžionės primatai. XIX amžiaus pabaigoje ar XX pradžioje patekęs į beždžionių medžiotojų organizmą, virusas mutavo ir prigijo. Po to infekuoti medžiotojai ŽI virusą lytiniu keliu išplatino savo gentyse, o migruojantys pastarųjų nariai virusą atnešė į Afrikos didmiesčius. Čia ŽIV išplito per atsitiktinius lytinius santykius, prostituciją bei perpilant kraują. Dėl intensyvėjančio turizmo ir tarpkontinentinių prekybos ryšių ŽIV pasiekė ir kitas pasaulio šalis. Pirmieji įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo (AIDS, angl. "Acquired Immune Deficiency Syndrome") atvejai buvo identifikuoti 1980 - 1981 metais. Šiandien, atrodo, nebėra nė vienos pasaulio šalies, kurioje nebūtų apsikrėtusiųjų ŽIV. Ir apsikrėtusiųjų skaičius didėja.
Jau išskirti du genetiškai skirtingi ŽIV tipai: pirmojo ir antrojo tipo ŽIV. Pirmojo tipo virusas labiausiai paplitęs Europoje (ir Lietuvoje), JAV bei Centrinėje Afrikoje, antrojo tipo - Vakarų Afrikoje. Deja, pirmojo tipo virusas yra "piktesnis", jo sukelta liga greičiau vystosi iki AIDS.
Žmonės, kurių organizme aptinkamas virusas, vadinami užsikrėtusiais ŽIV. Užsikrėtus ŽIV iš karto nesusergama AIDS. Pirmieji AIDS požymiai, priklausomai nuo įvairių organizmo faktorių, pasireiškia po 5, 10 ar net daugiau metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV plinta per visų rūšių (heteroseksualius, homoseksualius, analinius, oralinius) lytinius santykius, taip pat labai dažnai užsikrečia narkomanai, kurie leidžiasi narkotikus bendromis adatomis ir švirkštais, ir tik mažas procentas užsikrėtė perpilant kraują. Tiesa, permiegojęs su viruso nešiotoju nebūtinai užsikrėsi - statistiškai tik kas penki tokie lytiniai santykiai baigiasi ŽIV perdavimu. Apie 80 procentų užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje užsikrėtė nesaugių (be prezervatyvo) lytinių santykių metu. Mūsų šalyje kitaip: LAC žiniomis, apie 80 procentų ŽIV infekcijos atvejų Lietuvoje nustatyta narkomanams.
ŽIV neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, maudantis bendruose baseinuose, voniose, pirtyse, naudojantis vienu tualetu, indais, suolais, sporto įrankiais, neužsikrečiama aptaškius prakaitu ar ašaromis, liečiant užsikrėtusįjį, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą. Viruso neplatina uodai ir erkės, vabalai. Infekuoti narkomanai kartais grasina įdurti švirkšto adata. Verta žinoti, jog rizika užsikrėsti ŽIV nuo krauju nesuterštos adatos negilaus dūrio ar kitokio susižalojimo metu yra 0,3 procento (1 atvejis iš 300). Tiesa, jei nusikaltėlis giliai įdurtų kruvina adata ar juolab įšvirkštų bent truputį savo kraujo - tai jau pavojinga, reikia skubiai kreiptis į medikus. Tikimybė užsikrėsti ŽIV, patekus infekuotam kraujui į akis, nosį arba burną, prilygsta vidutiniškai 0,1 procento (1 atvejis iš 1 000). Tikimybė užsikrėsti ŽIV, užlašėjus infekuotam kraujui ant odos, prilygsta mažiau nei 0,1 procento. Kraujo lašas, užtiškęs ant sveikos odos, nekelia jokio pavojaus. Medikai dažnai įsiduria, bet ŽIV užsikrečia labai retai, kadangi į organizmą patenka mažai virusų ir jie natūraliai žūsta.
Kita vertus, per visą laikotarpį nuo 1980 metų neįregistruotas nė vienas savaiminio pasveikimo nuo ŽIV ir AIDS atvejis. Manoma, kad apsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje daugės tol, kol bus išrasti nuo viruso išgydantys vaistai ar vakcina. ŽIV infekcijos plitimas priklauso nuo visuomenės piliečių informuotumo, sąmoningumo, tarpusavio santykių ir elgesio. Tad kol kas vienintelė priemonė, galinti stabdyti ŽIV infekcijos ir AIDS epidemijos plitimą, yra švietimas bei prevencija.
ŽIV testas su šiuolaikine laboratorine įranga atliekamas per 1-4 valandas. Tačiau svarbu žinoti, kad užsikrėtus ŽIV yra vadinamasis inkubacinis, arba "lango", periodas - maždaug 3 savaites tyrimas gali neparodyti užkrato, nors jis tikrai yra, tad kilus abejonėms patartina testą pakartoti po trijų mėnesių.
Esant teigiamam ŽIV testui, specialistas pacientui turi pranešti blogą žinią. Daugumai asmenų tai sukelia milžinišką šoką. Jie sutrinka, pamiršta, ką žinojo apie ŽIV, nebepriima naujos informacijos. Žinią pranešęs specialistas visada stengiasi suteikti vilties, paaiškina, kad gydantis galima gyventi dar daug metų, tačiau ir nemeluoja. Rezultatų stengiamasi nepasakyti penktadieniais ar tada, kai negalima suteikti psichologinės pagalbos. Gera medikų praktika - pasisveikinant ir atsisveikinant su pacientu paduoti jam ranką tuo parodant, kad specialistas nebijo ir neatstumia žmogaus, užsikrėtusio ŽIV.
Įtarę, kad apsikrėtėte ŽIV, galite anonimiškai pasitikrinti: Kauno infekcinėje klinikinėje ligoninėje, Baltijos g. 120, tel. (8*37) 36 19 55 Šiaulių ligoninės kraujo centro AIDS laboratorijoje, V. Kudirkos g. 99, tel. (8*41) 52 41 96; Klaipėdos ligoninės AIDS kabinete, Liepojos g. 41, tel. (8*46) 39 66 08; Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Ligoninės g. 12, tel. (8*315) 7 54 50; Panevėžio ligoninės kraujo centre, Smėlynės g. 25, tel. (8*45) 50 72 19; Taip pat AIDS centro kabinetuose Vilniuje: Vytenio g. 59/37, tel. (8*800) 0 11 11; Šeškinės g. 24 (Šeškinės poliklinikoje, 257 kab.), tel. (8*5) 2 46 86 63.
Užsikrėtus ŽIV ilgainiui ima ryškėti kai kurie tipiškesni požymiai: krinta svoris, karščiuojama arba viduriuojama ilgiau kaip mėnesį, ima kartotis pneumonija. Taip susergama kitomis tipiškomis ligomis, kurias nustato medikai.
ŽIV infekcijos eiga yra ilga, jos paskutinė stadija - AIDS. Skiriamos 5 ligos stadijos. Pirmoji - ŽIV inkubacinis periodas, kai nieko nejaučiama, ŽIV viruso organizme nenustato jokie testai. Trunka nuo 3 iki 24 savaičių. Antrosios stadijos metu daugelis užsikrėtusiųjų perserga ūmia ŽIV infekcija, kurios simptomai labai panašūs į gripo - pakyla temperatūra, išberia odą ir gleivines, padidėja limfmazgiai, skauda raumenis ir sąnarius, pykina ar kankina kitokios nemalonios negalios. Beje, šiuo laikotarpiu ligonio kraujyje ŽIV yra daugiausia, tuo metu lytiniai santykiai labai pavojingi. Po kelių dienų, vėliausiai - savaičių, infekcija praeina negydoma ir prasideda trečioji stadija - besimptomis ligos periodas, trunkantis nuo kelerių iki keliolikos metų (vidutiniškai 8 metus). Šios stadijos metu žmogus vėl visą laiką jaučiasi sveikas, tačiau jo imuninė sistema pamažu silpsta. Galop prasideda dvi paskutinės ligos stadijos, kurių metu išsivysto gydymui sunkiai pasiduodančios specifinės ligos arba AIDS ir susirgėlis per kelerius metus užgęsta.
Nors sunaikinantys ŽIV vaistai dar neišrasti, jau yra medikamentų, gerokai pratęsiančių ligonio gyvenimą. Tiesa, šiuos, beje labai brangius vaistus reikia vartoti visą gyvenimą ir griežtai pagal gydytojų nurodymus. Be to, vaistai turi šalutinį poveikį, labiausiai jie dirgina virškinimo sistemą, tad pacientas neretai viduriuoja, vemia, jam skauda galvą, būna silpna. Tačiau vartojantis vaistus užkrėstasis turi vilties gyventi keliolika metų ir sulaukti dienos, kai virusas bus išgydomas...
S. Stasaičio nuotr.
Gydytoja V. Safonovienė tikina, kad apsikrėtusiųjų ŽIV nereikia bijoti ir atstumti, tik patiems gyventi nepalaidai.
