NATO atstovai pagyrė Lietuvą už pažangą ruošiantis narystei Aljanse politinėje ir karinėje srityje, tačiau uždavė Lietuvos delegacijai "nepatogių" klausimų dėl tolesnės politinės valios Vilniuje tinkamai finansuoti krašto apsaugos sistemą.
"Tai buvo trumpas, produktyvus ir geranoriškas susitikimas, kuriame sąjungininkai teigiamai įvertino mūsų pasirengimą narystei ir pastebėjo pažangą", - BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos delegacijos vadovas, URM sekretorius Darius Jurgelevičius.
Jis kalbėjo po Briuselyje įvykusio NATO Vyriausiojo sustiprinto politikos komiteto posėdžio, kuriame buvo pristatyta penktoji, paskutinė prieš Lietuvai tampant visaverte Aljanso nare, metinė Lietuvos pasirengimo narystei Aljanse programa 2003-2004 metams.
Pasak D.Jurgelevičiaus, NATO ambasadoriai, labai gerai įvertinę daugumą pasiruošimo narystei aspektų, domėjosi, ar Lietuvos politinės partijos pasiryžusios išsaugoti įsipareigojimą krašto apsaugai skirti ne mažiau 2 procentų bendrojo vidaus produkto. Šiemet šios išlaidos viršija milijardą litų, kitąmet biudžete gynybos išlaidoms numatyta skirti 1 mlrd. 140 mln. litų.
"Mes užtikrinome, kad saugumo interesai nebus aukojami vardan vidaus partinių interesų, ir politinės partijos svarsto galimybę pratęsti šį įsipareigojimą", - sakė D.Jurgelevičius.
2001 metų pavasarį politinių partijų pasiektas susitarimas dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybai galios ir 2004-siais, kai Lietuvoje numatyti parlamento rinkimai. Partijos sutarė susitarimo pratęsimą svarstyti po rinkimų.
Pasak Lietuvos delegacijos nario, krašto apsaugos sekretoriaus Povilo Malakausko, sąjungininkai atkreipė dėmesį ir į kitą problemą - tiesiogiai su krašto gynyba nesusijusių sričių finansavimą per karinį biudžetą.
Iš 2 proc. BVP krašto apsaugai planuojamų kitąmet skirti išlaidų 0,47 proc. - 262 mln. litų - bus skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui, Valstybės saugumo departamentui (VSD), Vyriausybiniam ryšių centrui, Ginklų fondui, ir Šaulių sąjungai.
"Pripažinome, jog tai problema, susijusi su ribotais valstybės ištekliais", - BNS sakė P.Malakauskas.
Pasak Lietuvos diplomatų, NATO ambasadoriai išsamiai domėjosi Lietuvos kariuomenės reformos planais, kova su korupcija, gerai įvertino Lietuvos santykius su Rusija ir Kaliningrado tranzito schemą. Aljanso atstovai taip pat teiravosi Lietuvos požiūrio į Rusijos ketinimus Baltijos jūros šelfe netoli Kuršių nerijos išgauti naftą.
Narystės veiksmų plano programa pradėta įgyvendinti po 1999 metų balandį įvykusio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone. Ketvirtadienį Briuselyje svarstyta Lietuvos pasirengimo narystei programa - jau penktasis Narystės veiksmų plano ciklas.
Minėtąją programą spalio 8 d. patvirtino Vyriausybė, o spalio 17 d. ji buvo oficialiai įteikta Aljansui.
Lietuva ir dar šešios Vidurio ir Europos valstybės, į Aljansą pakviestos prieš metus Prahoje, visateisėmis NATO narėmis taps kitą gegužę Stambule numatytame Aljanso vadovų susitikime.
Iki to laiko septynių naujų narių prisijungimo prie NATO protokolus turi ratifikuoti visos 19 Aljanso valstybių. Tai spėjo atlikti jau 11 NATO narių.
BNS
