Formalus NATO ambasadorių susitikimas dėl planų ginti Turkiją karo su Iraku atveju antradienį (02.11) paskutinę minutę buvo atidėtas, o "intensyvios" 19 Aljanso narių konsultacijos tęsiasi, sakė vienas NATO pareigūnas.
Šiaurės Atlanto tarybos susitikimas, kuris turėjo įvykti antradienį rytą, atidėtas tikriausiai iki 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, sakė pareigūnas, kuris nurodė, kad buvo nuspręsta pirmiausia išnaudoti visas "neformalios" diplomatijos galimybes.
"Intensyvios neformalios konsultacijos tęsiasi, - pridūrė jis. - Tai neturėtų būti vertinama kaip blogas ženklas. Tai rodo mūsų pasiryžimą rasti sprendinį".
Pareigūnas sakė, kad ambasadoriai jau rinkosi, kai NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas) nusprendė, kad susitikimą reikia atidėti.
"Vyksta tiek daug neformalių konsultacijų, kad buvo manoma, jog susitikimo mums nereikia", - nurodė pareigūnas.
Prancūzija, Vokietija ir Belgija pirmadienį nepritarė NATO planams rengtis apginti Turkiją, jeigu kiltų karas su Iraku. Savo nesutikimą jos aiškino tuo, kad karinių pajėgų dislokavimas Turkijoje reikštų karo pradžią, nors pasaulis dar neišnaudojo visų diplomatinių priemonių konfliktui sureguliuoti.
Prancūzija, kuri laikoma Vašingtono pozicijai nepritariančių trijų valstybių lydere, antradienį laikėsi savo. "Ant kortos pastatyta tai, ar mes suteiksime dar truputį laiko diplomatijai ir procesui, JT rezoliucijai, kuriai visi pritarėme Saugumo Taryboje", - BBC radijui sakė Prancūzijos ambasadorius NATO Benoit d'Aboville'is (Benua d'Abovilis).
Belgijos užsienio reikalų ministras Louis Michelis (Luji Mišelis) taip pat pakartojo savo nepritarimą. "Toliau laikomės taikos logikos. Jei patenkintume JAV reikalavimus, atsidurtume karo logikos (srityje), dar netgi prieš vyriausiųjų inspektorių antrąją ataskaitą", - sakė jis.
JT vyriausiasis ginklų inspektorius Hansas Blixas (Hansas Bliksas) savo ataskaitą dėl Irako bendradarbiavimo Saugumo Tarybai turi pateikti penktadienį.
Mažiausiai vienas diplomatas pripažino, kad pažangos gali nebūti iki šio lemiamo JT Saugumo Tarybos posėdžio. "Man būtų sunku įsivaizduoti kokį nors pasistūmėjimą iki (penktadienio)", - sakė jis.
Tačiau Jungtinės Valstijos tvirtina, kad JT inspektorių pastangos nuginkluoti Saddamo Husseino režimą neturi nieko bendra su "apdairiu" NATO planavimu apginti vieną savo narę.
Tarp karštligiškų diplomatijos priemonių taip pat gali būti NATO ambasadorių kontaktai su jų šalių vyriausybėmis, sakė minėtas pareigūnas. "Tikimės, kad bus labai daug telefoninių pokalbių", - pridūrė jis.
Vienas diplomatas, kuris prašė jo pavardės neskelbti, suabejojo persilaužimo galimybe. "Nenusimato jokių mažiausiai vienos iš trijų susitarimą blokuojančių šalių pozicijos pasikeitimų", - sakė jis.
AFP-"Reuters"-BNS
