Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Ne veltui sakoma, jog nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis. Iš Panevėžio kilusio, o pastaruoju metu Kaune, V. Krėvės prospekte, nuosavame bute, gyvenusio atstumto mylimojo Eimanto Ramanausko (22 m.) neapykanta praėjusį sekmadienį išsiliejo pačia žiauriausia forma - mirtinais peilio dūriais... Sausio mėnesį nuo despoto draugo pabėgusi ir taip pat Kaune, nuomojamame bute Baltų prospekte, pas draugę laikinai prisiglaudusi panevėžietė Vaiva Ašakaitė (19 m.) po sužalojimo dar buvo nuvežta į ligoninę, tačiau netrukus mirė...
Egzekucija - draugės akyse
Savaitgalį praleidusi pas tėvus Panevėžyje, sekmadienio popietę Vaiva sugrįžo į Kauną. Šilainiuose ją pasitiko kartu gyvenanti draugė ir merginos neskubėdamos žingsniavo nuomojamo buto Baltų prospekte link.
Kaip pamažu aiškėja, jiedvi buvo patykotos daugiabučio laiptinėje. Nieko nesiaiškinęs Eimantas peiliu puolė savo mylimąją - perrėžė jai gerklę. Klykdama sužalotoji dar įstengė išbėgti į daugiabučio kiemą, tačiau žudikas buvo greitesnis - pavijęs peiliu dūrė vėl. Pataikė į krūtinę. Paskui, pagrasinęs susidoroti ir su Vaivos drauge, mikliai įsėdo į netoliese stovėjusį automobilį "Audi A6" ir didžiuliu greičiu nuvažiavo.
Namo kieme išgirdę triukšmą ir merginų pagalbos šauksmus, gyventojai spėjo įsidėmėti nurūkstančio automobilio valstybinius numerius. Brangus automobilis, kaip netrukus buvo nustatyta, buvo registruotas Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, gyvenančios Danguolės Urbonienės vardu (ji - Eimanto Ramanausko motina). Pasirodo, dar į sekmadienį pasigedusi privataus namo garaže stovėjusios mašinos, moteris kreipėsi į policiją manydama, kad "audinę", tąvakar išėjus į svečius, išvairavo panevėžiečiai vagišiai. Motina buvo šokiruota sužinojusi, kad jos automobilį, naktį slapta atsėlinęs, pagrobė dvi savaites namie nesirodęs vienturtis sūnus iš pirmosios santuokos...
Į Kauną - paskui mylimąjį
Vaiva Ašakaitė ir Eimantas Ramanauskas susipažino maždaug prieš pusantrų metų. Tada Vaiva buvo vienos Panevėžio vidurinės mokyklos moksleivė, darbšti ir pažangi mokinė. Tuo tarpu Eimantas - už blogą elgesį jau spėtas išbraukti iš miesto Suaugusiųjų mokymo centro dešimtosios klasės moksleivių sąrašų, niekur nedirbantis, be to, jau teistas (už dokumentų klastojimą - kai už galybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų praradęs vairuotojo pažymėjimą, iš kažkur susiveikė kitą - su savo nuotrauka, tačiau kito asmens vardu ir pavarde). Dar baisiau - tuo metu, kai Vaiva su Eimantu ėmė draugauti, jis dažnai varstydavo Panevėžio apylinkės teismo duris, kur buvo nagrinėjama dar viena jam iškelta baudžiamoji byla (E. Ramanauskas buvo kaltinamas vagystėmis bei neteisėtu laisvės atėmimu, tačiau apie šiuos nusikaltimus - kiek vėliau).
Taigi kad ir kokia įtartina buvo Eimanto biografija, Vaiva nekreipė į tai dėmesio ir, galima sakyti, prieš tėvų valią, dar būdama nepilnametė, išlėkė paskui mylimąjį į Kauną (čia motina Eimantui buvo nupirkusi butą).
Kaip "Akistatai" sakė Kauno "Vyturio" vidurinės mokyklos mokytoja, buvusi Vaivos auklėtoja Danguolė Balvočienė, ją ypač stebino tai, kad mokslų dar nespėjusi baigti nepilnametė auklėtinė - dvyliktokė - jau gyveno šeimyninį gyvenimą. Vaiva esą paaiškino, kad jos draugas su tėveliais yra labai gerai pažįstamas, kad tėvai jų draugystei ir bendram gyvenimui neprieštarauja. Auklėtoja šiuo klausimu būtų tikrai pasikalbėjusi su mergaitės tėvais, tačiau šie nėsyk nepasirodė susirinkime, nė karto nepaskambino ir nepasiteiravo, kaip jų dukrai sekasi mokslai ir apskritai ankstyvas savarankiškas gyvenimas. Tad klasės auklėtojai susidarė įspūdis, jog įmonės buhaltere dirbančiai Vaivos motinai ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbančiam tėvui dukters gyvenimas nebuvo labai įdomus...
Kentėjo iš baimės?
Kaip prisiminė mokytoja D. Balvočienė, Vaiva niekada nei jai, nei klasės draugėms nesiguodė, kad draugas, su kuriuo kartu gyvenanti, ją nuolat skriaudžia. Beje, ne viena iš bendraklasių buvo atkreipusi dėmesį į dažnai ant Vaivos veido pasirodančias kraujosruvas, nubrozdijimus, tačiau mergina nuolat rasdavo ką atsakyti - tai pati netyčia, per neapsižiūrėjimą, susižalojusi, tai į "smulkią avariją" patekusi.
Kai per abiturientų išleistuves visa klasė nuvyko švęsti į Druskininkus, kartu su Vaiva linksminosi ir jos draugas. Pamačiusios, kaip Eimantas su Vaiva negražiai elgiasi, kaip jai nurodinėja ir įsakinėja, koks esąs grubus ir negailestingas, klasės draugės galiausiai suprato, kas Vaivos paakiuose palikdavo mėlynes... Tačiau net ir tada, kai Vaivai patyliukais buvo patarta nuo "tokio chamo" bėgti kuo toliau, ši tik bejėgiškai šyptelėjo... Pasirodo, Eimantas jai buvo ne kartą pagrasinęs: "Jei kam pasiskųsi - gailėsies..." Mergina jo grasinimų bijojo.
Kaip jau žinoma, Vaiva tylėjo iki šiųmečio sausio. Galiausiai, neapsikentusi smurto ir patyčių, tuometinė Kauno technologijos universiteto pirmakursė spjovė į ilgiau nei metus trukusią draugystę ir, susirinkusi savo daiktus, išsikėlė gyventi pas draugę. Eimantui tai, aišku, labai nepatiko. Jis Vaivą ėmė persekioti (ateidavo net į paskaitas universitete), grasinti, reikalavo, kad mergina sugrįžtų. O jos taip ir neperkalbėjęs, nepatraukęs savo pusėn, sukurpė klaikų susidorojimo planą...
Artimieji nelinkę atvirauti
"Akistatos" žurnalistė pasikalbėjo su Eimanto Ramanausko motina Danguole Urboniene. Moteris prasitarė dar neatsigavusi nuo išgirstos naujienos, kokio baisaus nusikaltimo padarymu įtariamas nežinia kur pradingęs josios sūnus.
- Jam turbūt stogas pavažiavo, - svarstė moteris.
D. Urbonienė patikino, kad Eimantas su Vaiva puikiai sutarė, tačiau apie vestuves esą dar negalvojo (po akimirkos moteris patikslino, kad pastaruoju metu sūnus su drauge buvo susipykęs, gyveno atskirai). Motina sakė neoficialią šeimą nuolat rėmusi materialiai, nes Vaivą laikiusi labai artimu žmogumi - kaip ir Vaiva ją... D. Urbonienė nenorėjo spėlioti, kaip Vaiva sutarė su savo tėvais, tačiau prasitarė Vaivos motinos nėsyk nemačiusi, nė karto su ja nebendravusi. Kur esą motinos protas savo nepilnametę dukrą išleisti gyventi į kitą miestą ir net nerasti laiko pasiteirauti, pas ką ši išvažiuojanti, su kuo gyvensianti!
Užsiminusi, kad sūnus Eimantas šiemet Kaune turėjo baigti pirmąjį kursą, kad mokėsi "kažkur prekyboje", D. Urbonienė nusistebėjo, jog į universitetą pernai įstojusi Vaiva čia ilgai neišsilaikė - neseniai buvo išbraukta iš studentų sąrašų.
D. Urbonienė sakė, kad jos vienturtis sūnus buvo "vaikas kaip vaikas". Sveikas, nepatyręs jokių traumų. Tik esą gal kiek per ūmaus būdo, per jautriai į viską reaguojantis.
Nužudytos merginos teta žurnalistei pranešė, esą Vaivos tėvams kol kas per sunku šia tema kalbėtis. Žiniasklaidoje apie Vaivą esą buvo parašyta daug netiesos... Trumpam pakilusi nuo dukterėčios karsto, moteris apgailestaudama užsiminė, jog iš žudiko namiškių dar nesulaukta jokios užuojautos...
Monika Eimantu atsikratė pačiu laiku
"Akistatos" žurnalistė sužinojo, jog prieš kelerius metus Vaivos likimas vos neištiko kitos panevėžietės, dabar jau dvidešimt vienerių sulaukusios Monikos (merginos prašymu vardas pakeistas).
- Aš ir dabar jo bijau, - atvirai prisipažino ypač dailaus veido mergina. - Viena niekur nevaikštau, saugausi.
Pirmadienį, tai yra jau po Vaivos nužudymo, Eimantas Monikai esą paskambino (mobiliojo telefono numerio aparatas nerodė). Užsiminė esąs Kaune, regis, buvo gerokai išgėręs. Kadangi Monika jau iš kitur buvo sužinojusi, kad Eimantas iš vakaro nudūrė buvusią savo mylimąją Vaivą, jo pasiteiravo, ar tai tiesa. O Eimantas juokdamasis atsakė: "Patikėsiu tik tada, kai jos kūną pamatysiu..." Eimantas, anot Monikos, kalbėjo taip, lyg būtų pamišęs...
Monikai Eimantas esą dar paaiškino, jog buvo supykęs ant Vaivos už tai, kad ši taip ir nesugrąžino automobilio pultelio - atidavė tik jo motinos kadaise padovanotą naujo modelio telefoną "Nokia". Negana to, sutiktos gatvėje, Vaiva ir šios draugė dar esą iš jo pasišaipiusios, pavadinusios "gaidžiu". Tai iš pykčio ir išsitraukęs peilį...
Monika sakė net neabejojanti, kad Vaiva, gyvendama su Eimantu, labai kentėjo. "Kaip ir aš", - lakoniškai prasitarė pašnekovė, nuo baisuoklio mylimojo spėjusi pabėgti pačiu laiku.
Buvo įsimylėjusi iki ausų
Tačiau buvo toks periodas, kai Monika dėl Eimanto buvo pasiruošusi viskam... Eimantas Ramanauskas - Monikos brolio Ernesto bendraklasis. Mokykloje jiedu buvo geri draugai - ypatingo grožio panevėžietė su Eimantu per brolį ir susipažino.
Iš pradžių pora tik pasikeisdavo meiliomis SMS žinutėmis. Kiek vėliau Eimantas Monikai prisipažino meilėje. Tiesą sakant, ir Monika Eimantą įsimylėjo iki ausų... Nepaisant to, kad vaikinas savo jausmus mylimajai vis dažniau išreikšdavo gan keista forma - pykčio protrūkiais, kumščiais, grasinimais...
Kartą, nepagalvojusi nieko bloga, Monika draugui užsiminė, jog tėvai pardavė automobilį, o gautus pinigus laiko namuose. Apsukruolis Eimantas išsiaiškino ir tai, jog Monikos tėvai, baimindamiesi vagių, pinigus ir kitą turtą vežiojasi su savimi.
Vieną 2002-ųjų birželio pabaigos dieną Moniką prižadino Eimanto skambutis. Sužinojęs, kad mergina tuoj išvažiuosianti į kaimą Panevėžio rajone, pas senelius (su tėvais planavo eiti į mišką uogauti), Eimantas nieko neatsakė. Tik lyg tarp kitko pasitikslino, kas dienos metu tuose namuose būna.
Netrukus vyrukas jau sukiojosi prie Monikos senelių trobos... Sulaukęs, kol jo mylimoji su tėvais išeis į mišką, o senelis dviračiu išmins į ganyklą, Eimantas susirado lauke, po akmeniu, pakištą trobos raktą (viduje liko užrakinta invalidė, nevaikštanti Monikos tėčio sesuo) ir įsėlino vidun. Nugvelbęs Monikos motinos rankinę, Eimantas skubiai pasišalino. Toje rankinėje buvo per 2 000 JAV dolerių, du masyvūs auksiniai žiedai, kažkiek litų, Monikos ir jos brolio asmens dokumentai... Kaimynai iškart pranešė, jog apie trobą slampinėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris paskui sėdo į tamsų golfuką ir nuvažiavo. Aplinkinių įsidėmėti valstybiniai numeriai išdavė, kad vagišius - Monikos draugas...
Kitądien Eimantas Monikos broliui prisipažino apsivogęs. Dalį grobio, spaudžiant Ernestui, jis sugrąžino, tačiau ne viską. Likusį turtą pareiškė atiduosiąs, jei Monika jo neatstumsianti, dar geriau - su juo pabėgsianti! Ir mergina sutiko!
Monika su Eimantu kurį laiką smagiai pagyveno viename prabangiame Vilniaus viešbutyje, po to nusibeldė į Palangą. Čia juodu ir aptiko likusių motinos pinigų ieškantis Ernestas (Monikos brolis) su nemenka draugų kompanija. Eimantui nori nenori teko iškratyti kišenes, kuriose, deja, jau ne kaži kas tebuvo likę. O kai Ernestas sesutę išsivežė, Eimantas kreipėsi į Palangos policiją! Girdi, kažkokie bernai pagrobę jo mylimąją! Visa kompanija buvo sulaikyta, atsidūrė areštinėje. Čia Monika pareigūnams kalbėjo taip, kaip liepė Eimantas (nes jo, pasirodo, gailėjo!), su mylimuoju bemat susitaikė ir... abu išrūko į Panevėžį, pas Eimanto motiną, ir čia apsigyveno. Monika vėliau tvirtins tada taip pasielgusi vien dėl to, kad bijojusi Eimanto smurto ir, aišku, vylusis, kad tik vieninteliu atveju - jo neatstūmus - Eimantas pagaliau sugrąžins likusią pagrobtų pinigų sumą ir papuošalus.
Monika dabar tvirtina, jog gyvenant pas Eimantą, išryškėjo visos jo neigiamos savybės. Vaikinas esą buvo labai agresyvus, jei kas - iškart puldavo muštis; susipykęs su draugais, pyktį išliedavo ant savo mylimosios. Monika viską atleisdavo, nes Eimantą... ir toliau labai mylėjo!!! Skriaudžiama mergina niekam dėl to nesiskundė, nes sakė bijojusi užsitraukti dar didesnį Eimanto pyktį, be to, jo... gailėjusi! Pasirodo, Eimantas buvo pagrasinęs - jei paliksianti - nusižudysiąs! Monika susitaikė ir su tuo, kad jai buvo uždrausta bendrauti su savo tėvais, neleidžiama, kur panorėjus, išeiti, sekamas kiekvienas žingsnis ir veiksmas.
Mergina nelaisvėje ir vergovėje prakentė pusantro mėnesio. Kai įsimylėjusi mergelė pagaliau atsikvošėjo, pasinaudojo dėkinga proga ir nuo mylimojo pabėgo - sugrįžo pas tėvus. Įtūžęs Eimantas Moniką ėmė persekioti, grasino susidoroti. Monika viena iš namų nekeldavo kojos - pasiprašė, kad saugotų metais vyresnis brolis ar jo draugai. Kartą, deja, nepagelbėjo ir apsauga...
Monika, brolis Ernestas ir netoliese gyvenanti draugė Inga vakare grįžo iš maudynių. Už daugiabučio kampo Monikos jau laukė būrys nepažįstamų jaunuolių, tarp kurių šmėkščiojo Eimantas. Kaip Monika vėliau sužinojo, Eimantas tąkart atvyko pasisamdęs būrį "žemaitukų". Ernestui į veidą buvo iššauta iš dujinio pistoleto, o Monika pagrobta. Eimantas ją klykiančią nusitempė į automobilį ir nusivežė į atokią vietą. Vėl pasipylė grasinimai, gąsdinimai, bauginimai (pavyzdžiui, Eimantas garsiai svarstė, ar būtų lengva Monikai nusukti sprandą), o drauge - ir siūlymai ištekėti. Pamišėlis kiek nurimo tik kitą dieną, kai sužinojo, kad Monikos ieško ir tėvai, ir policija.
Už daugybę nusikaltimų - lygtinė bausmė
Šio incidento Monika ryžosi nenutylėti. E. Ramanauskui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vagysčių ir neteisėto laisvės atėmimo.
Per visą tyrimą E. Ramanauskas kaip įmanydamas stengėsi išsisukti, išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė gana ilgai, nes Eimantas tai susirgdavo, tai dėl kitos priežasties nepasirodydavo teisme. Beje, jį gynė Panevėžyje vienas brangiausiai apmokamų privačių advokatų.
Per teismo posėdžius E. Ramanauskas pilnai prisipažino tik dėl vagysčių garažuose. Na, o Monikos tėvus tvirtino apvogęs su jų dukrelės - savo mylimosios! - žinia; prisiekinėjo Monikos niekada neskriausdavęs, taigi ir neatėmęs jai laisvės, neįvykdęs jokio pagrobimo - tik norėjęs "gražiai pasikalbėti"; vaikinas dievagojosi, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, ir maldavo "nekišti į kalėjimą" - bausmę atidėti... Teismas taip ir padarė - antrąkart teisiamam jaunuoliui už tris vagystes (dviejų garažų apvogimą, Monikos tėvų apvogimą ir neteisėtą laisvės atėmimą) buvo skirta vos pusantrų metų nelaisvės, tačiau bausmės vykdymas dvejiem metams atidėtas. Kaip minėta, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Eimantas, matyt, jau susitaikęs su tuo, kad Monika - prarasta visiems laikams, pradėjo draugystę su kita moksleive, Vaiva Ašakaite...
Pakeri madingi rūbai ir automobilis?
Monika dabar ir pati stebisi, kuo Eimantas ją kadaise taip sužavėjo, kad jį buvo tiesiog aklai įsimylėjusi, nematė blogybių, ydų. Girdi, nei jo išvaizda kuo nors ypatinga, nei elgesys... Nei bendrauti mokantis, nei merginas vilioti... Kiek pamąsčiusi, Monika priėjo prie išvados, jog jaunų mergaičių galvas greičiausiai apsuka apgaulingas pirmasis įspūdis. Pavyzdžiui, geras automobilis, gražūs, madingi rūbai, auksinė grandinėlė ant kaklo... Nors, teisybė, Monika prisipažino, kad turtingai gyvenęs Eimantas (jo motina gavo didelį palikimą) jai niekada nebuvęs labai dosnus - jei ir nupirkdavęs, tai tik pigių "gariūninių" prekių...
Monika prasitarė, kad ir po teismo Eimantas nuo jos neatstojo - vis skambindavo, siųsdavo bauginančio turinio SMS žinutes.
"Padarys" nepakaltinamu?
Kauno miesto VPK pareigūnai pradėjo tyrimą dėl Vaivos Ašakaitės tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis. Tą pačią dieną Panevėžio policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Abi šios bylos ateityje turėtų būti sujungtos į vieną.
Eimantą pažįstantieji panevėžiečiai beveik neabejoja, kad baisų nusikaltimą padaręs jaunuolis griežčiausios bausmės išvengs. Jo motina, girdi, kaip ir iki šiol, dėl sūnelio darys viską, galbūt ir "suveiks" nepakaltinamumą. Arba padės pasislėpti užsienyje...
