Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo atidėtas nutarties dėl 2 metų klaipėdietės grąžinimo į Vokietiją vykdymas. Pernai gruodį Klaipėdos apygardos teismas atsisakė išduoti leidimą grąžinti mergaitę į Vokietiją, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį panaikino ir įpareigojo iki balandžio 15-osios perduoti mergaitę jos tėvui Michaeliui Rinau į Vokietiją.
Mergaitės motina klaipėdietė Inga Rinau Klaipėdos apygardos teismo paprašė nutarties vykdymą sustabdyti iki pagerės jos sūnaus sveikatos būklė. Jos prašymą teismas patenkino ir atidėjo grąžinimą iki liepos 1-osios. Anot vakar paskelbtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, vaiko laikinos globos klausimo Lietuvos teismai nesprendė ir negalėjo spręsti, nes ją jau buvo išnagrinėjęs kompetentingas Vokietijos teismas. Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas pernai rugpjūtį nusprendė šioje šalyje gimusios mergaitės globos teises, tėvams išsiskyrus, laikinai suteikti tik M. Rinau.
Pernai liepą I. Rinau išvažiavo su dukra į Lietuvą ir pranešė nežadanti sugrįžti. Kadangi ji turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas. "Klaipėdos apygardos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir pasisakė apie aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos tik nagrinėjant vaiko globos bylą - su kuriuo iš tėvų mergaitei bus geriau gyventi. Tuo metu klausimas dėl vaiko globos nebuvo sprendžiamas", - konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas.
I. Rinau prašymą atidėti dukros grąžinimą į Vokietiją motyvavo paūmėjusia savo sūnaus liga. Apeliacinis teismas pabrėžė, jog paauglio liga buvo žinoma sprendžiant klausimą dėl mergaitės grąžinimo, tačiau ji nebuvo pripažinta pagrindu atsisakyti grąžinti mergaitę, tad negali būti pripažinta ir pagrindu sustabdyti nutarties vykdymą.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl mergaitės grąžinimo atidėjimo išsprendė neteisingai. Lietuvoje ši byla nagrinėta vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 2003 m. Tarybos reglamentu.
Kitos sudėties Apeliacinio teismo kolegija ankstesniame savo sprendime nustatė, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas. Vaikas netenka asmens, šiuo konkrečiu atveju - tėvo M. Rinau, globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje - Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Vaiko teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė "Vakarų ekspresui" sakė paskutinio teismo sprendimo dar negavusi. Pasak jos, jei viskas būtų antraip, t.y. jei būtų kalbama apie mergaitės išsiuntimą iš Vokietijos į Lietuvą, vokiečiai greičiausiai neleistų to daryti. "Spręsdami, ar išsiųsti savus vaikus iš šalies, vokiečiai atsižvelgia į šeimos ryšius, vaiko psichologiją. Tikėtina, kad analogišku atveju dvimetė iš Vokietijos nebūtų išsiųsta. Mažai mergaitei atskyrimas nuo šeimos būtų pernelyg didelis smūgis", - sakė R. Šalaševičiūtė.
