Dar tebesant laisvėje Kaviorui ir jo kompanijai, "Tulpiniai" išplėtė savo veiklą. Kaip ir kituose šalies miestuose, Panevėžio mafijozai staigiai turtėjo iš spalvotųjų metalų biznio. Nesaugomos valstybės sienos sudarė visas sąlygas kontrabandai. Didžiuliais kiekiais treileriais vežamas alkoholis davė milžiniškus pelnus. Neatsisakydami ir kitų mafijai būdingų verslų, jaunesnės kartos "tulpiniai" privatizavo daugelį jiems reikalingų objektų ir metėsi į naftos biznį, juo labiau kad garsiosios naftos blokados metais kiekvienas, atvežęs į Lietuvą bent cisterną benzino, galėjo save laikyti kone tautos didvyriu. Niekam nerūpėjo, kas vyko rinkoje iki 1993 metų. O ten dėjosi rimti dalykai, ne vienam jaunam vyrui kainavę gyvybę.
Lyderiai prisidengė S. Janoniu
Tikrieji gaujos lyderiai Romas Čeponis, Virginijus Baltušis ir dar keli iš didžiojo šešeto, sudarančio savotišką grupuotės valdymo tarybą, laikė save verslininkais bei visokeriopai bandė išlaikyti išorinį renomė (reputaciją) ir visiškai legalizuoti savo turtus. Anksčiau Kavioru ir jo bendraamžiais prisidengę jaunosios kartos "tulpiniai", seniams sėdus (nors panevėžiečiai pareigūnai teigia, kad R. Kavaliausko, tuo metu besislapsčiusio Rusijoje, buveinę išdavė pats V. Baltušis, kurį nervino nuolatiniai Kavioro reikalavimai aprūpinti jį lėšomis normaliam pragyvenimui), pseudo lyderiu iškelia Saulių Janonį, perviliotą iš R. Kavaliausko aplinkos žmonių. Pradžioje Vitalijaus Tuzovo (Psicho) grupuotei priklausęs S. Janonis turėjo autoritetą tarp kitų miestų nusikaltėlių ir todėl galėjo padėti dalijantis įtakos sferas su kauniečiais ir vilniečiais. S. Janonis buvo reta išimtis tarp "tulpinių" - jis negimė ir niekuomet negyveno Tulpių mikrorajone, tad nuo vaikystės nebuvo pažįstamas su vėliau į gaują susibūrusiais šio rajono senbuviais.
Iškasamas karo kirvis
Iki 1993 metų mieste prie Nevėžio gaujos savo santykius aiškinosi gana tyliai, per daug nesiafišuodamos. Signalą atviriems karo veiksmams davė lifto susprogdinimas didžiausiame mieste "Nevėžio" viešbutyje. Tuomet buvo spėliojama, jog "dovanėlė" buvo paruošta S. Janoniui ir V. Baltušiui, kurie su didele bendražygių kompanija linksminosi 13-ojo aukšto kavinėje. Tik atsitiktinumo dėka S. Janonis ir V. Baltušis užtruko kavinėje ir į liftą pirmi įžengė žemesnio rango "tulpiniai". Per sprogimą žuvo Dalius Kiecorius (27 m.), o S. Raišelis ir D. Kairiūnas buvo sužaloti. Vėliau paaiškėjo, kad viešbutyje buvo užminuoti abu liftai. Po poros savaičių S. Janonis ir V. Baltušis Sauliaus nuosavu "Porsche" automobiliu važiuojantys Suvalkų gatve buvo apšaudyti išcentruotomis kulkomis užtaisytu automatu "Kalašnikov". Abu kraujais pasruvę vyriškiai išsigelbėjo tik supergreito ir galingo automobilio dėka, nors kulkos sutrupino automobilio langus ir prakiurdė padangą. S. Janoniui žaizdas teko gydytis Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Tuomet buvo spėliojama, jog "Tulpinių" lyderius bando "užversti" apgautieji naftos biznio partneriai Rusijoje arba priverstų emigruoti reketo aukų pasamdyti žudikai. Tą patį 1993 metų gruodžio mėnesį susprogdinamas dar neįrengtas S. Janonio namas toje pačioje Suvalkų gatvėje. Prieš pat Kalėdas vėl aidi šūviai, šįkart paleisti į "Šmikinių" grupuotės narius. Pavakare iš restorano "Stumbras" išėję ir į automobilį BMW atsisėdę "šmikiniai" Saulius Kuraitis (25 m.) ir Giedrius Lapinskas (28 m.) gauna po dvi kulkas iš nupjautavamzdžių. Šūvius paleidžia iš abiejų automobilio pusių prišokę du jauni vyriškiai tamsiais rūbais. Abu BMW ekipažo nariai žūsta. Šių šaudymų fone vyko intensyvus "Tulpinių" lyderių santykių aiškinimasis su "Vilniaus brigados" vadovais - abiejų grupuočių atstovai derybas vedė ir Vilniuje, ir Panevėžyje. Sklandė versija, kad "brigadiniai" gina apgautų maskviečių interesus.
Kare kaip kare
1994 metų gegužės 1-ąją, Darbo žmonių solidarumo dieną, tais metais sutapusia su Motinos diena, prie Nemuno ir Parko gatvių sankryžos artėjantį automobilį BMW 520, kuriuo važiavo V. Baltušis, grupuotės narys Žydrūnas Pauša (27 m.) ir 18 metų Asta, pasiveja kitas automobilis. Orą sudrebina ilga automato "Kalašnikov" serija, visi BMW keleiviai apsipila krauju. Nevaldomas automobilis užšoka ant šaligatvio, numuša stulpelį ir iš inercijos dar kiek pavažiavęs sustoja prie gyvenamojo namo sienos. Jau po penkiolikos sekundžių įvykio vietoje atsiranda šūvius išgirdę netoliese patruliavę policijos pareigūnai, tačiau žudiko pėdsakai jau buvo spėję ataušti. Visi trys sužeistieji, kurių krūtinės suvarpytos išcentruotomis 5,45 mm kalibro kulkomis, skubiai nuvežami į Panevėžio ligoninę, tačiau Ž. Paušai medikų pagalbos jau neprireikė - jis mirė. V. Baltušis ir mergina po operacijos perkeliami gydytis į Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Nors pasklido kalbos, kad išpuolio priežastis - partneriams iš Rusijos "įsiūlyti" du milijonai padirbtų dolerių, patys "tulpiniai" apskaičiavo, kad juos neva medžioja specialiųjų tarnybų suburtas "mirties eskadronas", ir kruopščiai ruošia atsakomąjį smūgį. Po savaitės miršta naktį šūviu į krūtinę sužeistas Egidijus Andrašiūnas (30 m.), tačiau jo mirties su "tulpinių medžiokle" policijos pareigūnai nesiejo. Dar po dviejų dienų kažkas padegė vainikus ant neseniai nužudyto Ž. Paušos kapo, lyg perspėdamas, jog gaujos nariams ramybės nebus ir po žeme. Netrukus apie pirmą valandą nakties "Nevėžio" viešbučio kieme po sprogimo užsidega automobilis "Tojota Runer". Sužeistas artimas S. Janonio pažįstamas A. Lazauskas (24 m.), pravarde Lazeris, bei dvi jo draugės. Sprogimas ir gaisras apgadino dar keletą automobilių.
Kerštas už mersedeso nuvarymą
Tačiau ir medžiojami gaujos nariai nesėdi kur nors slėptuvėje, o užsiima aktyvia veikla. Panevėžyje iš saugomos automobilių aikštelės buvo pavogtas automobilis "Mercedes-Benz 125", priklausantis su "tulpiniais" siejamam verslininkui Juozui Jėčiui. Po kelių dienų Šiaulių kriminalistai gauna operatyvinių žinių, jog 7 kilometrai už Telšių esančiame Eigirdžių kaime viename garaže stovi vogtas "Mercedes-Benz". Šiauliečiai tikėjosi ten surasti jų mieste neseniai pavogtą mašiną, tačiau pasirodė, kad ji pavogta Panevėžyje. Vietoje buvo sulaikytas garažą nuomojęs Arūnas Petreikis (25 m.). Skubiai iš Panevėžio atvyko kriminalistai ir automobilio savininkas. Verslininkas, pasidžiaugęs atgautuoju automobiliu, išvyko į Panevėžį, o jam iš paskos miesto prie Nevėžio kriminalistai išsigabeno antrankiais surakintą A. Petreikį. Dar gerokai prieš Panevėžį pareigūnų automobilį susistabdė keletas "tulpinių", kuriems pareigūnai ir perdavė sulaikytąjį. Nusivežtam į mišką nelaimingajam teko patirti aibę kankinimų: jis buvo kabinamas už rankų, už kojų ant medžio, spardomas, negailestingai daužomas beisbolo lazdomis. Lupinėdami nagus net šeši budeliai reikalavo, kad A. Petreikis prisipažintų, jog pavogė mersedesą ir turi ryšių su "Šmikinių" gauja. Visus kankinimus egzekutoriai filmavo, tad kasetėje užfiksavo ir visišką Arūno prisipažinimą. Po to vyrukas buvo nuvežtas į Panevėžį ir išmestas gatvėje netoli policijos komisariato. Pareigūnų į areštinę uždarytas jaunuolis vėliau buvo nugabentas į Panevėžio ligoninę. Ten su bičiuliais atvykęs sumuštojo brolis pasirūpino, kad jis skubiai būtų pervežtas į kito miesto ligoninę. Nors telšiškiai visiems skelbė, kad Arūnas gabenamas į Kauno medicinos universiteto klinikas, tačiau atvažiavę į Vilniaus 6-ąją ligoninę, ten jau rado belaukiančius "tulpinius". Prie dirbtinio inksto prijungtam A. Petreikiui skubiai reikėjo inksto persodinimo operacijos, tad jo draugai sugebėjo surasti donoro inkstą Maskvoje, tačiau pargabenti jo į Vilnių nebesuspėjo - Arūnas mirė. Vaikinas suspėjo papasakoti saviškiams, kas jį mušė ir kankino bei kaip tai darė ir už ką. Viskas buvo įrašyta į audiokasetę. Tuoj pat prisistatę "tulpiniai" siūlė šią kasetę keisti į jų turimą vaizdo įrašą, tačiau mainai neįvyko. Vėliau panevėžiečiai, žūtbūtinai siekdami savo tikslų, ne kartą "vizitavo" Telšius ir šiurpino tenykščius mafijozus. Pareigūnai, perdavę A. Petreikį egzekucijai, buvo atleisti iš darbo ir nuteisti, o pats numanomas egzekucijos organizatorius - išteisintas. Tiesioginiai nužudymo vykdytojai "tulpiniai" nenustatyti.
Prisiteisė 100 000 litų
Praėjus nemažam laiko tarpui byla susidomėjo Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vadovas Gintautas Sereika. Jis buvo pasiryžęs įrodyti, kad J. Jėčius yra kaltas nusikaltimo organizavimu, tad jį suėmė. Verslininkas praleido už grotų 15 mėnesių, ten prarado daug sveikatos, susirgo nepagydoma liga. Prokurorui G. Sereikai taip ir nepavyko surinkti J. Jėčiaus kaltės įrodymų, jis buvo išteisintas ir paleistas. Tačiau niekas J. Jėčiaus neatsiprašė ir jokios kompensacijos dėl neteisėto įkalinimo nesumokėjo. Likimas patvarkė savaip - prokuroras G. Sereika prieš porą metų buvo nušautas, o praėjus mėnesiui po prokuroro nužudymo nuo sunkios ligos mirė J. Jėčius. Jis dar spėjo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre dėl savo teisių pažeidimo ir bylą laimėjo. Teismas nustatė, kad Lietuvos valstybės institucijos pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas, ir priteisė Lietuvai 100 000 litų (60 000 - neturtinei žalai ir 40 000 - bylinėjimosi išlaidoms atlyginti). Pats J. Jėčius apie nuosprendį nesužinojo, o pinigai buvo sumokėti jo našlei J. Jėčienei.
Išpuolis prieš mitinį "eskadroną"
Liepos viduryje "tulpiniai" įgyvendina dar vieną savo keršto plano tariamajam "mirties eskadronui" punktą: Marijonų gatvėje nušaunamas Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos ir kontržvalgybos specialistas Andrius Krivickas, pravarde Pižas, bei su juo važiavęs nepilnametis kaimynas Marius Kačkys. A. Krivickas iš namų buvo išviliotas vėlyvu telefono skambučiu, neva skubiai kviečiančiu atvykti pas tėvus. Su šiuo sušaudymu siejamas ir neįtikėtinai įžūlus nusikaltimas, įvykdytas tų pačių metų rugsėjo 21 dieną ties Pasvalio ir Panevėžio rajonų riba, po Biržų nusikalstamos grupuotės "Pašto karveliai" lyderio Sauliaus Bareikos (33 m.), pravarde Cibė laidotuvių. Rugsėjo 17 dieną iš pasivažinėjimo po miestą su draugu jau po vidurnakčio sugrįžęs Cibė tik prie garažo atsiminė, jog pamiršo raktus, ir nuėjo prie namo durų, ketindamas paskambinti, kad laiptais nusileistų žmona. Nakties tylą netikėtai perplėšė šūviai. Žudikas šaudė iš maždaug už penkių metrų augusios gyvatvorės. Mirtinai sužeistas S. Bareika sugebėjo perbėgti gatvę ir sukniubo kaimyno kieme. Skubiai į ligoninę nugabento vyriškio medikai išgelbėti nebegalėjo, nes viena kulka buvo pervėrusi širdį. Prabangiose Cibės laidotuvėse dalyvavo daugybė visos Lietuvos nusikalstamo pasaulio garsenybių, atvykusių "Mercedes", "Audi" ir BMW automobiliais su Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio registracijos numeriais. Paskui karstą vežusį prabangų baltą kadilaką procesijoje važiavo ir balta "Mazda 626", kurioje sėdėjo "Tulpinių" garsenybė Pavelas Sereikis (40 m.), pravarde Paškė, jo asmens sargybiniai Gintaras Tamošiūnas (25 m.) ir Kęstutis Kalunda (20 m.). Šalia Paškės sėdėjo dar vienas "tulpinis" - Gintaras Maskoliūnas (27 m.), geras jau minėto nušautojo Pižo, kontržvalgybininko A. Krivicko, draugas.
Kitame numeryje: Laidotuvės po laidotuvių. Kavioro sugrįžimas ir žūtis. Mirties karuselė tebesisuka.
