Politologus Mauzerį su Sūrskiu aplankė mūzos ir jie sukūrė naują Brazauskų šeimos verslo himną. Taip dainuodami paminėjo ir visų milušauskų šventę – gamtos mylėtojų ir medžiotojų dieną.
Sūrskis: (dainuoja)
Neliesk mano damos, neliesk,Neliesk garbanotų plaukų...
Mauzeris: Kas čia jums, kolega, mineralkės užpylėt ant vakarykščių mielių?..
Sūrskis: Žiopla pele, aš čia kuriu naują Brazauskų šeimos verslo himną. Politinė taryba vakar nustatė, kad premjeras gali privatizuoti ir ženytis kaip nori ir ant ko nori.
Mauzeris: Kiekvienas premjeras gali?
Sūrskis: Ne kiekvienas. Gali tiktai vienas Algirdas Mykolas trijuose asmenyse: Brazius tėvas, Brazius senelis ir Brazius prosenelis. Taip kad netrukdyk, toliau kuriu Brazauskų šeimos verslo himną (dainuoja):
Spjaudau sau ir gaudau,Toks jau mano būdas...Lagaminą kraunu,Egiptan keliauju...
Mauzeris: Aš priedainį turiu (dainuoja):
Braziaus tai neliečia,Jam vienodai šviečia.
Sūrskis: O klausyk, Mauzeri, gal padainuojam mūsų mylimąją dainą (dainuoja):
Atbėgo kariūnai,Sušaudė...
Mauzeris: Ne, ne, ne, ne... Išmes iš radijo. Švelniau dainuojam...
Abu (dainuoja):
Atbėgo kariūnai, užkuteno Butrimą...Atvažiavo juodas džipas po Kristinos languIr išlipo Paleičikas su „Lukoilo“ šlanga...Lia-lia-lia...
***
Sūrskis: Tai sveikinu tave, Mauzeri, pasibučiuokim ta proga...
Mauzeris: Čia kas, kaip supratau, Adamkaus gimtadienis?
Sūrskis: Nu ne be šito, ne be šito. Bet svarbiausia, kad šiandien yra Šventojo Huberto diena – visų gamtos mylėtojų ir medžiotojų šventė.
Mauzeris: Oi, tai čia dar labai seniai buvo. Gyveno kartą senų senovėje toks turtingas Hubertas, praktiškai toks turtingas kaip Turto fondo vadovas.
Sūrskis: Ir toks pat pamišęs ant medžioklės?
Mauzeris: A jo. Sėdo kartą Hubertas ant valdiško Turto fondo arklio, pasiėmė daugiašūvį graižtvinį arbaletą su lempa ir išjojo sekmadienį stirnų šaut.
Sūrskis: Ir kuo baigėsi?
Mauzeris: Nu pasirodė jam baltas stirninas ir sako Hubertui: „Chuliš tu mane sekmadienį medžioji?“ A Hubertas sako: „Dovanok, ožy, aš esu Turto fondo vadovas ir man viskas leidžiama“. Pykšt – ir nepataikė, va taip ir atsirado šventė.
Sūrskis: O kaip dabar šita šventė švenčiama?
Mauzeris: Na, medžiotojai turėjo rinktis Bernardinų bažnyčioje mišių, bet išvakarėse Milušauskas buvo išpažinties.
Sūrskis: Ir ką?
Mauzeris: Nu už jo darbelius Astijus norėjo guldyti kryžium vidury bažnyčios dviem savaitėm, bet grindys labai šaltos, tai liepė aplink bažnyčią 2000 kartų keliais apeit.
Sūrskis: O kur čia moralas?
Mauzeris: A moralas toks – jeigu Brazius pagailėjo, Dievas vis tiek nubaudė.
Prie „Dviračio šou“ kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
„Dviračio šou“
