Suliejo sūrelį verslabobė Marė,
Pati paragavo, pauostė ir tarė:
- Tas sūris didžiulis, geltonas, skanus,
Nunešus pavaišinsiu Seimo ponus.
Dori jie vaikinai, juos patys išrinkom,
Seime juos kankinam, iškinkę vėl kinkom,
O važis sunkus jų - į šūdą įklimpęs -
Ne toks kaip ruskelių garsioji trikinkė.
Vežikai gaus sūrio, žirgai - avižų,
Jie mėšliną duobę apleis pamažu.
Trauks važį du nartūs arabų žirgai,
Ne karksinčios gulbės, lydekos, vėžiai.
Tik "Sodros" trakėno neliks kinkiny -
Arabas jam tarė: "Esi tinginys!
Todėl teks tapnoti eskorto gale,
Maitintis suplėkusia pelkių žole".
Turėjai tu "Sodros" kumelių tabūnus,
Žinai pats: kumyso be falo nebūna.
Į kinkinį greitą tavęs nepaskirsim,
Kinkuok dar savaitę, kol odą nudirsim.
Ak! Sūris surytas, vežikai apgirtę,
Važys nuvarytas į suomišką pirtį.
Prieš vykstant į NATO reik smarvę nuplauti,
O atlygio Marei teks šimtmetį laukti.
Pasimelskime
Sukalbėkime po maldą
Už seimūnus, kurie valdo,
Kur šviesas Europos žada,
O falus ant mūsų deda.
Vyrus tuos, kurių makaulės
Jau apmokestino saulę,
Lietų, debesį ir vėją,
Na ir tuos, kas grūdą sėja.
Pasimelskim už chaltūrą,
Už Rolandą, už Artūrą.
Na, ir už visus kitus
Daugumos deputatus.
A. Beleckis