Liberijos maištininkai užėmė antrą pagal dydį šalies miestą Bjūkananą. Kaip vėlų pirmadienio (07.28) vakarą paskelbė Didžiosios Britanijos radijo ir televizijos stotis BBC, Vakarų Afrikos šalies vyriausybė ir antroji pagal dydį maištininkų grupuotė patvirtino, kad uostamiestis atsidūrė Judėjimo už demokratiją Liberijoje (“Model”) rankose.
Prezidento Charleso Tayloro (Čarlzo Teiloro) pajėgos užėmė pozicijas Bjūkanano priemiesčiuose ir rengiasi kontrpuolimui, tvirtina Liberijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Benjaminas Yeatenas (Bendžaminas Jitenas).
Didžiausia maištininkų organizacija LURD kontroliuoja Liberijos rytuose esantį strategiškai svarbų Grangos miestą ir jau kelias savaites atakuoja sostinę Monroviją.
JAV pirmadienį į Vakarų Afriką konsultacijų dėl padėties Liberijoje nusiuntė savo specialųjį įgaliotinį. Kaip Vašingtone informavo Valstybės departamento atstovas Richardas Boucheris (Ričardas Baučeris), į Afriką išvyko Valstybės departamento Afrikos skyriaus viršininkas Walteris Kansteineris (Volteris Kansteineris).
JAV diplomatijos žinyba atsisako nurodyti, kuriose Afrikos šalyse lankysis specialusis pasiuntinys, tačiau pabrėžia, kad jis nevyks į Monroviją ir regione liks galbūt iki savaitės pabaigos. R. Boucherio teigimu, W. Kansteineris susitiks su Vakarų Afrikos valstybių lyderiais, bet su kuriais, jis irgi neatskleidė.
Vakarų Afrikos ekonominės bendrijos (ECOWAS) atstovai pirmadienį susirinko į Ganos sostinę Akrą aptarti konkrečių su taikos palaikymo pajėgų nusiuntimu į Liberiją susijusių klausimų. Kada Afrikos taikdariai atvyks į Liberiją, nėra žinoma, nors anksčiau šią savaitę buvo pasirodę pranešimų, kad tai gali įvykti jau šį trečiadienį.
Liberijos prezidentas Ch. Tayloras savaitgalį pakartojo savo ankstesnius pažadus išvykti iš šalies, kai tik atvyks Afrikos valstybių taikos palaikymo pajėgos. Tačiau jis, pasak žiniasklaidos, aiškiai nepasakė, kada emigruos į užsienį.
JAV ketina prie Liberijos krantų nusiųsti savo karo laivus, kurie prireikus paremtų Vakarų Afrikos taikdarius.
Liberijoje nuo birželio pradžios, kai su prezidentu Ch. Tayloru kovojantys maištininkai pradėjo sostinės Monrovijos puolimą, žuvo ir buvo sužeista, įvairiais vertinimais, daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių.
Kraujo liejimasis Liberijoje prasidėjo dar 1989 metais, kai Ch. Tayloras pradėjo karą prieš žiaurų diktatūrinį režimą. Per pilietinį karą, kuris baigėsi 1997 metais jį išrinkus prezidentu, šalyje žuvo apie 200 tūkst. žmonių. Prieš ketverius metus prieš Ch. Taylorą ėmė kovoti dvi maištininkų grupės, kurios šiuo metu kontroliuoja apie 60 proc. Liberijos teritorijos ir siekia kuo greičiau nuversti prezidentą.
Sudėtingą situaciją papildomai komplikuoja paties prezidento figūra: JAV studijavęs buvęs partizaninio pasipriešinimo vadas nėra laikomas Vašingtono draugu, o Jungtinių Tautų (JT) tribunolas neseniai pateikė jam oficialius kaltinimus dėl kaimyninėje Siera Leonėje įvykdytų karo nusikaltimų. Anot tribunolo, Ch. Tayloras per Siera Leonės pilietinį karą mainais už deimantus apginklavo ypatingu žiaurumu garsėjusius sukilėlius. Liberijos lyderis, pagal tai, yra labiausiai už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus Siera Leonės teritorijoje nuo 1996 metų lapkričio 30 dienos, atsakingas asmuo.
Liberijai taikomos JT sankcijos, tarp jų ginklų embargas, deimantų eksporto įšaldymas bei draudimas Ch. Taylorui ir kitiems jo vyriausybės pareigūnams keliauti ir destabilizuoti regioną.
dpa-“Reuters”-ELTA
