Karai tarp uostamiesčio gaujų pamažu tapo vis rafinuotesni ir jų lyderiai, tarsi sekdami geriausiais italų mafijos pavyzdžiais, jau ne visuomet norėdavo teptis krauju savo rankas, tad konkurentams pašalinti vis dažniau ėmė naudotis samdomų žudikų paslaugomis. Pradžioje tokiems darbeliams buvo kviečiami samdomi profesionalai iš Rusijos, tačiau šių paslaugos kainavo gana brangiai, o ir patys šauliai laikėsi įvairiausių tos šalies nusikaltėlių "garbės kodekso" reikalavimų, kas nepatiko jokių taisyklių nenorėjusiems paisyti vietos autoritetams.
Taisoną priglobė S. Bėglikas
1993 ar 1994 metais Klaipėdoje pasirodė neeilinis Maskvos gaujų narys Stanislovas Dudakas, turėjęs Smolensko ir Taisono pravardes. Pastaruoju metu Smolenske gyvenęs S. Dudakas iš ten paspruko, kai jį pradėjo įtarinėti dviejų žmonių nužudymu. Klaipėdoje Taisoną po savo sparneliu priglaudė S. Bėglikas, kuris, kaip manoma, ketino jam pavesti atsikratyti S. Gaidjurgiu. Vis dėlto S. Dudakas nesusigundė net jam siūlomais 10 000 dolerių ir "padėti į vietą" Sigio nesiryžo. Žinoma, kad Lietuvos pajūryje Smolenskas įvykdė tik vieną užsakymą - Kintuose netoli S. Gaidjurgio namo nušovė R. Norvaišą. Atsakomasis "gaidjurginių" ėjimas neužtruko: buvo apšaudytas S. Bėgliko vairuojamas automobilis VAZ-2108. Sergejui buvo lengvai sužeista kairioji koja. Nuolat nuo teisingumo ir į jį besikėsinančių konkurentų rankų sėkmingai išsisukantis S. Bėglikas nepaspruko tik nuo likimo - 1997 metų sausio pabaigoje automobiliu "Audi 80" viršijęs greitį pateko į autoavariją ir susilaužė stuburą. Nuo to laiko jis prikaustytas prie invalido vežimėlio.
Kurstė nepasitenkinimą
Tačiau dar prieš porą metų iki lemtingojo autoįvykio S. Dudako ir S. Bėgliko santykiai gerokai atšalo, nes Sergejus nebuvo dosnus Taisonui - duodavo jam tik po šimtą ar du šimtus litų ir prie savo reikalų neprileido, nors drauge su juo sportavo bei leido laisvalaikį. S. Bėglikui nepatiko, kad S. Dudakas jo gaujos narius kurstė reikalauti padoraus užmokesčio, tikino, kad su jais negerai elgiamasi, ir pasakojo apie Rusijos nusikaltėlių pasaulio taisykles bei "garbės kodeksą". Toks atvykėlio elgesys negalėjo likti nepastebėtas, juo labiau kad jis kategoriškai atsisakydavo padirbėti "užvažiuojant" ant mokesčių nemokančių firmų, teisindamasis, jog nėra "torpeda" ir žemesnio rango asmenims priklausančio darbo neatlikinėsiąs. 1995 metų balandžio 16-osios naktį prie Baltijos prospekto namo, kur gyveno su sugyventine, į Sergejų buvo paleistos septynios kulkos iš pistoleto TT ir mesta granata. Sužeistajam pavyko pabėgti iš policijos saugomos Raudonojo Kryžiaus ligoninės palatos, tačiau netrukus jis buvo sulaikytas.
Laisvę išsipirko duodamas parodymus
Smolenskui pavyko susitarti su uostamiesčio teisėsaugininkais ir išsiderėti laisvę už savo parodymus. Atrodo, jog Taisonas sutiko kalbėti vengdamas pakliūti į "zoną", kur tuo metu kalėjo neįtikėtinai didžiulį autoritetą tarp pajūrio banditų turintis Arūnas Šniūkšta. Prokurorams S. Dudakas pareiškė neabejojąs, jog pasikėsinimą į jį užsakė S. Bėglikas, kai jis užstojo jo gaujos žmogų Sergejų Gerasimovą. Sergejui S. Bėglikas buvo skolingas 3 000 dolerių, kurių neskubėjo grąžinti, o kai jausdamas Smolensko paramą S. Gerasimovas pareikalavo pinigų, jam buvo peršautos abi kojos. Šis, atrodytų, nedidelis incidentas gerokai pakenkė S. Bėgliko autoritetui, nes jį dėl "bespridelo" spaudė bei reikalavo grąžinti pinigus ir tokie autoritetai kaip Vytautas Arbačiauskas ("Arbatinių" vadas) ir Kęstas Šimas ("Šimo" gaujos vadas).
S. Dudakas pareigūnams įvardijo ne tik S. Bėgliko, bet ir S. Gaidjurgio gaujos sistemą ir Klaipėdos nusikalstamo pasaulio tarpusavio ryšius. Taisonas išdavė paslaptį, kaip S. Bėglikui pavyko išsisukti nuo neišvengiamos kelionės į "zoną" 1994 metais, kai buvo teisiamas už Raudonojo Kryžiaus chirurgo sumušimą. Incidentas įvyko tiesiog ligoninėje, kur S. Bėglikas lankė ten besigydžiusį draugą. Buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau jau suimtas Sergejus netikėtai išėjo į laisvę. Pasak S. Dudako, už laisvę buvo sumokėta kažkam tiesiog pačiame Aukščiausiajame Teisme. Smolenskas pareigūnams atviravo ir dėl jam žinomų aukštų Klaipėdos teisėsaugininkų bendradarbiavimo su nusikalstamu pasauliu, tačiau tyrimo metu to įrodyti nepavyko ir niekas iš komisarų savo postų neprarado. O pats S. Dudakas, nors atgavęs laisvę skubiai ir išvyko į Rusiją, ten be pėdsakų dingo jau po kelių dienų. Beveik neabejojama, kad su juo susidorota užsakius buvusiems bičiuliams iš uostamiesčio, kurie tylėjimo įžadus sulaužiusiam Taisonui negalėjo atleisti.
Pasikvietė vietinį asą
1997 metais asmeninį samdomą žudiką įsitaisė ir S. Gaidjurgis. Jis pakvietė persikelti į uostamiestį pagarsėjusį šiaulietį Alvydą Juodrį, pravarde Benas, kuriam buvo priskiriami geriausio Lietuvos samdomo žudiko laurai. A. Juodris garsėjo šaltakraujiškumu ir kruopštumu. Kiekvienai žmogžudystei jis rengdavosi labai atidžiai, numatydavo po kelis atsitraukimo variantus. S. Gaidjurgis žavėjosi tarp nusikaltėlių plintančiais pasakojimais apie Beno "žygdarbius". Ypač jam įstrigo epizodas, kai reikalaudamas grąžinti skolą iš vieno šiauliečio, A. Juodris palaukė, kol skolininkas privažiavo prie Šiaulių centre esančios parduotuvės, ir priėjęs prie jo automobilio padavė į rankas kovinę granatą. Ištraukęs žiedą Benas patarė granatą laikyti kuo stipriau, nes ši susprogs, ir ramiai paklausė, kada bus grąžinta skola. Vyriškiui pažadėjus atsiskaityti netrukus, A. Juodris vėl įdėjo apsauginį žiedą į granatą ir ją pasiėmęs nuėjo. 1997 metais A. Juodriui ant kulnų mynė Šiaulių policija, mat jis buvo ieškomas už Algirdo Rimšos, kurį dviem šūviais į galvą nukovė žvejojantį ant ledo, nužudymą.
Tapo geriausiais draugais
Šaltakraujiškasis A. Juodris puikiai atsvėrė nepastoviojo S. Gaidjurgio karštakošiškumą bei impulsyvumą ir šie puikiai vienas kitą papildantys vyriškiai tapo neišskiriamais draugais. Tuo metu net didžiausi šalies nusikalstamo pasaulio autoritetai kaip "tulpiniai" ar Kauno "daktarai" bijodavo pavieniui važiuoti pas Sigį, tad drauge veždavosi kuo didesnį būrį draugų. S. Gaidjurgis, vieną dieną kokį nors žmogų vadindavęs geriausiu draugu, jau kitą dieną galėjo šį "nurašyti" teigdamas, jog jį reikia nužudyti ir užkasti. Aukštas, atletiškas, puikiai įvaldęs Rytų kovos menus A. Juodris nebijojo su Sigiu likti akis į akį. Be to, Benas taikliai šaudė, puikiai mokėjo slapstytis, akimirksniu įvertindavo situaciją ir priimdavo optimalų sprendimą. Savo draugystę su Benu S. Gaidjurgis kruopščiai slėpė. Tai žinojo tik keli artimiausi jo aplinkos žmonės. Kai A. Juodris tapo slaptu Sigio smogiku, prasidėjo garsioji neatskleistų žmogžudysčių serija.
Tandemą išardė moteris
Per gana trumpą laiką, kai 1998 metų rugpjūčio 28 dieną apsuptas "Aro" pareigūnų A. Juodris nusišovė, nuo samdomų žudikų rankos krito mažiausiai dešimt žmonių. Benas ir Sigis ketino dviese valdyti visą Klaipėdą ir siekė, kad miestas būtų apimtas siaubo. Abu puikiai Suvokė, ką daro, ir tikėjosi policijos pareigūnams gyvi nepasiduoti. S. Gaidjurgis vienu metu net vaikščiojo apsijuosęs sprogmenimis, o A. Juodris nuolatos nešiodavosi du užtaisytus pistoletus. Paskutinę kulką jis žadėjo paleisti sau ir žodį ištesėjo.
S. Gaidjurgio ir A. Juodrio draugystę išardė moteris - Sigis įsimylėjo gražuolę Beno žmoną Juditą. Jo jausmas neliko be atsako ir virš įsimylėjėlių pakibo baisi grėsmė. Jei apie tai būtų sužinojęs A. Juodris, jo reakcijos būtų buvę neįmanoma prognozuoti. Nors Sigis ir Judita savo santykius ypač slėpė, tokia situacija negalėjo tęstis be galo. Klaipėdos nusikalstamo pasaulio atstovai tarp savęs puse lūpų užsimena, kad tik dėl Juditos Sigis šnibžtelėjo jį globojantiems pareigūnams Beno konspiracinio buto adresą. "Aro" pareigūnams šturmuojant butą samdomas žudikas ilgai atsišaudė, sužeidė vieną pareigūną, o supratęs, jog išsigelbėti nepavyks, nuėjo į kitą kambarį ir nusišovė. Netrukus Judita persikėlė gyventi pas S. Gaidjurgį ir jie susilaukė dukters.
Kartu su Judita S. Gaidjurgis gyveno iki pat savo arešto, tačiau nemetė ir savo sugyventinės Rasos Ramanauskaitės, įsikūrusios sodyboje Kintuose.
Priglaudė ir išduotojo sūnų
Drauge su motina S. Gaidjurgio bute pradėjo gyventi ir A. Juodrio sūnus Benas, šiaip jau dažniau glaudęsis Palangoje pas močiutę. Sigis sugebėjo vaikiną palenkti į savo pusę ir, matyt, tikėjosi, jog ilgainiui šis pakeis savo tėvą ir taps tokiu pat profesionaliu žudiku. Našlaitis Benas suimtas 1998 metų lapkričio mėnesį, kai su keliais bendrais įvykdė globėjo paliepimą nužudyti Romualdo Bobelio gaujai priklausantį Lietuvos taekvondo rinktinės narį Airidą Karpavičių. A. Karpavičiaus nužudymo liudininkė, jo draugė, su kuria jis ketino eiti pasivaikščioti, kiek užtruko namuose, todėl į kiemą pirmas išėjo narkotikų platinimu mieste įtariamas Airidas. Po jo pasirodžiusi mergina pamatė tris jaunuolius, daužančius jos draugą per galvą beisbolo lazdomis, ir įbėgusi atgal į laiptinę paskambino policijai. Tačiau jau buvo per vėlu - A. Karpavičius vidury dienos buvo mirtinai sudaužytas lazdomis ir subadytas peiliu. Egzekuciją pradėjo pirmasis nelaimėliui smogęs Benas Juodris, o jam talkino verslininku prisistatantis Arminas Graužinis ir Marius Marijošius. Kartu buvęs S. Gaidjurgis liko patenkintas B. Juodrio šaltakraujiškumu.
Sigitui Gaidjurgiui A. Karpavičiaus nužudymas - tai jau ketvirtasis oficialiai pateiktas įtarimas tyčine žmogžudyste. Vienas iš įtariamųjų, Marius Marijošius, pernai nuteistas už kitą tyčinį nužudymą. Klaipėdos apygardos teismas jam skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad 2002 metų balandžio mėnesį mirtinai subadė UAB "Neveta" direktorių Saulių Čiuželį. Pagal vieną iš versijų, verslininkas buvo nužudytas dėl negrąžintų skolų. S. Čiuželis buvo įtariamas ryšiais su narkotikų prekeiviais. Nusikaltėlis buvo sulaikytas iškart, nes jį persekiojo peilio nepabūgęs vyriškis, tamsoje nusivijęs įtariamąjį į Skulptūrų parką, kur atskubėjo policijos patruliai. Kitas įtariamasis, Arminas Graužinis, - artimas S. Gaidjurgio draugas, už grotų praleidęs 18 metų. Keturis kartus teistas už išžaginimą, narkotikus, turto prievartavimą vyriškis vadovavo nekilnojamo turto agentūrai "Jauki pastogė", į kurią, kilus būtinybei oficialiai įsidarbinti, agentu buvo priimtas ir S. Gaidjurgis. 2000 metų gegužės mėnesį A. Graužinis buvo sulaikytas įtarus jį orališkai išžaginus masažuotoją, tačiau po metų byla buvo nutraukta, nes Arminui pavyko įtikinti pareigūnus, kad moteris teikė sekso paslaugas ir reklamavosi vietos laikraščiuose, o į policiją kreipėsi negavusi užmokesčio. Drauge su A. Damkumi A. Graužinis įtariamas dar vieno svarbaus liudininko S. Gaidjurgio byloje nužudymu. Šiuos vyrus sieja ir 1997 metais įvykdytas nusikaltimas, kai UAB prekybos namų "Nora" direktorius kreipėsi į policiją dėl sumušimo ir turto prievartavimo. A. Graužinis buvo nuteistas dėl chuliganizmo, o A. Damkus - dėl chuliganizmo ir neteisėto ginklo laikymo, nes bėgdamas nuo policijos išmetė pistoletą TT su septyniais koviniais šoviniais. Per kratą pas A. Damkų buvo rastas Algiui M. išduotas Lietuvos piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas, kuriuose buvo įklijuotos A. Damkaus nuotraukos.
Kitame numeryje: Ieškomas S. Gaidjurgio įpėdinis, arba kas išsprogdins "Žardininkų" prekybos centrą?
