Mama paliko, globėja atsisakė, vaikų namai "nurašė"
Irena ZUBRICKIENĖ
- Pas mamą niekada nenorėčiau gyventi, nes ji man baisi. Pralakė visus šešis savo vaikus, išmėtė pati nežinodama kur. Man nereikia ir jokių globėjų, kurie globotinį pakenčia tik už tuos 500 kas mėnesį gaunamų litų. Kol laikys vaikų namuose, pastogę turėsiu. Nelaikys - vėl eisiu miegoti į šieno kūgį. Į koloniją nenorėčiau, bet jeigu teks joje atsidurti, nebūsiu "lopas", visų skriaudžiamas ir niekinamas, - tulžingų žodžių visam supančiam pasauliui papylė Marijampolės jaunimo mokyklos devintokas Tadas Plečkaitis (15 m.), gana anksti pajutęs daugumos suaugusiųjų į jį atsuktą nugarą ir apylinkės teismo sprendimu neseniai patikėtas Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui (VTAS).
Vienintelis artimas žmogus - sesuo
Apie savo motiną Rimą Plečkaitytę, kuri, Tado žiniomis, gyvena "kažkur Varėnos rajone", paauglys nieko nenori girdėti. Žino, kad pagimdytas jis jai nebuvo reikalingas - vos pirmaisiais metais buvo paliktas prosenelei Magdei Plečkaitienei. Dabar senolei jau 85 metai ir deramas rūpestis gimdytojų nuskriaustu proanūkiu jai ne pagal jėgas. Tadas žino ir tai, kad vyriausioji sesuo Indrė laimingai gyvena vienos marijampolietės globėjos, tikro tėvo giminaitės, šeimoje. Sesuo matosi su tėvu, bendrauja, tačiau Tadas ir jam jaučia pyktį, tad pasitenkino vieninteliu sesers suorganizuotu pasimatymu su tėvu. Be šių dviejų vaikų, kurie nuo praėjusio rugsėjo mokosi toje pačioje mokykloje, Rima Plečkaitytė pagimdžiusi dar keturis. Tado žiniomis, visi jie išmėtyti po vaikų namus, nes motina, valkata ir girtuoklė, praradusi į juos teises. Berniukas norėtų juos nors pamatyti, tačiau šitą "reikalą" atidėjo ateičiai, kai pats bus nors kiek savarankiškesnis. Tado ateities vizijose vietos motinai nėra.
Bene vienintelis artimas žmogus, kuriam Tadas nejaučia neapykantos - jo sesuo Indrė. Paskutiniojoje Jaunimo mokyklos klasėje besimokanti mergina kas rytą koridoriuose susiranda brolį, kad pasiteirautų, kaip jis laikosi, kur nakvojo, retkarčiais pasidalina turimais centais, atiduoda nusipirktą bandelę. Indrė jaučiasi laiminga globėjos, auginančios ją nuo trejų metukų, šeimoje, tačiau iliuzijų apie gyvenimą kartu su broliu nekuria, nes pagal globėjos turimas sąlygas tai nerealu, o ir Tadas, gyvenimo jau mėtytas ir vėtytas, nenori jokių globėjų. Anot jo, atsikando iki soties.
Globėja kapituliavo prieš globotinį
Prosenelės globojamas Tadas gyveno netoli Marijampolės esančioje Baraginės gyvenvietėje. Kai paauglystės audrų kurstomas berniukas pradėjo kelti vis didesnių problemų Baraginės pagrindinėje mokykloje, sukruto ne tik jį mokę pedagogai, bet ir moksleivių tėvai. Kalbama, kad Tadas, nepaisydamas moksladraugių amžiaus, atiminėdavo iš jų maistą, grasindavo, sumušdavo. Pedagogai stebėjosi, kad užkluptas ir sustabdytas paauglys visai nesigailėdavo, netgi didžiuodavosi savo poelgiais, o patartas atsiprašyti tik kategoriškai mesteldavo: "To niekada nebuvo ir nebus!"
Auklėjimo spragų kaltę prisiėmusi ir dėl to labai išgyvenusi Tado prosenelė paprašė berniuko globėja tapti kartu gyvenančią savo dukterį Teresėlę Oną Krikščiūnienę (47 m.). Šioji, nesibaigiančius įteisintos globėjos rūpesčius kentusi daugiau nei pusantrų metų, pagaliau pareiškė globotinio atsisakanti. Iki to moterį privedė aplinkinių pretenzijos ir priekaištai, nes Tadas ir toliau terorizuodavo kaimo vaikus, nevengdavo pagrasinti ir jį bandantiems paauklėti suaugusiems kaimynams, būdavo pastebėtas išgėręs, bėgdavo iš namų, valkataudavo, o galų gale ir rimtai nusikalto - su draugais apiplėšė pagyvenusią marijampolietę. Šis paauglių poelgis buvo vertinamas jau teisme.
Marijampolės apylinkės teismas patenkino T. O. Krikščiūnienės prašymą ir atleido ją nuo Tado globėjos pareigų. Kartu Tadas prarado ir turėtą pastogę.
Į vaikų namus - atranka?
"Nesutramdomas ir neprognozuojamas Tadas", kaip rėkte rėkia berniuką mokiusių pedagogų ir teisėsaugininkų sukaupti raštai, sugulę į neploną asmens bylą Marijampolės VTA skyriuje, paties teigimu, jau seniai susitaikė su mintimi, jog tolesnis jo gyvenimas persikels į kuriuos nors vaikų namus. Tačiau teisme, sprendžiant benamiu ir beglobiu tapusio smulkučio penkiolikmečio likimą, paaiškėjo, kad vaikų namų auklėtiniu Tadas gali tapti tik "laimėjęs" savotišką neakivaizdinį konkursą! Pagal registracijos vietą jis galėjo būti įkurdintas prie pat Marijampolės, Avikilų kaime, esančioje viešojoje įstaigoje "Vaiko tėviškės namai" arba Marijampolės apskrities globos namuose. Pastaruosiuose marijampoliečių bedalių limitas jau seniai išnaudotas, tad liko Avikilai, garsėjantys katalikišku auklėjimu. Tačiau teisme "Vaiko tėviškės namų" vadovai pareiškė nepriimsią Tado, nors ir yra vietų.
- Bus pažeista namų rimtis, daroma įtaka kitiems vaikams, - aiškino jie savo požiūrį į teismo suole kartą jau sėdėjusį paauglį.
Šioje vietoje ir atsivėrė praraja - o kur dėti Tadą?
Gėlės skleidžiasi šilumoje
Visiems manant, jog Tadas porą savaičių, kol įsiteisės teismo sprendimas, dar praleis pas buvusią globėją, pats jis, pasijutęs esąs niekam nereikalingas ir visų atstumtas, gruodžio pradžioje apsigyveno šieno kūgyje! Nėjo į mokyklą ir drybsodamas mąstė, koks rytojus jo laukia. Naktimis vis labiau spusteldavęs šaltukas neleido Tadui išsimiegoti, tad pervargęs, išbadėjęs ir sušalęs "Mauglis" vieną dieną prisistatė į VTAS. Čia skubiai buvo nutarta jį apgyvendinti laikinos vaikų globos namuose "Šaltinėlis", esančiuose Marijampolės centre. Vienuolių prižiūrimi vaikai juose gali būti iki trijų mėnesių, kol būna išspręstas tolesnio jų likimo klausimas. Tikimasi, kad per tą laiką Tadui atsiras vieta Marijampolės apskrities globos namuose, kuriuose jis nebus "išrūšiuotas".
- Su baime įkurdinom Tadą "Šaltinėlyje", tačiau iki šiol iš vienuolių ir ten jau gyvenančių vaikų apie jį neišgirdome nė vieno blogo žodžio, - džiūgavo VTAS darbuotojos. - Atvirkščiai - jis mums ir šviesesnis, ir kalbesnis, ir švelnesnis pasirodė. Pats paskambina, pasipasakoja, kaip praėjo diena. Nuo pat gimimo šilumos stokojęs vaikas turbūt ir pats ją buvo paslėpęs, tad su kitais bendravo lygiai taip, kaip ir jie su juo. Pasmerktas mokytojų, kaimo gyventojų ir net bendramokslių Tadas gėdijosi pasirodyti galįs būti kitoks, nes laukinuko etiketė jam jau buvo užklijuota negrįžtamai.
Gerų žodžių apie daugelio baramą Tadą nepagailėjo ir Jaunimo mokyklos direktorė Dženatė Samuolienė:
- Būna visko, ir net nereikia tikėtis, jog Tadas nuo šiol bus tik giriamas. Tačiau kiekvienas, ypač augantis vaikas, privalo išgirsti ne vieną gerą žodį savo adresu - ne vien drausminančius ar liepiančius nurodymus.
Kornelijos EŽERSKYTĖS nuotr.:
- Tadas nekuria savo ateities: šiandien - vieni globos namai, rytoj - kiti, o poryt - ?
