Sigitas STASAITIS
Iš kur ant kasdieninio mūsų stalo atsiranda mėsa, tiksliau sakant - tūkstančiai tonų kiaulienos ir jautienos? Kaip "su pipete" dirbtinai apsėklinamos karvės ir kiaulės, žino kiekvienas kaimietis. Tačiau retas yra matęs, kaip ir kur gyvulių sėkla gaunama. "Akistatos" korespondentas nuvyko į vieną iš penkių Lietuvoje likusių tokių įmonių - Šiaulių regiono valstybinę veislininkystės įmonę - ir pamatė, koks ten atliekamas selekcinis darbas. Sunkus rankų darbas.
Kuiliai gyvena lyg išlaikomi meilužiai
Veislyno kuilių spermos paėmimo patalpa - kuklus kambariukas, išklijuotas pigiomis pilkomis plytelėmis. Viduryje - suoliukas, kuris atlieka svarbiausią - kiaulės - vaidmenį. Tai paprastas masyvus medinis rąstigalis su metalinėmis kojomis. Tam, kad kuilys jaustųsi jaukiau, įsivaizduotų jojąs ant kiaulės, ant rąsto užklotas kailis (kažkodėl panašus į karvės). Štai ir visa įranga.
Veislyno technologui Dariui davus komandą, prižiūrėtoja Valė atveria vieno iš dešimties kuilių gardą. Milžiniškas kuilys, vardu Kaktus 12367, klusniai pasuka išmintu taku - į pilkąjį kambarėlį. Kaktus tipena oriai, mat turi kuo didžiuotis: per savo 16 mėnesių jis priaugo 315 kilogramų. Darius sako, jog tai ne rekordas - kažin kada bus aplenktas pernai veislei naudotas Jorkšyrų veislės Spurgis, kuris svėrė per pusę tonos! Kaktus - Norvegijos Landraso ir Jorkšyro veislių mišrūnas, užaugintas mūsų šalyje. Truputį pakriuksėjęs ir pasimaivęs, gyvulys klusniai priekinėmis kojomis ropščiasi ant suolo, tačiau savo darbo nepradeda - jį nervina svetimas - "Akistatos" korespondentas. Žurnalistui pasislėpus, kuilys pagaliau nurimsta apsimovęs gumines pirštines technologas su termosu rankoje pasilenkia prie veislinio superbekono. Kaktus iškiša savo ilgąjį galą su riestu "cibuku" ir procesas prasideda.
Veislinio kuilio spermos paėmimas - rankų darbas. Tam tikslui yra išrastas specialus guminis šilto vandens pripildomas kiaulės makšties muliažas. Darius jį irgi turi, tačiau rimti Lietuvos veislininkai gumos nenaudoja. Nors kuilio varpa ilga (apie 30-40 centimetrų), tačiau plona, suaugusio žmogaus piršto storio. Taip jau gamta sutvarkė, jog sugniaužtas vyro kumštis yra labai panašus į atitinkamą paršavedės vietą. Technologas Kakto raudonąjį galą stipriai suspaudęs laiko dešiniąja ranka, kairiąja - termosą. Darbas nelengvas: reikia apie 10 minučių spausti delną, mat užlipęs ant kiaulės kuilys nesijodo lyg koks arklys, o ramiai sau stovi susijungęs, kol kiaulės organai spaudžia jo laibgalį. Spaudimui atsileidus - kuiliui signalas, jog sueitis baigta, ir jis baigia išskirti spermą. Technologas sako, jog pirmąsias darbo dienas dešinė plaštaka nutirpdavo lyg medinė, vėliau raumenys sustiprėjo, ranka priprato.
Baigęs savo prievolę, Kaktus nulipa nuo suolo ir nubindzenęs į gardą krinta lyg pašautas. Kol Darius paimtą sėklą apžiūri pro mikroskopą ir specialiai ruošia, Valė atveda kitą kuilį - Landrasų veislės Fobus 28588. Fobus - veislyno veteranas, jam jau penkti metai ir greitai laukia liūdnas kiauliškas likimas - peilis. Fobą suės šunys, nes žmonės kuilienos dėl specifinio kvapo nevalgo.
Tačiau šiandien Fobus dar tikras 360 kilogramų sekso gigantas. Jo sėklidės lyg trilitriniai stiklainiai. Tai irgi ne riba - Darius pasakoja, kad pernai jie laikę Karlį, kurio sėklidės buvo lyg tinklinio kamuoliai. Ir sėklos šis galiūnas duodavo rekordiškai daug - per pusę litro.
Gulėdamas ant suolo veteranas į korespondentą nereaguoja, tik garsai šnopuoja. Tai, kad kuiliui procesas patinka, byloja iššieptos iltys. Pasak Valės, reproduktoriai ant suolo elgiasi panašiai, kaip vyrai: vienas kuilys tik patenkintas kriuksi ir čepsi, kitas - kandžioja įsivaizduojamą mylimąją (suolą), trečias jį piktokai grumdo priekinėmis kojomis. Blykstelėjus fotoaparato blykstei, Fobus piktai iššiepia iltis-peilius. Korespondentas dėl visa ko skubiai slepiasi už kambariuko durų.
Šiandien sėkla paimta iš dviejų kuilių - tiek teužsakyta. Šiaulių regiono veislininkystės įmonėje spermą perka sėklintojai iš didesnės dalies Lietuvos: net iš Kupiškio, Skuodo, Tauragės, Mažeikių rajonų. Kaip nepirks - kur kitur rasi tokio dydžio kuilių.
Geras veislinių kuilių gyvenimas - specialus maistas, pagardintas vitaminais, mineralais, žuvimi. O kur dar miltai, morkos. Ir darbas nesunkus - prievolę tereikia atlikti kartą du per savaitę. Kol jaunas veislinis gyvūnas išmoksta ropštis ant suolo, naudojamas specialus dezodorantas. Korespondentas pauostė - kvapas specifinis, nebjaurus, aišku, kiaulėms geriau suprantamas. O patį pirmą kartą kuilio sėklą tenka paimti spaudžiant jo "daiktą" plika ranka, be pirštinės, - kad viskas būtų kuo natūraliau. Pasak technologo, tuomet delnas įsigeria specifinio kvapo, kuris ilgokai nenusiplauna ir erzina valgant.
Pažiūrėjęs per mikroskopą, ar visi 50 milijardų (!) spermatozoidų gerai juda, technologas sėklą atskiedžia specialiu angliavandenių tirpalu - kad sperma liktų gyvybinga iki 4 parų, išpilsto į buteliukus ir pakuoja į putplasčio dėžutes. Tai, ką vertingasis kuilys natūraliai panaudotų 1 kiaulei, dabar užteks dešimčiai - štai ekonominis efektas. Vertingosios dėžutės su sėkla keliauja per tarpmiestinių autobusų siuntų skyrius - taip pigiau. Kas būna, kai krovinys pasiekia sėklintojus, žino visi kaimiečiai: po 3 mėnesių, 3 savaičių ir 3 dienų tvartuose ima kriuksėti riestauodegiai paršiukai, taip ir nesužinosiantys, kokio kilmingo tėvo palikuonys esą. Per porą trejetą metų to paties kuilio vaikai jau žvygauja daugumoje Lietuvos tvartų. Tuomet saugantis paveldimų ligų (kad to paties kuilio dukros nebūtų sėklinamos tėvo sperma), tėtušis iškeliauja į amžinųjų tvartų karalystę, savo vietą užleisdamas kitam jaunam grynaveisliam patinui, pirktam už tūkstančius litų.
Buliai - prasti meilužiai
Kitą rytą buvo imama jaučių sėkla. Korespondentas atvyko kiek per anksti, tad buvo laiko apžiūrėti kabinetą, pašnipinėti, ką skaito veislyno darbuotojai. Kabinete ant stalo gulėjo N. Kotorno knyga "Anglijos karalių ir karalienių intymusis gyvenimas". Atėjęs bulių veislyno vyr. technologas Rimantas papasakojo, jog jauni jautukai atlikti darbą mokomi naudojant specialų vežimėlį, aptrauktą karvės kailiu.
Bulių sėklos ėmimas - taip pat rankų darbas. Darbininkai žino, koks kurio buliaus "to daikto" ilgis, pagal tai laboratorijoje užsako atitinkamo ilgio vaginos muliažą. Jis panašus į tuos, kurie parduodami žmonių sekso reikmenų parduotuvėse, pripilamas šilto vandens, ištepamas vazelinu. Gale - specialus maišelis. Vos jautis užsiropščia ant bičiulio, darbininkas užmauna gumą. Vienas judesys - ir viskas, pirmojo buliaus korespondentas net nufotografuoti nespėjo. Taigi, gyvūnų globotojai, neprotestuokite dėl dirbtinio karvių apsėklinimo - jaučiai pernelyg prasti meilužiai.
Paimta bulių sperma taip pat apžiūrima per mikroskopą, irgi atskiedžiama. Skirtais vienintelei karvei jaučio syvais dirbtinai galima apsėklinti net per šimtą žalmargių - tiek sėklos porcijų pagaminama iš jaučio išlietų 5-12 mililitrų. Specialus lietuviškas automatas atskiestą sėklą supilsto į plonyčius šiaudelius, ant kurių kitas aparatas užrašo jaučio vardą, numerį, datą. Skirtingai nei kuilių, bulių sėkla užšaldoma skystame azote ir jame gali gyvybinga išlikti šimtus, gal net tūkstančius metų! Viename veislyno kambaryje stovi dešimtys didžiulių termosų, sklidinų garuojančio azoto. Technologas Rimantas nukelia vieno termoso dangtį ir kyštelį ranką į skystį, atšaldytą 196 laipsnius žemiau nulio. Išprovokuotas technologo, tą patį pakartoja ir korespondentas - ranka tekštelėjus per skystą azotą, audiniai nespėja atšalti. Už tai šiam skysčiui užtiškus ant drabužių, oda po jais akimirksniu nušąla iki pūslių.
Lietuvoje galvijų bei kiaulių veislininkystė dabar išgyvena ne pačias geriausias dienas. Tarptautinių parodų nugalėtojų bulių sėklos dozė (šiaudelis) Vakaruose kainuoja šimtus litų. Nors žlugęs žemės ūkis, neblogų reproduktorių dar yra ir Lietuvos veislynuose. Ir jie vis dar patikimose rankose.
P. S. Jei kam nors šis reportažas pasirodė per vulgarus, tegu pasidomi, iš kur žmonių sėklos gauna Kauno medicinos universiteto studentai. Šiauliuose dabar praktiką atliekantis gydytojas Linas pasakojo, jog prieš laboratorinį darbą kuris nors studentas su mėgintuvėliu būdavo siunčiamas į tualetą...
