Korupcijos suvokimo indeksas (KSI), nurodantis korupcijos lygį valstybėje, Lietuvoje per metus šiek tiek pagerėjo, tačiau mūsų šalis toliau išlieka korumpuotų valstybių grupėje.
Kaip Atviros Lietuvos fondo surengtoje konferencijoje teigė nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius, pristatydamas Pilietinio aljanso prieš korupciją atlikto tyrimo rezultatus, korupcijos padėtis mūsų šalyje iš esmės nesikeičia.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje KSI šiemet siekia 4,8 - vos 0,2 geresnis už praėjusių metų indeksą. KSI parodo, kiek tiriamoje šalyje suvokiama egzistuojanti valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. Šis indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais eksperimentiniais tyrimais.
Anot R. Juozapavičiaus, Lietuvai nepavyksta pasiekti 5 balų barjero, kuris atskiria mažai korumpuotas valstybes nuo valstybių, kurioms iškyla rimtų korupcijos problemų.
Kaip pabrėžė "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas, pastebima smulkiosios korupcijos mažėjimo tendencija.
"Smulkioji korupcija - kyšis gydytojui, muitininkui, mokesčių inspektoriui ir panašiai - šiek tiek mažėja. Apie stambiąją korupciją - t. y. parlamentarų, politikų vykdomą korupciją, nieko negalime pasakyti", - Eltai teigė R. Juozapavičius.
Konferencijoje dalyvavęs Slaptųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas pabrėžė, jog šiemet padidėjęs Lietuvos KSI nėra didelis pasiekimas.
"Faktiškai tai yra paklaidų ribose. Jeigu ateinančiais metais ši tendencija išliks, tuomet galėsime kalbėti, jog tai yra pasiekimas, o ne tam tikras nukrypimas", - sakė P. Malakauskas.
Anot jo, svarbu tai, kad Lietuvos valdžia kelia sau per mažus tikslus. "5 yra tas indeksas, kuris skiria korumpuotas valstybes nuo nekorumpuotų. Tačiau Lietuva turėtų stengtis pasiekti ne 5, bet 7. Europos Sąjungos valstybių KSI yra apie 7. Tai minimalus tikslas, kurį turėtume sau kelti", - sakė STT vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, jog prie esamo Lietuvos KSI daug prisideda žiniasklaidoje kiekvieną dieną eskaluojami korupcijos skandalai. Esą žmonės, patys nesusidūrę su korupcija, atsakys, jog Lietuvoje korupcijos mastai yra dideli, nes dažnai girdi apie tai kalbant politikus bei žiniasklaidos atstovus.
STT vadovo teigimu, KSI yra pripažintas pasaulyje, ir verslininkai priimdami sprendimus, kur investuoti pinigus, atsižvelgia, koks indeksas konkrečioje valstybėje - mažas ar didelis.
Toks pats KSI kaip šiemet - 4,8 Lietuvoje buvo ir 2001 bei 2002 metais. Mažiausias šis indeksas buvo 1999 metais, kai siekė tik 3,8.
Lietuvos vieta pagal KSI tarp kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių nesikeičia - ji yra ketvirta po Estijos (jos indeksas - 6,4), Slovėnijos (6,1) ir Vengrijos (5,0).
Didžiausias KSI yra Islandijos (9,7), Suomijos (9,6) bei Naujosios Zelandijos (9,6). Mažiausią KSI turi Čadas ir Bangladešas (po 1,7) bei Turkmėnistanas (1,8). Kaimyninės Rusijos KSI siekia 2,4, o Lenkijos - 3,4.
Įvertinęs Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl korupcijos problemų, Pilietinis aljansas prieš korupciją išskyrė tris antikorupcinės veiklos prioritetus.
Pirmasis jų - valdžios institucijų veiklos skaidrumo užtikrinimas bei išsamus visuomenės informavimas apie priimamus politinius bei administracinius sprendimus. Pasiūlyme pabrėžiama, jog ypač svarbu tai, kad politikai ir valstybės tarnautojai iš karto pateiktų visuomenei visą informaciją, kilus įtarimui dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Anot Pilietinio aljanso prieš korupciją atstovų, antrasis prioritetas, siekiant mažinti korupciją Lietuvoje, turėtų būti korupcijos stabdymas teisėkūroje, nes esą šios formos korupcija labiausiai skurdina visuomenę.
Teigiama, jog teisės aktų aiškinamieji raštai negali apsiriboti vien teiginiu - "neigiamų pasekmių nenumatoma". Juose esą privalo būti įvertintos visos galimos neigiamos pasekmės ir papildomos sąnaudos ne tik viešosioms institucijoms, bet ir privatiems asmenims.
Trečiasis pasiūlytas prioritetas - korupcijos tyrimų efektyvumo ir atsakomybės neišvengiamumo užtikrinimas. Siūloma, jog korupcijos nusikaltimus tirtų ne parlamentinės komisijos, bet profesionalūs teisėsaugos pareigūnai, visų pirma - STT.
Pabrėžiama, jog, norint pasinaudoti sukaupta antikorupcine pasaulio patirtimi, Lietuvai būtina kuo skubiau ratifikuoti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją.
