Kaliningrado srities Baltijsko mieste šeštadienį baigėsi Rusijos laivyno kariniai mokymai. Juos stebėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Į karinę šventę jis pakvietė ir Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kvasnievskį. Stebėti šaudymus ir jaukiai šnektelėti.
Rusai labai palankiai vertina Aleksandro Kvasnievskio pastangas, kurios, jų nuomone, padėjo išspręsti kaliningradietiško tranzito problemą. V. Putinas padėkojo Lenkijos lyderiui už paramą, išsprendžiant šią problemą Rusijai priimtinu būdu. Rusijai susisiekimo problemos dar liko, kurias ji bandys spręsti išplėsdama jūrų ir oro susiekimą su pagrindine Rusijos dalimi.
A. Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) savo ruožtu parėmė Europos Sąjungos ir Rusijos norą tolimoje ateityje pereiti prie bevizio režimo. "Vizos yra pereinamasis etapas", - sakė Lenkijos prezidentas. Tačiau nėra aišku, kiek laiko šis etapas truks. Lenkija iki spalio 1 dienos nukėlė vizų režimo baltarusiams, ukrainiečiams ir rusams įvedimą. Naujoji tvarka turėjo įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Draugiškai pasidžiaugę politiniais pasiekimais prezidentai jūroje aptarė Lenkijos vaidmenį Kaliningrado srities ekonominiame vystymesi, bet jokių oficialių sprendimų nepriėmė. Kokią įtaką Kaliningrado sričiai ir visam regionui turės šis prezidentų susitikimas, paaiškės ateityje, na o patys manevrai ir šaudymai buvo labai įspūdingi.
Baltijske, prie raketinio kreiserio “Maršalas Ustinovas” trapo Aleksandrą Kvasnievskį pasitiko Rusijos karinio laivyno vyriausias vadas Vladimiras Kurojedovas ir garbės sargyba. Vėliau atvyko Vladimiras Putinas. Abu prezidentai pakilo į denį, išklausė šalių himnus ir patraukė į kajutkompaniją kalbėtis ir pusryčiauti. Flagmanas tuo metu išplaukė į jūrą, kur prisijungė prie pagrindinės mokymuose dalyvavusių laivų (jų buvo virš 30) grupės.
Po pusantros valandos užtrukusių pusryčių prezidentai pakilo į valdymo denį, kur laivyno vadas papasakojo kas jų laukia.
Pirmame mokymų etape laivai turėjo manevruoti ir pademonstruoti dūmų uždangos efektyvumą. Uždanga nebuvo labai kokybiška – ji turėjo nuo galimo priešo akių paslėpti visą priešpovandeninį laivą “Admirolas Levčenko”, bet klaidingai numačius paleidimo laiką dūmai liko toli už laivo paskuigalio. Jūreiviai šiek tiek nuliūdo, bet toliau energingai ruošėsi naujoms užduotims.
Radioelektroninė kova pavyko – bent taip paskelbė per laivo garsiakalbius. Kadangi jos niekas nematė, patikėjo žodiniu teigimu. Po to laivai ruošėsi atremti raketų atakas. Vieni laivai šaudė, o kiti numušinėjo jų paleistas raketas. Flagmanas “Admirolas Levčenko” planavo iššauti ir sparnuotąją raketą, bet vardan visur šmirinėjančių žurnalistų saugumo šio parodomojo šūvio atsisakyta. Kaip internetinio laikraščio “Gazeta.ru” žurnalistei Jelena Šiškunovai paaiškino kažkoks laivo puskarininkis, po tokios raketos paleidimo neatsargūs žiūrovai gali apdegti. Tas pats puskarininkis žurnalistei papasakojo, kad iki šiol visuose mokymuose Baltijos jūroje būdavo žmonių aukų, ir prisiminė įvykį kai 1975 metais “sėkmingai” paleista raketa nuskandino sargybos laivą “Musonas”.
Paskutinė mokymų programos dalis – įsivaizduojamo povandeninio laivo medžioklė ir nuskandinimas. Laivas “Admirolas Leščenko” iššovė torpedą ir numetė 12 reaktyvinių giliavandenių bombų. Visi žmonės laive kuriam laikui apkurto, o atgavę klausą išgirdo per laivo garsiakalbius entuziastingą laivų vadų šaudymo ir bombų mėtymo aptarimą – su visais įmanomais rusiškais žodelyčiais.
Ir pačioje mokymų pabaigoje visi lavai darniai atrėmė naikintuvų SU-24 ir SU-25 atakas. Prezidentas V. Putinas nusprendė kad mokymai buvo puikūs ir padėkojo jūreiviams. Aleksandrui Kvasnievskiui nieko kito nebeliko, tik pakartoti Putino žodžius.
Lietuva irgi šiek tiek sudalyvaus šiame veiksme – virš jos teritorijos sekmadienį, 11 – 12 kilometrų aukštyje praskris į Maskvą grįžtantis Rusijos prezidentas. Kaip BNS sakė už skrydžių organizavimą ir saugą atsakingos Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, Rusija pateikė paraišką VIP (ypač svarbaus asmens) skrydžiui virš Lietuvos.
Pasak A.Šumsko, sekmadienį virš Lietuvos iš Vakarų į Rytus praskris Rusijos prezidento laineris ir rezervinis lėktuvas. "Paprastai tokiais atvejais šalis, per kurios erdvę skrenda VIP lėktuvas, organizuoja papildomą oro erdvės kontrolę, "praplatina koridorius" - išlaisvina skrydžių ešelonus ir lygius", - BNS pasakojo A.Šumskas.
Parengta pagal Gazeta.ru, Gazeta Wyborcza, BNS, ELTA pranešimus
