Jei gaidys ant mėšlyno gieda - rytoj lis arba švies saulė...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dažnas pastarojo meto vaizdelis: apgultos žieminės avalynės ir drabužių Parduotuvės, prie kasų driekiasi eilutės tarsi deficitiniais sovietinės blokados laikais... Pirkėjai dairosi kuo šiltesnių batų, storesnių kailinukų, pirštinių, ausinių kepurių. Kaipgi nerūpės - juk visi, kurie tik moka (ar mokosi) burti, spėti, prognozuoti, "šifruoti" gyvūnų ar paukščių elgseną, tvirtina, jog šiemet laukia ypatinga žiema.
Gyvosios kibernetikos knyga sunkiai "įkandama"
- Nenoriu gąsdinti, bet, atvirai sakau, bijau ir pagalvoti, kaip tokią sunkią žiemą ištvers vyresniojo amžiaus žmonės, - nė kiek neironizuodamas nuogąstavo Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas. - Tai rodo daug ženklų, tačiau apmaudu, kad milijonus metų "rašyta" gyvosios kibernetikos "knyga" - paukščiai ir gyvūnai, jų elgsena, kalba ir panašiai - kol kas sunkiai įkandama. Net ir man, šiokiam tokiam šios srities specialistui...
Pagrindinis pono Leono "arkliukas", kuriuo jis remiasi spėdamas Orus, - paukščiai. Jie šiemet, anot Leono, išskrido "masiškai, chaotiškai, skubėdami, kur kas anksčiau nei įprastai". Tai esą ir reiškia, kad laukia sunki, nepastovi, permaininga žiema.
Leono Jezersko nuomone, galima iki nusišnekėjimo taukšti apie ką tik nori: ir apie klimato šiltėjimą, ir apie ozono skylių diametro didėjimą, ir apie Saulės pulsacijos kitimą, tačiau kol kas, girdi, jokie mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kas ir dėl kokių priežasčių Žemėje vyksta ar vyks. Paprastai, anot pono Leono, fiksuojama tik tai, kas jau buvo, įvyko, o apie priežastis, negalint jų pagrįsti, dažniausiai nutylima.
Atmosferos pokyčių ponas Leonas nelinkęs sieti ir su padidėjusia oro tarša. Šimtu daugiau rūkstančių kaminų, pašnekovo žodžiais, ozono skylėms vargu ar galėtų turėti įtakos. Todėl, pasak Leono Jezersko, visi mokslininkų tyrimai ir išvados tėra tik samprotavimai - ne daugiau.
Sinoptikais tiki labiau, nei paukščiais
Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis irgi, kaip sakoma, ornitologas "iki pirštų galiukų" - šioje srityje darbuojasi jau per dvidešimt metų! Tačiau kai gerbiamo pašnekovo pasiteiravau, ką jis manąs apie paukščius-sinoptikus, gamtininkas tik nuoširdžiai nusikvatojo. Girdi, nereikėtų vargšams sparnuočiams "užkrauti" tokių sunkių - oro spėjimo - pareigų, nes jie - tikrai ne geresni žinovai už sinoptikus.
- Kuo ilgiau su paukščiais dirbi - tuo daugiau jiems atleidi, - šypsodamasis pasakė Žuvinto rezervato direktorius.
Arūnas Pranaitis sakė nuo seno paukščių elgesyje bandąs ieškoti tam tikrų dėsningumų ir juos lyginti, tačiau atskiros sparnuočių rūšys kartais iškrečia tokių pokštų, kad apie kokius nors dėsningumus tenka tik pasvajoti. Štai sakoma, jog pagal gervių išskridimo laiką galima spręsti apie artėjančią žiemą: jei šie paukščiai išskrenda anksti (pavyzdžiui, kaip ir šiemet, spalio pradžioje), bus šalta žiema, jei vėlai (sakysim, spalio pabaigoje) - žiemužė bus šilta. Šiemet, anot ornitologo, gervės išskrido rugsėjo viduryje! Vadinasi, žiema turėtų būti ypač atšiauri! O štai pempės jau turėtų būti seniai išskridusios (su Arūnu kalbėjomės spalio 22 dieną), tačiau nemažai jų yra iki šiol!
Šiemet, anot rezervato direktoriaus, labai anksti - pirmosiomis rugsėjo dienomis - pasirodė iš šaltesnių kraštų Žuvintą pasiekiančios plėšriosios medšarkės. Vadinasi, tai turėtų reikšti, jog artėja šalta žiema. Tačiau kiti paukščiukai, sakysim, svirbeliai, Žuvinte jau turėjo čirpauti nuo spalio pradžios, o jų iki šiol - nė kvapo!
Arūnas Pranaitis nesiginčija dėl vieno dalyko: paukščiai nujaučia artėjančias orų permainas, tačiau tik tas, kurios laukia po 1-2 ir 3 dienų, daugiausia - po savaitės. Bet ne ilgiau!
- Įdomu sekti paukščių migraciją, elgesį, charakterį, tačiau nedrįsčiau viso to sieti su ilgalaikėmis orų prognozėmis, - svarstė Žuvinto rezervato direktorius. - Mano nuomone, tai tas pat, kas ir horoskopai.
Taigi nors ir labai myli paukštelius, Arūnas Pranaitis nėra linkęs jų pranašystėmis pasikliauti. Panoręs sužinoti, kokių orų laukti artimiausiu metu, gamtininkas įdėmiai išklauso sinoptikų prognozes.
Senoliai patys abejojo savo prognozėmis
Pasak Kauno rajone gyvenančios aštuoniasdešimtmetės Onutės Dambrauskienės, dar jos amžiną atilsį motina sakydavusi, jog ateinančią žiemą ir kitų metų derlių puikiai išpranašauja Mykolinės-Rapolinės (rugsėjo 29 diena). Jei tądien pučia vakarų vėjas ir lyja - lauk nepastovios žiemužės; jei pietų vėjas - žiema bus šilta; jei rytys ar žiemys - artinasi šalta ir ilga žiema... Dar esą senovėje būdavę kalbama, jog būsimą žiemą gali apibūdinti Jokūbinės: jei tą dieną giedra - reikia laukti šaltos ir gilios žiemos.
Pasak Onutės, seniau būdavo laukiama speiguotos žiemos, jei ąžuolai užderėdavę daug giliukų. Kokie bus ateinantys metai - derlingi, sotūs, ar prasti, būdavę spėjama Kalėdų rytą katei padavus po gabalėlį duonos ir mėsos. Jei katė pirma pastverdavusi duoną, o ne mėsą, gerų metų tikėtis esą neverta.
Žiemai įpusėjus, sausio 25-ąją, sakoma, barsukas prabunda ir išeina iš olos pasidairyti. Jei tuo laiku šviečia saulė, gyvūnas išsigąsta savo šešėlio ir tuoj susisuka atgal, gulasi ant to paties šono. Vadinasi, turėtų greitai nutirpti sniegas. Jei tądien apniukę, barsukas pasivaikščioja ilgėliau, o oloje įsitaiso jau ant kito šono. Tai reiškia, kad pavasaris dar toli... Anksčiau sakyta jog koks būsiąs sausio 25-osios popietės oras, tokios lauk ir antrosios žiemos pusės.
Pasak uteniškio Romualdo Malaiškos, apie žiemos šalčius būdavę sprendžiama ir iš kiškio taukų. Jei rudenį sugautas kiškis turėdavęs storą riebalų sluoksnį, tikėta, kad žiema bus atšiauri, jei menką - lengva. Žiemos orus senoliai esą spėdavę ir vėlų rudenį ar gruodžio mėnesį paskerdę paršiuką. Jei kiaulės kasa lygi - laukdavo pastovios žiemos; jei pradžia storesnė, o galas - plonėjantis, spėdavo, kad pirmieji žiemos mėnesiai bus šaltesni, o pabaiga - šiltesnė. Ir atvirkščiai. O jei plati ir ilga - ruošdavosi ilgai ir šaltai žiemužei.
- Bet ar tikrai šios spėlionės ką nors reiškia - sunku pasakyti, - abejojo ir Romualdas Malaiška, ir Onutė Dambrauskienė.
Nes esą net ir tie, kurie apie tokius prietarus šnekėdavę, ne visada patys jais tikėdavę.
Savamokslis gamtininkas kaišiadoriškis Stasys Novašinskas irgi nelabai pasitiki gamtinėmis prognozėmis, nors namuose turi ne tik originalų savadarbį barometrą, bet ir kasdien žvilgteri į orus spėjantį eglišakį (pasirodo, išdžiovinta, ne trumpesnė kaip 20 ir ne ilgesnė kaip 30 centimetrų eglės šaka, prikalta prie trobos sienos pavėsyje, atitinkamai svyruodama į viršų ar į apačią gali nusakyti artėjančias orų permainas!).
- Anksčiau aš tuo eglišakiu daugiau pasitikėjau, - pono Stasio balse pasijuto apmaudo gaidelės. - Gal dabar gamta kitokia, visokie nesusipratimai vyksta, tai ir burtai nepasitvirtina? Va kokie dabar laikai: Rumšiškėse - lyja, Žiežmariuose - lyja, o Kaišiadoryse - nė lašo! Tai kaip ta šaka atspės!
Ponas Stasys irgi sakė labiausiai pasitikįs sinoptikų pateikiamomis prognozėmis.
Sinoptikai sulaukia ir komplimentų, ir pabarimų
- Lengviausia pasakyti, kokie oro pasikeitimai numatomi artimiausią parą. Tokios prognozės pasitvirtina maždaug 92 procentų tikslumu, - teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji sinoptikė Juzefa Pečiūrienė. - Ilgesnės prognozės pasiteisina maždaug 86 procentais.
Pasak ponios Juzefos, labai malonu, kai gyventojai skambina ir dėkoja už tikslias oro prognozes, tačiau retsykiais atsiranda ir tokių, kurie pyksta vos dėl vieno dviejų laipsnių skirtumo! Arba vienas tautietis skundžiasi, kad jam - per karšta, o kitas - kad per šalta... Pabrėždama, jog kiaurą parą nuo specifinių žemėlapių galvų nenuleidžiantys sinoptikai visuomet stengiasi sudarinėti kuo tikslesnes prognozes, vyriausioji sinoptikė atkreipė dėmesį, jog Lietuvos orus nuspėti sunkiau ir dėl to, kad dalis šalies teritorijos - prie jūros. Štai pavyzdys: kartą prieš keletą metų Klaipėdoje buvo vienas laipsnis šilumos, o Varėnoje spaudė 20 laipsnių šaltis! Tad kad ir kaip sinoptikas stengiasi, ne viskas nuo jo priklauso. Staiga pasikeis vėjo kryptis, ims kisti atmosferos slėgis, ir ką tik sudarytą prognozę tenka mesti į šiukšliadėžę bei daryti naują...
Sinoptikai prietarais netiki
Hidrometeorologijos centro darbuotoja Juzefa Pečiūrienė patvirtino, jog pastaraisiais metais stebima klimato šiltėjimo tendencija. Per visą stebėjimų istoriją paskutinįjį dešimtmetį užfiksuotos karščiausios vasaros dienos, pastebėta, jog žiemos būna ne tokios šaltos kaip anksčiau. Kita vertus, anot patyrusios sinoptikės, jei keli metų mėnesiai būna šiltesni nei įprastai, būtinai atsitiks taip, kad kitų tų pačių metų mėnesių vidutinė paros temperatūra bus žemesnė už daugiametę. Štai šiųmetė vasara buvo gana karšta, tačiau spalis, meteorologų tvirtinimu, yra gerokai vėsesnis. Tuo remiantis gal esą ir būtų galima daryti atsargią išvadą, kad vėsesni už įprastinius bus ir lapkritis, ir gruodis.
Tačiau kokios laukti šiųmetės žiemos, sinoptikė Juzefa Pečiūrienė sakė nieku gyvu negalinti pasakyti, nes esą ir ilgalaikiai stebėjimai neleidžia daryti kokių nors konkretesnių išvadų, atkreipti dėmesį į tam tikrus dėsningumus.
Nei orus neva išpranašaujančiu paukščių, nei gyvūnų elgesiu, nei kokiais nors burtais ar prietarais sinoptikai nelinkę tikėti (paukščiai nebent gali reaguoti į artimiausias orų permainas). Nes, specialistų nuomone, net ir aukščiausio lygio prietaisais įmanoma nuspėti daugiausia savaitės, bet ne tolimesnius orus. O ir šios prognozės pasitvirtina toli gražu ne visada - staiga susiformavęs vienoks ar kitoks atmosferinis reiškinys ilgą ir kruopštų sinoptikų darbą per trumpą laiką gali paversti niekais...
