Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Ketvirtadienį Sužionių kaimo (Vilniaus raj.) gyventojos Kristinos Dunovskajos gyvenimas buvo paženklintas šiurpios tragedijos ženklu. 49 metų jos vyras Vladislavas Dunovskis, peiliu žiauriai subadęs savo uošvę, Sabiną Golnis, padegė daržinę ir pasikorė.
Tragedijos priežastis - grietinė?
Liepos 20-ąją V. Dunovskis atšventė savo gimtadienį. Nuo tos dienos vyriškis kasdien "padarydavo gramą". Gerdavo nedaug, tačiau net ir butelis alaus Vladislavui aptemdydavo protą. Jis nuolat prie visų kibdavo, ieškodavo bent mažiausios dingsties išlieti savo agresiją. Labiausiai dėl vyro išpuolių kentėdavo žmona bei jos motina. Panašiai įvykiai klostėsi ir lemtingojo ketvirtadienio rytą. Namie palikusi ligos patale gulinčią 73 metų motiną, aštuonmetį sūnų Vladislavą bei neramiai besiblaškantį vyrą, moteris išskubėjo į darbą - netoliese esančią parduotuvę. Agresyviai nusiteikęs Vladislavas vyresnysis blaškėsi po kambarius, galiausiai žengė į uošvės kambarį. Dėl ko tarp jųdviejų kilo konfliktas, tiksliai pasakyti sunku, tačiau vėliau tragedijos liudininkas, mažasis Vladislavas atgavęs, amą pasakojo, jog "backa prosil smetanki" (tėtė prašė grietinės)... Kai lovoje sėdėjusi uošvė patarė nesidraskyti, nes grietinės vis tiek neduosianti, žentas visai pasiuto - puolė moterį daužyti kumščiais, plūsti visokiais žodžiais. Deja, uošvės šauksmas Vladislavą tik dar labiau įsiutino. Pagalve užspaudęs savo aukos veidą (kad niekas negirdėtų šauksmo) ėmė ją negailestingai badyti. Tarpduryje netikėtai išdygęs mažasis Vladislavas, paklaikusiomis akimis žvelgdamas į košmariškus savo tėvo veiksmus, puolė maldauti, kad šis liautųsi, paliktų močiutę ramybėje, ir grasino paskųsti policijai, kad ši jį uždarytų į kalėjimą... V. Dunovskis grubiai nuvarė vaiką į kitą kambarį, o netrukus atėjo pats. Padavęs Vladikui krepšį su kažkokiais dokumentais, liepė juos nunešti vienai netolimoje kaimynystėje gyvenančiai moteriškei. Išsigandęs įsiutusio tėvo vaikas prieštarauti nedrįso. Nubėgęs ten, kur buvo siųstas, iš baimės vos galėdamas suregzti sakinį, jis pirmiausia išlemeno, jog babulės veidas sumuštas... Kaimynė greitai suvokė, kas vyksta Dunovskių namuose, ir tuoj pat susuko parduotuvės telefono numerį. Bėgdama namo, Kristina jau iš tolo pamatė savo sodyboje besiraitančius dūmus, išgirdo čaižiai nuo karščio sproginėjantį šiferį. Dar nepasiekusi savo kiemo išvydo didžiulėse liepsnose skendintį daržinės stogą...
Gaisravietėje - pakaruoklis
Subėgę kaimynai bandė ugnį gesinti, tačiau Kristinai gaisras buvo ne tiek svarbus - pirmiausia ji puolė į gyvenamąjį namą. Deja, lauko durys, tiek iš kiemo, tiek iš gatvės pusės, buvo užrakintos. Tik vėliau paaiškėjo, jog vienose iš jų taip ir liko nulaužtas raktas. Pagaliau moteris pamatė pro savo kambario langą sustingusį motinos veidą.
Pribėgusi prie degančios daržinės Kristina pastūmė duris, tačiau jos irgi neatsidarė - buvo užrakintos iš vidaus. Dabar jau neaišku, kas gaisro sumaištyje atidarė daržinės duris, tačiau pirmoji pusiau priklaupusio, liepsnų gerokai apdeginto vyro kūną pamatė žmona. Šis savo gyvenimą baigė kilpoje. Per gaisrą sudegė trys kiaulės (dvi iš jų buvo paršavedės), visas žiemai paruoštas šienas. Gerai, kad tuo metu ganyklose ganėsi kiti gyvuliai... Siaubo apimtos kaimynės sielvartavo dėl kiekvieno liepsnose žuvusio gyvulėlio - paties Vladislavo mirtis tarsi nuslinko į antrą planą...
Gydytojai bejėgiai
Kai gaisrinės baigė gesinti ūkinį pastatą į kiemą įsuko greitosios pagalbos automobilis. Rankšluosčiais apgobta, kraujais plūstanti S. Golnis buvo skubiai išvežta į sostinės Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Vėliau medikai, operavę sadistiškai subadytą moterį, kalbėjo, jog jiems dar neteko matyti taip žiauriai sužaloto žmogaus. Jie net nesugebėjo suskaičiuoti žaizdų ant senutės kūno. Nors gydytojai dėjo visas pastangas, tačiau moteris išgyveno tik iki penktadienio ryto - nepilną parą...
Tą pačią dieną, visiškai palūžusi nuo užgriuvusios tragedijos naštos, Kristina Dunovskaja, padedama giminių bei kaimynų, ruošėsi savo motinos laidotuvėms. Moteris su skausmu sakė, jog savo vyrą, kuris taip negailestingai sugriovė tolesnį jos gyvenimą, veš tiesiai į kapines - namuose nešarvos. Ji netgi norėjo, kad karstas su motinos kūnu iš Vilniaus į Sužionių kaimą būtų atvežtas atskirai.
Sūnus patyrė šoką
Kristina Dunovskaja nepajėgia suprasti tokio žiauraus ir beprasmiško savo vyro žingsnio ir kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip reikės gyventi toliau. Ypač didžiulį nerimą Kristinai kelia jos jaunėlio sūnaus Vladislavo sveikata. Mat vaikas patyrė didžiulį šoką (visi, matę jį iškart po tragedijos, įsidėmėjo baltesnį už popierių veidą ir siaubingą išgąstį) ir dar neaišku, kokios pasekmės išryškės ateityje. Visai neseniai Kristina sužinojo, kad jos sutuoktinis buvo labai prasiskolinęs, mat per tarpininkus bandė parduoti brangių, iš savo tėvų paveldėtą žemės sklypą, esantį netoli Turniškių, buvo paėmęs nemažai rankpinigių. Vėliau skolą padidino palūkanos. Visas pardavimo ir pirkimo sandorio peripetijas jis nuo savo žmonos slėpė. Matyt, šios nesėkmės, nesugebėjimas rasti išeities, liguistai agresyvus charakteris (jis žmonos prašymu ne kartą buvo lankęsis pas psichiatrus), alkoholis ir atvėrė kelią tragedijai... Deja, visą jos baisumą dabar tenka išgyventi šeimai...
