Sigitas STASAITIS
Nuosprendis, kurį Šiaulių apygardos teismo narve išklausė šiluviškis Vladas Čečkauskas (50 m.), - neeilinis. Kalėti ištisus 17 metų! Tačiau neeilinė ir kraugerystė, kurią padarė šis septynis kartus teistas recidyvistas: įsibrovęs į nuošaliai gyvenančio vienišo 89 metų kurčnebylio namus, senuką mirtinai sumušė, apiplėšė ir, palikęs didelėse kančiose mirti, padegė jo pašiūrę.
Vladislovas Radzevičius jau gimė nelaimingas - kurčias. Dėl luošumo negalėjęs nei išsimokslinti, nei susirasti žmonos, Vladislovas visą gyvenimą daug dirbo: jaunas būdamas bernavo pas ūkininkus, sovietmečiu triūsė kolūkyje. Apsistojęs Kelmės rajone, Plekaičiuose, pats susirentė namuką.
Nuošaliai apsistojęs vienišas, mažo ūgio, nebeprimatantis ir nukaršęs kurčnebylis pradėjo labai dominti vietinius vagis - jie ėmė nuolat apiplėšinėti jo kuklųjį namelį. Atvykdami aplankyti pensininko, artimieji matydavo, kad pastate būta nekviestų svečių: laužyti langų rėmai, išdraskytos durų spynos. V. Radzevičius seseriai pirštais dažnai rodydavo, jog ir vėl pasigedęs savo pinigų ar pensijos. Nežinia, kodėl senolis nesikreipdavo į policiją - tikriausiai dėl savo luošumo. Užtai Pleškaičių atmatos pasijuto nebaudžiami. Vienas jų, V. Čečkauskas, šią žiemą nutarė kurčnebylį nebe tyliai apvogti, o grubiai apiplėšti.
Nieko nuostabaus, kad didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs už grotų, V. Čečkauskas laisvėje nebeturi savo namų. Jis nuolat kalėdavo tai už slaptas, tai už atviras vagystes, už itin piktybinį chuliganizmą. Kol buvo gyvi tėvai, recidyvistas kartais prisiglausdavo pas juos Šiluvoje, tačiau kai jie numirė tapo benamiu.
Šiemet, vasario 22-ąją, Vladas nutarė prasimanyti pinigų. Jis žinojo apie negalintį apsiginti V. Radzevičių, tad sulaukęs vėlaus vakaro iš Šiluvos patraukė tiesiai į jo namus. Manoma, kad V. Čečkauskas jau ir anksčiau ne kartą buvo apvogęs kurčnebylį, tik tai liko neįrodyta.
Atžingsniavęs iki gana nuošalios pensininko sodybos, V. Čečkauskas pirma įsilaužė į pašiūrę prie namo ir susirado metalinį laužtuvą. Juo apsiginklavęs banditas ėmė be baimės draskyti ir užrakintų namų langą - žinojo, kad senolis nieko negirdės. Ir tikrai, tuo metu jau miegojęs V. Radzevičius net neprabudo, kol įsibrovėlis krėtė kambarius. Neradęs pinigų Vladas susinervino, nutarė, kad senukas santaupas gali slėpti po pagalve. V. Čečkauskas nesivargino invalido žadinti ir pirma gražiuoju reikalauti pinigų - be skrupulų metaliniu strypu smogė miegančiam pensininkui. Vėliau teisme banditas teisinosi tenorėjęs V. Radzevičių apsvaiginti, kad šis liktų savo lovoje. Nepavyko - pašokęs V. Radzevičius ėmė gintis - jis prie savo lovos savigynai laikydavo pasidėjęs pagalį, tad trenkė skriaudikui per ranką, kad net laikrodis nukrito. Nesitikėjęs pasipriešinimo banditas iš pradžių net sutriko, išpuolė iš trobos, tačiau tuoj pat susizgribo, kad be reikalo supanikavo - dvigubai senesnis, gerokai žemesnis, negirdintis ir pusaklis invalidas juk visai nepavojingas! Užsimojęs gelžgaliu V. Čečkauskas iš pasalų vėl įsliūkino į kambarį. Senukas stovėjo nugara ir negirdėjo atsėlinančio išgamos žingsnių. Prisiartinęs V. Čečkauskas šįkart gelžgaliu užsimojo iš peties. Gailiai sumykęs, susiėmęs už galvos kurčnebylis nugriuvo. Tuomet banditas apie minutę senuką daužė strypu, iš visų jėgų spardė. Kai V. Radzevičius neberodė gyvybės ženklų, V. Čečkauskas apčiupinėjo jo drabužius ir apsidžiaugė kelnių kišenėje radęs 100, o marškinių - dar 200 litų. Prieš išeidamas Vladas dar kartą apžiūrėjo namus, pašiūrę ir joje numetęs neužgesintą nuorūką dingo nakties tamsoje.
Degančią pašiūrę pastebėjo pro šalį važiavę vyrai. Sustoję kaimiečiai pažvelgė pro išdaužtą langą, išlaužtas duris ir pamatė kambaryje gulintį kruviną V. Radzevičių. Senukas jau buvo miręs.
Kelmės rajono kriminalistai ne juokais užsiėmė žmogžudžio paieškomis. Nebuvo lengva, mat iš pradžių turėtas tik vienas įkaltis - pagaliu numuštas plėšiko laikrodis "Asahi". Tačiau nepraėjo nė dvi savaitės, ir kovo 5-ąją žudikas atsidūrė už grotų. Įkalčių priremtas netrukus jis viską prisipažino, parodė, kaip plėšė bei žudė. Pagrobtus pinigus žiauruolis prisipažino pravalgęs ir pragėręs.
Teismo sprendimu pirmus 10 metų kraugerys tupės kalėjime, likusius 7 - griežtojo režimo kolonijoje. Konfiskuotas neegzistuojantis nusikaltėlio turtas, priteistas 2 100 litų ieškinys nužudytojo seseriai už laidotuves. V. Čečkauskas pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Daugelyje Vakarų šalių už tokį nusikaltimą be išlygų skiriama aukščiausioji bausmė.
