Pastaruoju metu įvairiuose spaudos leidiniuose daug rašoma apie medikus, jų darbą ir problemas. Ypač didelį susidomėjimą sukėlė Vilniaus ir Kauno klinikų generalinių direktorių atlyginimai, kurie, skirtingų šaltinių teigimu, kelis kartus viršija paprastų gydytojų atlyginimus. Žurnalistams pabandžius sužinoti, kiek litų uždirba šių įstaigų vadovai, teko susidurti su įvairiomis kliūtimis ir galų gale pabrukus uodegą spūdinti į šoną. Pasirodo, tai pati didžiausia valstybinė paslaptis, nors pagal Vyriausybės 2002 metų liepos 19 dienos nutarimą Nr. 1215 "Dėl žinių, duomenų apie darbuotojų, valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo užmokestį teikimo tvarkos" tokias žinias teikti viešai privaloma. Deja, sužinoti, kiek uždirba Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius, nepavyko ne tik žurnalistams, bet ir Seimo nariams. Ponas Juozas Pundzius yra Sveikatos tarybos pirmininkas ir ataskaitą apie tarybos darbą teikia Seimui, bet Seimo nariams apie atlyginimą pasakyti atsisakė. "Akistata" yra gavusi Kauno klinikų gydytojų laišką, kuriame šie teigia, kad jų vadovas kiekvieną mėnesį į piniginę įsideda apie 40 000 litų. Gal tai ir netiesa, bet kol nėra kitokių faktų, tikėkime šiais. Juo labiau kad ir turto Klinikų vadovas turi ne tiek, kiek paprastas gydytojas, bet kaip pasiturintis žmogus. Oficialioje turto deklaracijoje įrašytas namas Kaune, dar vienas namas pastatytas ant nusipirktos žemės Lazdijų rajone, žemė Alytaus rajone. Kiekvienas žmogus gali turėti tiek, kiek teisėtai uždirba, tačiau kai žinai, kad žmonės dirba keliais etatais, imi įtarti, ar tikrai viskas teisėta ir sąžininga. Juolab kad patys gydytojai teigia ką kita.
Gerbiamas Redaktoriau,
Jums rašo Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojai.
Norime per žiniasklaidą paviešinti kai kuriuos faktus apie susiklosčiusią situaciją medicinos sistemoje, kurie dabar sąmoningai nutylimi.
Klinikose niekada niekas nedrįso nepaklusti administracijos užuominoms. Baimė ir vienvaldiškumas čia tokie stiprūs, kad dirbantieji niekada, net ir jūsų kalbinami, čia tikrai neišdrįs garsiai pareikšti savo tikrosios nuomonės, nes kitą dieną turėtų parašyti pareiškimą išeiti iš darbo. O kur eiti, kai butas Kaune, vaikai mokosi ir t. t.?
Klinikų administracija, skirtingai nuo mūsų, paprastų gydytojų baudžiauninkų, priklausančių nekorupcinėms specialybėms, nuolat patiriančių gąsdinimus ir gyvenančių nuolatinėje baimėje dėl nors ir vargano, bet vis tiek duonos kąsnio, pradirbančių daugybę nemokamų viršvalandžių bei uždirbančių tik po 600-800 litų, pasiskiria protu nesuvokiamus šiandieninėje Lietuvoje ne verslo įstaigose mėnesinius atlyginimus, siekiančius dešimtis tūkstančių litų (gen. direktorius - beveik 40 000 litų).
Pabandykite pasidomėti ir kaip iš administratoriaus bei eilinio profesoriaus ir žmonos gydytojos atlyginimo (jeigu jie atitiktų vidurkį) mūsų gen. direktorius Botanikos sodo teritorijoje sugebėjo taip greitai pasistatyti prabangius namus, kai abu su žmona dirba tose pačiose Kauno klinikose ir išlaiko net 4 vaikus. Labai įdomi būtų jų pajamų deklaracija. Gal jie sugebėtų pamokyti ir mus, savo kolegas, kaip iš algų, kurias gen. direktorius mums moka, susikurti tokią gerovę, kokią turi jis. Mes iš savo atlyginimų, augindami perpus mažiau vaikų, vos suduriame galą su galu dirbdami tose pačiose klinikose. Norėtume pabrėžti, kad taip ir nepaaiškėjo, kas prieš keletą metų paslaptingai pasikėsino sprogmenimis į mūsų gen. direktoriaus rezidenciją. Ši situacija buvo plačiai nušviesta ir spaudoje. Buvo visokių versijų, liečiančių ir vykdomus pirkimus. Bet "galai liko vandeny". Kiek tenka skaityti spaudoje, sprogdinimais garsios verslo struktūros, kai vienas kitą sugalvoja "išdurti".
Kitas įdomus klausimas - kaip mūsų administracija (gen. direktorius ir jo aplinkos žmonės) vienu metu per tas pačias darbo valandas sugeba dirbti keliais etatais - ir visų klinikų vadovu, ir profesoriumi, ir chirurgijos (ar kitos) klinikos vadovu, ir dar gydytoju. Juk tai akivaizdus pinigų plovimas. Kiek, dirbdami trim etatais, mūsų didieji vyrai turėtų valandų per parą plušėti? Ogi 24 valandas. Tad kaip jie dar gyvi? Bet darbo inspekcija kažkodėl tuo nesidomi, o labai pravartu būtų Lietuvai pamatyti, kaip turėtų būti išdėstytas mūsų "vadų" valandinis kasdieninis darbo grafikas, kasdien sudarantis 3 ar daugiau etatų. Negana to, gen. direktorius, nors ir operuodamas itin retai, tik rankai pramankštinti ir atlikti į istoriją patenkančias operacijas, turi valstybinėje įstaigoje - klinikose - pasiskyręs operacinę, į kurią niekas daugiau neįžengs. Tai dar kartą rodo, kokia manufaktūra virtusios mūsų klinikos.
Klinikų gydytojus labai papiktino ir mūsų gen. direktoriaus pareiškimas spaudoje, kad jis "didžiuojasi klinikų gydytojais, dirbančiais už mažiausią atlygį Lietuvoje". Taigi jūs paskelbkite respublikai dar vieną tikrą tiesą - klinikose, kur dirba tikrai aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, atlyginimai yra patys mažiausi Lietuvoje, tuo tarpu administracijos atlyginimai patys didžiausia Lietuvoje - didesni už Konstitucinio Teismo teisėjų ir gerų verslininkų. Visada taip būna - kur didžiausia baudžiava, ten labiausiai klesti ponai. Bet mūsų administracija nepaklausė, ar mums patinka dirbti už mažiausius Lietuvoje atlyginimus. Žinokite, klinikose yra prasto tono taisyklė kalbėti, kad turi mažai pinigų, nes, vadinasi, esi nieko vertas. Juk ne paslaptis, tiesą sako žmonės - klinikų chirurgai šiandien nesigėdija jau ir pasakyti kainą už operaciją. Jiems, šiandien 100 litų yra "tik cigaretėms". Ir jie to nesigėdija pasakyti pacientams. Šiandien paprasta ginekologinė operacija klinikose kainuoja 300-600 litų, o rimtesnės siekia ir tūkstančius; neurochirurgai planinės operacijos neatlieka be 1 000, tulžies pūslės operacijos - be 500 litų, kardiochirurginės operacijos siekia 3-5 tūkstančius litų ir daugiau. Taip, tai vyksta valstybinėje gydymo įstaigoje. Anesteziologai gauna mažiausiai po 100 litų, bet vis tiek pradėjo bėgti į Didžiąją Britaniją. Būtent šių specialybių atstovai jau šiandien uždirba amerikietiškus atlyginimus. Būtent šitie daktarai atvirai pasisako, kad sutiktų klinikose iš viso dirbti be atlyginimo, o savo korteles, į kurią pervedami atlyginimai, jie jau seniai atidavę savo vaikams. Šiandien Chirurgijos klinikoje jau tapę norma planinei operacijai atvykusį žmogų klizmuoti kelias dienas iš eilės, neduoti jam valgyti ir vis neoperuoti, kol jis "nesusitaria su daktaru". Ir administracija tai toleruoja.
Štai kodėl niekada nebus vienybės tarp medikų (vieniems aktualu atlyginimas, kitiems - ne) ir kodėl žmonės, savanoriškai pasiduodantys chirurginių specialybių daktarų reketui, pradeda jausti neapykantą visų specialybių daktarams. Tik kas įdomiausia - žmonės skundus rašo ir į televiziją kreipiasi norėdami apskųsti dažniausiai ne tuos, kuriems patys sumoka, bet tuos, iš kurių reikalauja aukščiausios kokybės už mažesnę nei darbininko valdišką algą. Ir žmonės numato tolesnę įvykių eigą - nuskurusį neturtingą kolegą, nepriklausantį administracijos lygio klanui, vardan "klinikų reputacijos" administracija labai greitai sudegins ant laužo, tuo tarpu turtingieji ir įtakingieji kolegos ir toliau liks neliečiami.
O tokią publiką labai patogu "skaldyti ir valdyti".
Turime pastebėti ir tai, kad administracija mums įsakiusi nepriimti nė vieno iš anksto neužsiregistravusio ligonio, nors turėtume dirbti ir po darbo valandų, už kurias niekas nemoka: nei klinikos, nei pacientas (kažkaip nei parduotuvės, nei bankai, nei vaistinės nedirba po darbo). Priešingu atveju, kaip teigia administracija, mes "žlugdytume klinikų finansinę padėtį", taigi būtume klinikų priešai. Bet drauge klinikų administracija nenori mums mokėti už aptarnautų ligonių skaičių (jeigu esi geras daktaras, pas tave plūsta žmonės, tu ir užsidirbtum daugiau). Tai būtų pats tikriausias mūsų kvalifikacijos ir pacientų įvertinimo rodiklis. O klinikos būtent ir gauna iš ligonių kasų pinigus už aptarnautų ligonių skaičių, tačiau dėl to administracija už kruviną mūsų darbą ne mums, bet sau išsimoka dešimttūkstantines algas, o mus toliau laiko baimėje ir baudžiavoje už atlyginimus, kurie dabar mažesni, negu spaudoje skelbiamų nekvalifikuotų ar mažai kvalifikuotų darbininkų. Taip, spaudoje dabar ieškoma darbininkų už 1 000- 1 200 litų, tuo tarpu tiek neuždirba aukščiausios profesinės kvalifikacijos klinikų gydytojai.
Kitas svarbus dalykas - gydytojams atlygį būtina skirti pagal išsimokslinimą (specialybės rezidentūrą, mokslo laipsnio turėjimą, parašytų straipsnių specialybės tema skaičių) ir aptarnautų, o ne prisirašiusių prie poliklinikų (šeimos klinikų) pacientų skaičių. Ir jį turi nustatyti Vyriausybė visai Lietuvai. Ir neleisti ligoninių administracijai įsivesti visokius savo svertus. Atlyginimų "laipteliai" turi būti vienodi visos Lietuvos gydytojams. Štai klinikose dar egzistuoja sovietmečio reliktas mokėti atlyginimus pagal niekur pasaulyje neegzistuojančią gydytojų "kategorijų" (aukščiausia ir t. t.) sistemą (visur egzistuoja tik specialybės licencija). Todėl pas mus senoliai daktarai, sovietmečiu gavę aukščiausias kategorijas, arba moteriškės daktarės, nemokančios užsienio kalbų, negalinčios sekti naujausios medicininės spaudos, niekur neišvažiuojančios specializuotis, gauna didesnius atlyginimus už daktarus pačiame jėgų žydėjime, pas kuriuos veržiasi pacientai, kurie turi mokslo cenzą, rašo straipsnius, dalyvauja tarptautinėse stažuotėse ir t. t.
Taip pat nėra normalu, kai rajono šeimos gydytojai, būdami "visų galų" specialistai, o iš tiesų nieko normaliai neišmanantys (nes iš tiesų nėra įmanoma viską išmanyti gerai) ir tik išrašinėjantys kaip dispečeriai specialistų skirtus vaistus ar siuntimus į klinikas (o kartais ir jų gaili), uždirba daugiau negu tretinio lygio gydymo įstaigų daktarai. Tad kur profesionalumo svertai?
Dabar ypač bijome, kad mūsų atlyginimų didinimo procedūra bus palikta vietinei administracijai - vėl nebus kam pasiskųsti, nes tikime, kad jie bus neproporcingai pakelti būtent korupcinių specialybių daktarams, kurie iš pacientų kyšių ir šiandien klesti. O mes vėl toliau dirbsime pusvelčiui ir kentės pacientai.
Žmonės pagrįstai piktinasi dėl kyšių. Mums, patikėkite, jų nereikia. Mums, kaip ir gydytojams visame pasaulyje, reikia normalių atlyginimų, ką puikiai suprato ir prezidentas. Kodėl teisėjai gali juos gauti tokius, kokie priklauso? Juk nėra nė vienos pasaulyje specialybės, kurią norint įgyti reikėtų tiek daug metų, kaip gydytojams, mokytis. Nėra nė vienos specialybės, kuriai keliami tokie dideli reikalavimai ir kuriai taip grasinama pagal įstatymus, jei padarysi klaidą savo darbe. Teisėjai viso labo mokosi du tris kartus trumpiau negu gydytojai ir jų už klaidas neteisia, o atlyginimai buvo padidinti tik tam, kad "neimtų kyšių". Tai kodėl mums negali padidinti atlyginimų iki analogiško lygio, kad žmonėms nereikėtų mokėti kyšių nei chirurgams, nei ginekologams? Visame pasaulyje atlyginimas proporcingas mokslo metų, kuriuos prasimokei siekdamas savo kvalifikacijos, skaičiui.
Mums turi mokėti už darbą valstybė. Privalu sunorminti (sumažinti) klinikų administracijos atlyginimus, juos paviešinti, o gydytojams mokėti ne fiksuotą atlyginimą, bet priklausomai nuo jo mokslo cenzo ir aptarnautų ligonių skaičiaus, kaip įstaigai moka ligonių kasos (nes visa klinikų administracija, baigiant skyrių vedėjais, iš tiesų nepersidirba kaip mes - negydo tiek ligonių, nebent privačius, asmeniškai mokius, po vieną kitą, bet be administratoriaus atlyginimo, vis tiek gauna ir oficialų valdišką gydytojo atlyginimą. O ligonius už juos gydome mes, eiliniai gydytojai. Todėl mūsų krūviai tampa beprotiški, nes mes turime uždirbti duoną administracijai. O turėtų būti tvarka - atlyginimas toks, kiek pagydei ligonių.
