Pirmasis nužudė savo geriausią draugą. Antrasis ir trečiasis į valias vogė. Ketvirtasis su penktuoju prievartavo. Šeštasis užsakė savo žmonos nužudymą. Septintasis tol mušė vaiką, kol šis mirė. Visa ši gauja paspruko ir bėga, bėga...
"Padėkite surasti bėglius!"
Tą dieną gyvenimas kalėjime, kuriame uždaryti didžiausi šalies nusikaltėliai, slinko įprastu ritmu. Buvo prieššventinis metas, tad prižiūrėtojai, kaip ir kaliniai, galvojo apie artėjančius malonumus. Pirmieji ketino švęsti šeimose, o antrieji žinojo gausią pagerinto maisto. Rytą, 11 valandą, suskambėjo varpas, kviečiantis pusryčiauti. Kaliniai iš visur subėgo į valgyklą, o prižiūrėtojai nuėjo į savo valgomąjį.
Tiktai vienoje dirbtuvėje šeši kaliniai, prižiūrimi vienintelio sargybinio, liko darbo vietose. Nepaisant sunkių nusikaltimų, šie kaliniai buvo gerai pasižymėję ir laikomi pavyzdingais. Prieš daugelį savaičių jie buvo gavę leidimą valgyti sumuštinius dirbtuvėje, užuot ėję į valgyklą.
- Taip mes sutaupysime laiko, - visų vardu pareiškė trisdešimtmetis Džordžas Rivas.
Kalėjimo direktorius sutiko su šiuo nukrypimu nuo bendros tvarkos. Iš kur jis galėjo žinoti, kad Rivas ir dar penki kaliniai jau kelintas mėnuo ruošiasi pabėgimui. Juk šiame kalėjime to dar niekam nepavyko padaryti! Rivas įtikino savo bendrininkus visą laiką laikytis drauge, būti labai kruopštiems, pasirodyti, kad yra pavyzdingi prižiūrėtojų pagalbininkai. Ir jiems pavyko. Džordžas Rivas, pabėgimo lyderis, buvo nuteistas iki gyvos galvos už seriją ginkluotų apiplėšimų. Laris Harperis (37 m.), kariškis, Vietnamo karo veterano sūnus, turėjo atsėdėti penkiasdešimt metų už daugybės moterų išprievartavimą. Džozefas Garsija (29 m.) taip pat buvo gavęs penkiasdešimt metų už tai, kad per ginčą nudūrė geriausią savo draugą. Donaldas Njuburis (38 m.) buvo nuteistas kalėti devyniasdešimt devynerius metus už vagystes su ginklu rankoje. Rendis Halprinas (23 m.) pasodintas trisdešimčiai metų, nes kankino ir nužudė mažąjį savo sužadėtinės sūnelį. Patrikas Merfis (39 m.) gavo penkiasdešimt metų už išprievartavimą.
Septintasis, Maiklas Rodrigesas (38 m.), ne mažiau pavojingas nusikaltėlis, tačiau jam nepavyko dirbti su draugais toje pačioje dirbtuvėje. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už savo žmonos nužudymo užsakymą. Po sutuoktinės mirties jis turėjo gauti stambią gyvybės draudimo sumą. Taigi dabar, gruodžio 13-ąją, Maiklas sėdėjo bibliotekoje ir apsimetė skaitąs, nors iš tikrųjų sekė, kada galės prisidėti prie savo bendrininkų.
Jie apsirengia civiliniais rūbais
11 valandą 30 minučių Rivas imasi veiksmų. Viskas įvyksta labai greitai. Griebęs iš šakutės koto pasigamintą peilį, baksteli vieninteliam prižiūrėtojui į kaklą. Paskui saugumo sumetimais jį išrengia, užkemša gerklę, suriša ir įgrūda į šalia esantį sandėliuką. Taip šeši kaliniai laukia, kol iš valgyklos grįš kiti prižiūrėtojai. Kai pastarieji grįžta, lygiai taip pat ramiai surišami ir paguldomi sandėliuke šalia savo kolegos. Paskui kaliniai apsirengia civiliniais rūbais, kuriuos iš anksto buvo paslėpę tarp mašinų ir darbui skirtų medžiagų. Rivas, nutaisęs vyriausiojo sargybinio balsą, vidaus telefonu paskambina į sargybos bokštą ir praneša prižiūrėtojui, atsakingam už kalėjimo vartus, kad netrukus civilių specialistų komanda ateis patikrinti aliarmo sistemos.
Taigi visi šeši vyrai išeina iš dirbtuvių. Pro bibliotekos langą tykojęs Maiklas Rodrigesas prisideda prie jų. Jis taip pat apsirengęs civiliniais rūbais. Grupė lyg niekur nieko pasuka prie sargybos bokštelio. Staiga užpultas prižiūrėtojas nespėja pasipriešinti. Tuo metu, kai vienas iš grupės narių nueina atvairuoti netoliese stovinčio kalėjimo sunkvežimio, kiti įsilaužia į salę, kur laikomi ginklai. Iš ten pagrobia tikrą arsenalą: keturiolika revolverių, automatinį karabiną, dvivamzdį šautuvą ir šimtus šovinių! Po to jie atjungia vartų signalizaciją.
Praslinkus kelioms sekundėms, septyni vyrai sušoka į sunkvežimį ir be jokių kliūčių išvažiuoja pro kalėjimo vartus.
Įkaitai
Gruodžio 24-osios sekmadienis. Šį Kalėdų savaitgalį Teksase niekas, išskyrus tvarkos prižiūrėtojus, negalvoja apie bėglius. Irvinge, mieste už 500 kilometrų nuo Konalio kalėjimo, didžioji "Oshman Supersport USA" parduotuvė išleidžia paskutiniuosius klientus ir ruošiasi užrakinti duris. Staiga per parduotuvės, prekiaujančios sporto reikmenimis ir medžiokliniais ginklais, garsiakalbį pasigirsta balsas.
- Visi darbuotojai kviečiami ateiti prie pagrindinės kasos. Jų laukia saugumo atstovai, kad įteiktų nuotraukas asmenų, įtariamų vagyste mašinų stovėjimo aikštelėje.
Septyniolika pardavėjų tučtuojau atsiranda nurodytoje vietoje. Jų laukia trys pilkomis uniformomis apsirengę vyrai. Ant galvų - beisbolo kepuraitės su užrašu "Saugumas". Trys apsimetėliai tvarkos sergėtojai bematant nukreipia revolverius į nedidelę žmonių grupę!
- Tai apiplėšimas! - įspėja juos vadas.
Vėliau paaiškės, kad tai buvo Džordžas Rivas.
Parduotuvės direktorius ir tarnautojai uždaromi personalo poilsio kambaryje.
- Jeigu nekrėsite kvailysčių, šventes praleisite šeimose! - šūkteli Rivas įkaitams.
Trys įsiveržėliai pradeda krautis ginklus, šovinius ir šiltus rūbus į didžiulius kelioninius maišus. Suprantama, nepamiršta ir kasose sugraibytų 70 000 dolerių. Per "darbo" įkarštį nė vienas nepastebi silueto prie pagrindinio įėjimo. Tai pavėlavęs klientas. Žmogus, virš įstiklintų durų pamatęs šviečiantį užrašą "Uždaryta", jau ketina apsisukti ir eiti, tačiau parduotuvėje išvysta savivaliaujančius tris tipus ir iš savo mobiliojo telefono paskambina policijai.
Už kelių šimtų metrų nuo apiplėšimo vietos policininkas Aubrėjus Houkinsas su savo žmona ir devynmečiu sūneliu iš pirmosios santuokos ką tiktai įėjo į meksikietišką restoraną.
Šūviai prie parduotuvės
18 valanda 30 minučių. Vos Aubrėjus Houkinsas spėja užsakyti vakarienę, suskamba jo telefonas. Pasirodo, kalba iš Irvingo centrinio komisariato:
- Greičiau užsuk į "Oshman Supersport USA". Ten dedasi keisti dalykai. Tuojau tau į pagalbą atsiųsiu budėtoją...
Houkinsas pašoka iš vietos.
- Tuojau grįšiu. Pradėkite be manęs, - paliepia savo žmonai ir sūnui.
Ir nuvažiuoja nuosavu automobiliu. Atvykęs į vietą iš išlipęs iš automobilio, policininkas akis į akį susiduria su iš parduotuvės išeinančiais niekšais. Pastarieji jį paguldo serija iš automato. Iš vienuolikos kulkų šešios pataikė tiesiai į galvą! Negana to, pabėgdami žudikai pavogė parduotuvės direktoriaus "Ford Explorer" ir juo pervažiavo policininko kūną. Žiauri ir niekaip nepaaiškinama žmogžudystė, palikusi našlę ir devynerių metų našlaitį...
Pranešimų per radiją ir televiziją daugėjo. Šią Kalėdų naktį tebuvo kalbama apie beprotišką septynių kalinių komandą. Teksaso policija pažadėjo 500 000 dolerių premiją tam, kas padės juos sugauti. Keliuose buvo pastatyta šimtai užtvarų, sraigtasparniai raižė dangų, bet viskas veltui.
Bėgliams sekėsi slapstytis beveik visą mėnesį. Jų veidai žvelgė iš visų Teksaso ir kaimyninių valstijų laikraščių puslapių, FTB išplatino korteles su jų požymiais per internetą ir televizijos kanalus. 254 Teksaso grafystėse įsiviešpatavo tikra psichozė. Apie septynis recidyvistus - prievartautojus, žudikus, įsilaužėlius su ginklu rankose - žinojo visur.
Rezultatų nebuvo tol, kol Džonas Volšas nenusprendė bėgliams paskirti savo sausio 20-osios laidos "Labiausiai Amerikoje ieškomi žmonės". FTB, pasitelkusi savo loginę informatiką, sudarė septynių bėglių fotorobotus, kaip jie galėjo atrodyti praėjus mėnesiui nuo pabėgimo iš Konalio.
Policininkai apsupa kempingą...
Kaip ir milijonai amerikiečių, Vudland Parko miestelio "Coachlight motel" savininkas žiūri į ekrane demonstruojamas nuotraukas bei fotorobotus. Staiga jis pašoka iš vietos. Nuo sausio 1-osios jis nuomoja vietą savo kempinge septyniems trisdešimtmečiams. Šie klientai labai panašūs į ieškomus nusikaltėlius.
Nieko nelaukdamas žmogus paskambina į televiziją ir paprašo, kad sujungtų su FTB agentu.
Pakako kelių Džimio patikslinimų, ir FTB grupė slapta prisistatė pas Vudland Parko šerifą. Visą dieną FTB agentai per žiūronus sekė septynis įtariamuosius. Vakare buvo aišku, kad tai Konalio kalėjimo bėgliai. Buvo paskelbtas visuotinis pavojaus signalas. Visa bėda, kad du pabėgėliai, D. Njuburis ir P. Merfis, pavakarėje išvažiavo rusvu "Ford" markės sunkvežimiu nežinoma kryptimi.
Sausio 20-ąją, kol aušra nenušvietė kalnų, dešimtys juodai apsirengusių ir iki dantų ginkluotų specialiosios brigados vyrų apsupo kempingą.
Rytą, apie 8 valandą, trys įtariamieji išlindo iš kempingo vagonėlio ir sulipo į "Jeep Cherokee". Jie buvo pasekti ir po kelių minučių, kai automobilis sustojo savitarnos degalinėje, prie jų prišoko ginkluoti policininkai. Džordžas Rivas, Džozefas Garsija ir Maiklas Rodrigesas nespėjo net piršto pajudinti. Jie buvo nuginkluoti ir nuvesti į policijos postą.
Kempinge likę policininkai nusprendė imtis veiksmų.
- Čia FTB! - staiga pasigirdo balsas per garsiakalbį. - Jūs apsupti, o jūsų bendrininkai suimti. Išeikite iškėlę rankas virš galvos!
Iš kempingo vagono išlindo Rendis Halprinas. Iškėlęs rankas jis pasidavė. Viduje teliko Laris Harperis. Nuaidėjo šūvis - Laris Harperis nusprendė geriau nusišauti nei pasiduoti.
Kolorado policija užblokavo visus kelius. Jos tikslas - surasti rudą sunkvežimiuką "Ford" su dviem paskutiniaisiais laisvėje esančiais bėgliais. Gaudynės tęsėsi dvi dienas. Sausio 23-iąją automobilis buvo surastas už 30 kilometrų nuo Vudland Parko, Kolorado Springso mašinų stovėjimo aikštelėje. Kelias valandas apylinkės buvo kruopščiai "šukuojamos" Pagaliau po pietų Donaldas Njuburis ir Patrikas Merfis buvo aptikti. Jie buvo prisiglaudę vietinio viešbučio kambarėlyje. Viešbutis tučtuojau buvo apsuptas. Galų gale apie 4 valandą ryto, kai policininkai jau ketino šturmuoti, abu recidyvistai pasidavė.
Šeši kruvinosios komandos nariai, beveik mėnesį neleidę atsikvėpti visoms Jungtinėms Amerikos Valstijoms, buvo perduoti Teksasui. Čia jie bus teisiami už pabėgimą, ginkluotą užpuolimą ir policininko nužudymą.
Jiems gresia mirties bausmė. Kaliniai žino, kad šalis, kurios gubernatorius neseniai buvo dabartinis JAV prezidentas Džordžas Bušas, nejuokauja.
