Beribis žmonių godumas
Kartą žmona mane pasiuntė į parduotuvę nupirkti citrinų. Buvo pats gripo epidemijos įkarštis. Maniškė liepė nupirkti būtinai didelių, o svarbiausia - neapipuvusių vaisių. Parduotuvėje priėjau prie dėžės su citrinomis ir pradėjau rinktis. Visos lyg tyčia kreivos, storaodės ir įpuvusios. Akies krašteliu pastebėjau, kad dešinėje stovi dar viena dėžė. Joje citrinas, stambias ir prinokusias rinkosi kažkoks vyras. Pamaniau, kad vyriškis tuoj nueis ir aš iš tos dėžės kaipmat prisirinksiu puikiausių vaisių. Vis kilnodamas citrinas, akies krašteliu stebiu to vyro rankas ir laukiu, kada gi jis pagaliau nueis. O tas lyg tyčia vis rausiasi ir rausiasi. Penkias minutes palaukęs nebeištvėriau. Pasisukau į išrankųjį pirkėją, kad pasakyčiau viską, ką apie jį manau, o ten, dešinėje, - veidrodis.
R. R.
