Daugeliui vaikų neskanūs ir virti, ir troškinti brokoliai, bet jeigu kas nori iš jų išpešti kuo daugiau naudos, turi valgyti juos žalius.
Mokslininkai nustatė, kad kramtant žalią brokolį iš jo išsiskiria stiprus antioksidantas, apsaugantis nuo vėžio. Tačiau verdant šią daržovę sunaikinamas fermentas, kurio reikia tiems antioksidantams, vadinamiems sulforafanais, susidaryti.
Ilinojaus universiteto Urbanoje-Čempeine tyrinėtojas Natanas Matušeskis (Nathan Matusheskki) nustatė, kad iš brokolių išskirtuose sulforafanuose, kiekvienoje jų molekulėje esama papildomo sieros atomo, kuris suriša DNR žeidžiančius oksiduojančius baltymus.
Savo bandymams jis brokolius ruošė grūsdamas grūstuve - taip buvo imituojamas kramtymas. Vėliau išanalizavęs sutrintų brokolių masę mokslininkas nustatė, kad itin stipriai veikiančių sulforafanų gamybą kontroliuoja baltymas, vadinamas ESP. Pastarasis kaip tik ir neleidžia susidaryti sulforafanams.
Manoma, kad dideles šių priešvėžinių medžiagų koncentracijas galima užtikrinti pašalinant ESP genus, rašoma žurnale "New Scientist". Tai galima padaryti kuriant hibridus su laukinėmis atmainomis arba priverčiant geną būti neveikliu.
Maisto technologijos specialistė Sara Riš (Sara Risch), dirbanti konsultante Čikagos firmoje "Science by Design", mano, kad brokolių tyrimai turėtų sudominti ir augalų selekcininkus. Šie turėtų pasidarbuoti, kad brokoliai turėtų dar daugiau ypatingųjų sulforafanų (tų su papildomu sieros atomu). Mat visi kiti sulforafanai jokio apsaugančio nuo vėžio poveikio neturi, kaip ir kaitinti iki ne mažesnės kaip 60 laipsnių temperatūros brokoliai. Nes tokia temperatūra suardo šiuos priešvėžinius junginius.
dpa-ELTA
