Prezidento teikimu Seimas atleido Aukščiausiojo teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus pirmininką Č.Jokūbauską ir vietoj jo paskyrė AT teisėją J.Stripeikienę. Taip padėtas taškas net porą metų trukusioje teisėjų klanų kovoje dėl šio posto. Kuo toks svarbus nelabai visuomenei pastebimas AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko postas, kad dėl jo taip ilgai virė smarkios politinės aistros?
Tai nestebina, nes AT civilinių bylų skyriaus teisėjų sprendimai lemia net milijonais skaičiuojamų ieškinių likimą. Kai sprendžiamas milijonų likimas, verslininkai negaili nei pastangų, nei netgi pinigų paveikti teismus. Matyt, neatsitiktinai vis garsiau kalbama, kad kai civiliniai ginčai atsiduria Aukščiausiajame Teisme, dosniai žarstomos šimtatūkstantinės sumos. Kad AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigos iš tiesų kažkuo labai patrauklios, rodo ir tai, jog iš šio posto atleistas Č.Jokūbauskas dar ir dabar grasina bylinėtis, nors jo kadencija baigėsi jau užpernai.
Norėti nedraudžiama. Kur kas sunkiau paaiškinti, kodėl elementarus teisinėje valstybėje sprendimas - kadenciją baigusio teisėjo pakeitimas nauju - tapo problema, kuri valstybę prikaustė net porai metų. Atsakomybė dėl to pirmiausia tenka šalies vadovui, kurio teikimu skiriami ir atleidžiami teisėjai. Atrodo, prezidentas V.Adamkus taip ilgai neskyrė naujo AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko tik todėl, kad nesutapo jo ir kandidatus į šį postą jam rekomenduojančio AT pirmininko V.Greičiaus nuomonės.
Taip buvo prarastas bene autoritetingiausias šalyje civilinės teisės specialistas profesorius V.Mikelėnas. Buvo delsta tol, kol V.Mikelėnas, prabilęs apie korupcinę sistemą šalies teismuose, atsistatydino ir iš paprasto AT teisėjo pareigų. Matyt, V.Mikelėno kandidatūra neįtiko ne prezidentui, o Č.Jokūbauską remiančių įtakingų teisėjų klanui, kuris, pasinaudodamas savo įtaka šalies vadovo patarėjams, kurstė jo ir AT pirmininko V.Greičiaus asmeninius nesutarimus.
Bet dabar jau, regis, pasirodė teigiamų ženklų - V.Adamkus pateikė Seimui AT pirmininko rekomenduojamos principingos teisėjos J.Stripeikienės kandidatūrą vadovauti Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriui. Tai rodo, kad šalies vadovas netapo asmeninių ambicijų įkaitu ir įstengė atsispirti Č.Jokūbauską išsaugoti siekusios teisėjų grupuotės įtakai. Bet ar šios taip pat principinga laikomos teisėjos paskyrimu jau baigsis teisėjų klanų kova dėl įtakos sprendžiant civilines bylas?
Korupcijos rūdžių giliai pažeistos teismų sistemos vien personaliniais, tegu ir įtakingas pareigas einančių teisėjų pakeitimais, neįmanoma išgydyti. Būtina reformuoti visą teismų sistemą, o pirmiausia gerinti teisėjų atranką bei griežtinti jų drausminę atsakomybę.
