Irena ZUBRICKIENĖ
Seniai Buktos kaime (Marijampolės sav.) gyvenanti Taisija Saračinskaja (77 m.) - ne tik artimiausiose apylinkėse žinoma būrėja. Nusikelti kortas pas senolę, iš kitų išgirdę apie jos galią išpranašauti ir perspėti likimą, atvažiuoja rūpesčių kamuojami žmonės, nepabūgę sukarti ir šimtuką kilometrų. Vietos gyventojai juokauja, kad sovietmečiu jų kaimą garsino paukštynas ir pigūs kiaušiniai, o dabar - tetule Taisa visų vadinama būrėja.
Išpranašautas likimas
Pernykštę gegužę marijampolietė Virginija S. (42 m.) Buktos kaime prekiavo dėvėtais drabužiais. Kai prie jos priėjusi garbaus amžiaus moteris, prirėmusi skvarbiu žvilgsniu, patarė nusikelti kortas, šioji tik ranka mostelėjo - esą netikinti jokiais plepalais. Bet senolės būta atkaklios. Primerkusi akis ir pastebimai kilstelėjusi antakius ji pakuždėjo Virginijai atskleisianti vieną tiesą, kurią moteriai esą reiktų žinoti iš anksto. Kadangi aplinkui būriavosi pirkėjai, o žilaplaukė būrėja įkyriai laukė pardavėjos sutikimo, Virginijai teko nusileisti. Paprašiusi už "brangų žodį" (tai jos mėgstamas posakis) sumokėti pačios išsirinkta palaidinuke, būrėja atkišo kortų kaladę... Ko tąkart Virginijai pripasakojo tetulė Taisa, moteris detaliai neprisiminė, nes visas būrėjos pasakytas tiesas užgožė vienintelė - per mėnesį ar pusantro moteris liksianti našlė. Ir pati susigraudinusi būrėja dar patarė Virginijai, kad jos vyras turėtų pasisaugoti mašinų. Rugpjūčio pradžioje Virginija S. iš tiesų palaidojo savo vyrą Liudą, žuvusį autoavarijoje, ir liko su dviem vaikais. Būtent pačios našlės, o ne tetulės Taisos papasakota ši istorija paakino pakalbinti senolę ir pasidomėti, kiek jos pasakytos tiesos pildosi.
Nuotaikinga būrėja Virginijos atvejį puikiai mena. Pasak jos, tuokart vos pažiūrėjusi simpatiškai pardavėjai į akis, suprato, kad turi ją perspėti dėl artėjančios nelaimės - esą pakeisti jau nieko negalima, tad tegul moteris nors susitaiko su likimu. Vėliau sužinojusi, kad Virginija liko našlė, Taisija sakė ilgai verkusi. Ir tai, anot pačios, ne vienintelė tragedija, išpranašauta jos kortomis.
Gyveno "prie čigonų"
Nors Taisija savo išvaizda (tamsaus gymio, iki šiol pasilikusi ilgus, nors jau visiškai žilus plaukus) ir įkyraus atkaklumo nestokojančiu elgesiu labai primena čigonę, iš tiesų jos kraujyje klajoklių genties pėdsakų ieškoti neverta. Taisija - rusė, prieš keliasdešimt metų į Lietuvą atvykusi iš Smolensko. Užtat jos vyras Ivanas buvo čigonas. Štai iš kur čigoniškas "kvapas", nuolat bendraudavus su jo artimaisiais. Viena vyro giminaitė dar 1945-aisiais, kai Taisija buvo dvidešimtmetė moteris, išmokė ją, anot pačios, skaityti ir suprasti kortas. Didelę patirtį turinti būrėja sako, kad nieko daugiau, kai jau žinai kortos reikšmę, ir nereikia - tik dar "pasukti smegeninę".
Tetulė Taisa neslepia esanti beraštė, tačiau žmonių psichologiją bemokslė moteris, atrodo, išmano. Vos užmetusi akį į nusižiūrėtą žmogų ji gali aptakiai pasakyti, kas jį kamuoja, kiek ir kokio amžiaus bei lyties vaikų turi, staigiai paberia keliolika vardų, tarp kurių neretai pasako ir dvejojančio kliento sutuoktinės ar sutuoktinio vardą. Šitaip būrėja pašnekovą suintriguoja ir palenkia į savo pusę. Marijampolėje turbūt jau nėra parduotuvės, redakcijos ar kokios kontoros, kur per daugelį metų nebūtų apsilankiusi Taisija. Antrą kartą į tą pačią įstaigą ji negrįžta - po kurio laiko pasitvirtinus kai kuriems spėjimams, žmonės jau patys jos ieškosi Buktos kaime.
Ir skausmas, ir džiaugsmas - greta
Taisija ne kartą sulaukė tuoktis nutarusių porų ir ne vieną nudžiugino žinia apie būsimą gerą gyvenimą. O jeigu kortos rodo kokią bėdą, būrėja skuba "gydyti" jaunuosius savo "receptais" - netrumpo savo gyvenimo patirtimi. Kad būtų mistiškiau, uždega visuomet ant jos stalo stovinčią didžiulę žvakę. Tik tai, suprantama, už atskirą kainą. Būrėjos "kainoraštis" nesudėtingas: už atskleistą praeitį ir dabartį - 20 litų, už dominančią ateitį - 15 litų, už specialius rūpimus klausimus - dar 10 litų. Jeigu nelaimei nuvyti uždegama žvakė, reikia dar primesti - senolė pataria nepagailėti, esą nuo to priklauso, ar bėdą pavyks nutolinti. Štai, jeigu tikėsime tetule Taisa, viena moteris iš jos išgirdo laimėsianti didelę pinigų sumą "Teleloto" žaidime, bet pagailėjo užmokėti jai už deginamą žvakę galimiems nemalonumams nuvyti. Pranašystė netruko išsipildyti, tik dabar ta laimėtoja nelaiminga - esą nesugebėjo tvarkytis su lengvai atėjusiais savo tūkstančiais ir dar labiau nuskurdo.
Viena moteris labai nudžiugo, kai Taisijos kortos patikino, kad dėl tolimoje kelionėje žuvusio sūnaus jo draugai, buvę kartu, tikrai nekalti, kaip iki tol manė kenčianti motina. Laimingoji taip džiaugėsi išgirdusi šią žinią, kad ir tetulei Taisai buvo smagu. Dar smagiau tapo, kai dosni moteriškė įspraudė senolei į delną papildomą dešimtinę.
Džiaugiasi būrėja ir sauganti "vieną nusižudyti ketinančią sielą". Kai tik šiai tris vaikus pagimdžiusiai našlei užeina juodos mintys, atskuba ji pas Taisiją. Kartais ir be pinigų. Močiutė ją visaip atkalbinėja, net ir pabara, kortas nukelia, žvakę degina, aiškina tol, kol našlė aprimsta. Išeina nuotaikinga, bet po kurio laiko, kai vėl gyvenimas prispaudžia, grįžta. Senoji vėl nesavanaudiškai kimba į darbą. Pasakodama apie šios moters likimą, Taisija pastebimai didžiavosi. Gerą jos nuotaiką lydėjo kas keliolika minučių profesionaliai užtraukiamas "Astros" dūmas.
- Taip ir gyvenu, - šelmiškos ugnelės pilnomis akimis dėkojo už apsilankymą Taisija. - Paverkiu atsigulusi, kai išgirstu, kad juoda mano pranašauta diena kažkam jau išaušo, pamąstau, kodėl būtent man skirta tokia "juodo pranašo" dalia, bet ir vėl laukiu klientų. Žmonių aš neskriaudžiu - tai likimas juos smūgiuoja.
