Sigitas STASAITIS
Šią žiemą išdykęs Šiaulių S. Daukanto vidurinės mokyklos moksleivis Rolandas Pipinys ilgokai terorizavo silpnesnių nervų klasės draugę Justiną, o pedagogai nesugebėjo valdyti situacijos. Nusivylęs mokytojais Justinos tėvas A. Kaušas kartą chuliganėlį pasigavo, nusivežė į žvyro karjerą, paauklėjo diržu bei kastuvu ir tuo sukėlė didžiulį skandalą. Ginti sūnaus mūru stojo motina, "Sodros" juristė V. Pipinienė. Ji A. Kaušą išvadino banditu, žadėjo nedovanoti ir reikalauti, kad tas būtų nuteistas. Vaidindamas gerutį Rolandas, pritardamas mamai, prieš televizijos kameras puikiai suvaidino didžiai nukentėjusį vaiką. Prabėgo pora mėnesių ir sprogo "nauja bomba": Rolandas Pipinys iškrėtė poelgį, pranokdamas net savo skriaudiką A. Kaušą, - be jokio reikalo užpuolė ir žiauriai sužalojo bendraamžį.
Mergaitė ilgai kentėjo
Šiaulių S. Daukanto vidurinės mokyklos devintokė Justina Kaušaitė (15 m.) - silpnokų nervų, nelengvo charakterio mergaitė. Jos klasės draugai, kaip ir visi tokio amžiaus paaugliai, aišku, mėgsta paerzinti silpnesnius bendraamžius. Kita į vaikiškas patyčias būt tik ranka numojusi, o Justina labai išgyveno. Pasikeitė mokinės elgesys, o namiškiai ilgokai negalėjo suprasti, kas darosi. Tėvai Justiną vedė ir pas psichologą, ir net buvo paguldę į ligoninės Psichosomatinių ligų skyrių - niekas neišaiškėjo. Dėl dukros nesėkmių labai išgyveno ir Justinos mama - per pastaruosius porą metų moteris atlaikė keturias sunkias operacijas, tad jos sveikta tikrai nepagerėjo. Galop Justina tėvams prisipažino, jog mokykloje ją skriaudžia keli išdykę bendraklasiai, o labiausiai - Rolandas Pipinys. Pasak mergaitės, chuliganai ją pravardžiuoja, šaiposi iš pavardės, apspjaudo, kartą suolą ištepė snargliais. Teisingumo dėlei reikia pripažinti, jog Justina gindavosi, skaudžių jos spyrių yra paragavęs ne vienas skriaudikas, tačiau apspardytieji tik dar pikčiau erzindavosi. Merginos tėvas Ariandas Kaušas (33 m.) sako lygiai prieš metus nuėjęs pas klasės auklėtoją ir prašęs padėti, užstoti dukrą, tačiau niekas nepasikeitė.
Pirmuosius šių mokslo metų mėnesius Justina mokykloje jautėsi patenkinamai (pasirodo, R. Pipinys rudenį beveik nelankė mokyklos, nes nuolat bėgdavo iš pamokų), o šią žiemą vėl susigūžė. Galop vasario 8-ąją grįžusi iš pamokų Justina apsipylė ašaromis ir pareiškė į mokyklą daugiau neisianti, nes Rolandas tiesiog neleidžia jai praeiti.
"Smėlio karjerų generolas"
A. Kaušas įsiuto ir nutarė surengti baudžiamąją ekspediciją. Paprašęs bičiulio Egidijaus Kaminsko pavėžėti, kitą dieną jis nuvyko į S. Daukanto vidurinę, per pertrauką susirado R. Pipinį ir, pasivadinęs policijos darbuotoju, pakvietė vaikiną neva pasikalbėti į automobilį. Išsigandęs berniukas klusniai nusekė paskui pirmą kartą matomą "pareigūną", liepiamas įsėdo į automobilį. Vietoj pokalbio mašina pajudėjo. Automobiliui sustojus Bridų (Šiaulių raj.) žvyro karjere, iššokęs A. Kaušas aprėkė Rolandą, kam šis užkabinėja mergaites, iš bagažinės ištraukė kastuvą bei kelis maišus ir įbruko paaugliui:
- Pažiūrėsime, ar tavo rankos tokios pat miklios, kaip liežuvis. Kaskis duobę!
Iš baimės pastiręs moksleivis inkšdamas ir atsiprašinėdamas kasė, o moralizuodamas A. Kaušas keletą kartų diržo sagtimi užpliekė per kojas. R. Pipiniui prikasus tris maišus grasintojas atsileido, liepė sėsti į mašiną ir parvežė atgal į mokyklą. Prieš paleisdamas Ariandas Rolandui pagrasino, jog jei jis dar kada nors Justiną bent pirštu...
Taip paauklėtas Rolandas eiti į pamokas nebeturėjo sveikatos. Jis nuskubėjo į "Sodros" Šiaulių skyriaus rūmus, kur motina Vilhelmina Pipinienė dirba vyresniąja juriste. Paauglys jai pasiguodė ką tik buvęs pagrobtas dviejų policininkų ir pasakė automobilio numerį. Juristė sūnų tuoj pat nuvedė į prokuratūrą. Ten buvo greitai išsiaiškinta, kad į žvyro karjerą vežė visai ne policininkai, o Justinos tėvas su draugu. Tokiu būdu "smėlio karjerų generolui" už savivaliavimą iškelta baudžiamoji byla.
Abi pusės pasidavė emocijoms
Tuomet Ariandas kiek išsigando ir nutarė paramos šauktis visuomenėje. Jis aplėkė laikraščių redakcijas, galop pateko į televizijos laidą "Prašau žodžio", kurios vedėjas kažkodėl nepanoro kviestis antrosios konflikto pusės. Išklausę "smėlio karjerų generolo" truputį pagražintą pasakojimą, žiūrovai reagavo labai emocionaliai: vieni pateisino A. Kaušo poelgį, kiti jį smerkė.
- A. Kaušas pasielgė kaip tikras banditas, - emocijoms valią davė ir V. Pipinienė, pažadėjusi sūnaus skriaudikui nedovanoti, reikalauti teismo.
V. Pipinienė su savo vyru ir Rolandu surengė atsakomąją reklaminę kampaniją - pozavo prieš kitų televizijų kameras, rašė laiškus į laikraščių redakcijas. O, kad juristė būtų žinojusi, kaip jos žodžiai atsisuks prieš ją pačią, nes šioje istorijoje kiekvienas išsikasė po duobę. "Nuskriaustasis sūnelis" neseniai iškrėtė tokį dalykėlį, jog turėtų pats būti teisiamas. Blogiausia, jog abi konfliktuojančios pusės davė valią emocijoms ir tik kaltino kaltino. Nei A. Kaušui, nei V. Pipinienei neberūpėjo išsiaiškinti, ar tikrai Rolandas skriaudė Justiną...
Žiauriausiai mušė Rolandas
Antroji istorija prasidėjo dėl stiprintuvo. Gretimos Medelyno vidurinės mokyklos IX klasės moksleivis Laimonas Černauskas veda diskotekas, todėl iš pažįstamo aštuoniolikmečio Alvydo Valinsko pasiskolino stiprintuvą. Netrukus perdegė viena stiprintuvo varža, bet ją pakeitus prietaisas ir toliau gerai veikė. Sužinojęs, jog jo daiktas buvo sugedęs, A. Valinskas atsisakė atsiimti stiprintuvą ir L. Černausko pareikalavo už jį sumokėti 220 litų. Laimonas tiek pinigų neturėjo, atidavė turėtus 15 litų, o kitus žadėjo sukrapštyti vėliau. Vaikinai buvo susitarę, jog likusią sumą L. Černauskas atiduos vakare prie parduotuvės, tačiau atėjus terminui nešti neturėjo ko. A. Valinskas tą vakarą išėjo į bičiulio gimtadienį, todėl paimti skolos paprašė savo nepilnamečius draugus Ričardą ir Eduardą. Išgirdę, jog L. Černauskas pinigų nesukrapštė, jie nusprendė skolininką pamokyti ir sudavė kelis kartus į veidą. Tai matė netoliese dviračiu besivažinėjęs R. Pipinys. Norėdamas Ričardui su Eduardu padaryti "kieto vyro" įspūdį, neprašytas į konfliktą įsivėlė ir Rolandas. Anot šio tėvo, "nelinkęs į pykčius ir konfliktus" Rolandas taip spyrė L. Černauskui į veidą, jog tam iš galvos pasipylė kraujas. Pasipurtęs po smūgio Laimis puolė bėgti ir ilgokai susigūžęs slėpėsi pas draugą. Tą vakarą tyliai įslinkęs į savo namus Laimis vengė rodytis tėvams, atsigulė nevakarieniavęs ir nesiprausęs.
Visi nukentėjėliai pasimokė
Kitą rytą pamačiusi, kad sūnaus veide žiojėja žaizda, o paakiuose baisos mėlynės, motina Laimono neišleido į mokyklą, nuvedė pas chirurgą. Tas keturiomis siūlėmis susiuvo vaikinui kaktą, pridūrė įtariąs smegenų sukrėtimą. Sumuštojo mama kreipėsi į prokuratūrą, kur šiuo metu laukiama medicinos ekspertų išvadų, kad būtų žinoma, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį kelti baudžiamąją bylą - už chuliganizmą, lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą.
Po tokių pamokų šios pamokančios istorijos dalyviai elgiasi santūriau. Kalbama, jog Rolandas mokykloje bijo ir pažiūrėti į Justinos pusę. A. Kaušas pripažįsta padaręs nusikaltimą ir truputį gailisi, kad pasidavė emocijoms žvyro karjere. V. Pipinienė nebesimėto "banditiškais" epitetais. Juristė pripažino, jog "smurtas gimdo smurtą", ir korespondentui sakė, kad Rolandas už Laimono sumušimą nubaustas labai žiauriai ir ilgam. Vienintelis S. Daukanto vidurinės mokyklos direktorius dar piktas. Jis pyksta ant "Akistatos" žurnalisto, kam šis sumanė aprašyti tokį, anot jo, menkniekį ir daro nešlovę mokyklai.
