Šarūnas Naruševičius
Neseniai Panevėžį sudrebino sprogimas, o jo atgarsiai nuaidėjo per visą Lietuvą. Trys paiki paaugliai savadarbiu sprogmeniu sunkiai susižalojo - vienas neteko akių, skeveldros suvarpė ir kitus du. "Akistata" nutarė išsiaiškinti, kodėl nepilnamečiai gamina savadarbes bombas, ko siekia jas sprogdindami ir iš kur sužino receptus.
Po pramogos - aklumas
Du penkiolikmečiai panevėžiečiai kartu su pora metų jaunesniu bičiuliu nutarė papramogauti. Vaikinai pasidarė bombą ir nusprendė ją susprogdinti Panevėžio pakraštyje esančioje motociklų lenktynių trasoje.
Vakare temstant sąmokslininkai atvyko į motociklų trasą. Apsidairę, kad aplink žmonių nėra, vaikinai išsirinko už trasos esantį elektros stulpą ir prie jo atramos ėmė tvirtinti savo bombą.
Bandant uždegti bombos dagtį, netikėtai nugriaudėjo sprogimas. Virš sprogmens pasilenkusiam paaugliui skeveldros suvarpė ir apdegino akis bei veidą, sužalojo rankas. Kliuvo ir abiem šalia stovėjusiems paaugliams - jiems irgi sužeista po vieną akį, padarytą kitokių žaizdų.
Išgirdę sprogimą, į nelaimės vietą atskubėjo žmonės, iškvietė policiją ir medikus. Ligoninėje nustačius, jog sužalojimai sunkūs, sprogdintojai nevykėliai pervežti į Kauno klinikas. Šiuo metu mirtis jiems nebegresia, tačiau trijulė nesidžiaugia gyjanti, nes, pasak medikų, vienas iš paauglių gali likti aklas.
Šios publikacijos autorius pabandė išrinkti įdomesnius atvejus, kai sprogdindami savadarbes bombeles, nukenčia vaikai, tačiau knisantis po policijos suvestines išaiškėjo, kad tokių vykių šimtai. Ir visi jie panašūs kaip vandens lašai. Vienas ar keli paaugliai slapta nuo namiškių po pamokų sumeistrauja sprogmenį, ir, žinoma, ilgai neatidėliojant nori išbandyti. Paprastai silpniausia namudinio sprogmenų vieta - dagtis, tad daugiausiai nelaimių įvyksta dagčiui krapštant skylę ar nemokšiškai parenkant uždegimo mechanizmą.
Susprogdinus - linksma
Bene galingiausias "Akistatos" surastas sprogimas nugriaudėjo dar sovietmečiu Šiauliuose. Pramogai vis galingesnes bombeles gaminęs devintos klasės moksleivis kartą draugus pribloškė parodęs kone futbolo kamuolio dydžio kelių kilogramų gniutulą. Pakvietęs draugus vakare pažiūrėti galingo sprogimo, pats sugrįžo į sandėliuką po daugiaaukščiu, kur slapta nuo tėvų buvo įsirengęs chemijos laboratoriją bei dirbtuves. Manoma, kad gręždamas bombos apvalkale dagčiui skylę, vaikinas neįvertino pavojaus ir persistengė. Nugriaudėjus sprogimui, išvirto mūrinės rūsio pertvaros, išlėkė sandėliuko durys, o pats išradėjas buvo sudraskytas į gabalus.
Panašiai žuvusių yra kiekviename Lietuvos mieste. Visgi dažniau sprogdintojai mėgėjai nuo savadarbių sprogmenų ne žūsta, o lieka invalidai - paprastai netenka pirštų ir akių, smarkiai apdega.
Pasak policijos statistikos, savadarbius sprogmenis aktyviausiai gamina 10-16 metų berniukai (mergaičių psichika pasuka kita linkme). Pasak VRM atstovo spaudai, mažesni vaikai būna labiau prižiūrimi tėvų, dar nesugeba pasigaminti sprogmens, gauti jo recepto bei reikiamų komponentų, o sulaukę pilnametystės tampa pernelyg protingi, kad užsiimtų pavojingais žaidimais. Baigę pradines klases berniukai ištrūksta nuo nuolatinės tėvų priežiūros, daug laiko po pamokų praleidžia vieni bendraamžių kompanijose, kuriose ir kyla visokiausių idėjų. Gaminti bombelę ir ją sprogdinti beveik niekada nesugalvoja mergaitės.
"Akistata" pakalbino kelis gatvėje sutiktus pradinių klasių moksleivius - klausė, ar jie žino, iš ko paaugliai gamina sprogmenis, ar tai juos domina.
"Žinoma, domina, nes nugriaudėjus sprogimui būna labai linksma, - taip pareiškė net 8 iš tuzino pirmų - trečių klasių mokinių.
Domisi jau pradinukai
Berniukai paaiškino iš vyresnių draugų girdėję, kad sprogmenį galima pasigaminti sumaišius kažkokius miltelius, juos suvyniojus į popierių ir apsukus netampria izoliacine juosta. Vienas jų tvirtino matęs vyresnį brolį tai darant su bendraklasiais. Dar trys vaikai sakė girdėję, jog sprogmenų receptų galima rasti internete, tik jie dar neieškoję. Atsakymai išsiskyrė tik žurnalistui paklausus, ar paūgėję jie gamins sprogmenis. Maždaug trečdalis pareiškė niekada to nedarysią, nes tai pavojinga, galima susiluošinti ar net žūti. Likę du trečdaliai teigė būtinai sprogdinsią, tačiau tik parduotuvėje parduodamus fejerverkus. Keli vaikai pastaraisiais bodėjosi, tvirtino ūgtelėję būtinai bandysią pasigaminti bombelę patys.
Fejerverkų pardavėja Jolanta "Akistatai" papasakojo, kad pirkdami fejerverkus suaugusieji labiau renkasi aukštai išlekiančias ir kuo spalvingiau, ilgiau danguje degančias ugnis, tuo tarpu paaugliai labiau prašo ne degančių, o kuo stipriau sprogstančių fejerverkų.
"Gaminti ir sprogdinti sprogmenis paaugliams knieti dėl keleto priežasčių, - neabejoja psichologas Andrius Toliušis. - Paauglių grupėse, kaip ir bet kokiose žmonių grupėse, nusistovi hierarchija. Paauglystė - toks amžius, kai padėtį grupėje lemia ne intelektas, o fizinė jėga, drąsa, bravūriškumas, sugebėjimas atrodyti vyresniam, mokėjimas kokioje nors srityje kitus pralenkti, priblokšti. Būtent dėl šių priežasčių paaugliai išgėrinėja ir rūko - taip jie patys sau atrodo labiau suaugę. Aišku, pagaminti ir susprogdinti bombą gali tik sumanus ir drąsus žmogus. Antra, paauglius vilioja pats sprogdinimo procesas, nes galingas trenksmas - stiprus smegenų dirgiklis, ryškios emocijos. Trečia, bombelių gamyba bei sprogdinimas - smalsumo patenkinimas ("sumaišius tą su tuo, negi tikrai sprogsta?"). Pagaliau sprogdinti masina net ir tai, jog tai teisėtvarkos draudžiamas procesas ("žiūrėkit, aš ne bailys, man nusišvilpti, kad tai draudžiama - pasigaminau bombelę (nusipirkau galingą fejerverką), ir susprogdinau!").
Receptai ir medžiagos - prieinami
Psichologas paminėjo dar vieną priežastį. Ne paslaptis, kad mūsų elgesį labai smarkiai įtakoja pasąmonėje "užprogramuoti" instinktai. Savisaugos instinktas - vienas jų. Bombos gamyba, sprogdinimas, žinoma, kelia stiprų baimės jausmą, jaudulį, tačiau sėkmingai pasigaminus bombelę ir išgirdus sprogimo trenksmą per saugų atstumą, patenkinamas savisaugos instinktas - "Štai šalia pavojus, o aš jį įveikiau".
A. Toliušis pridūrė, kad ne taip retai paaugliai bombeles sprogdina ir dėl to, kad namuose ir mokykloje stokoja meilės, jaučia įtampą - suaugusieji nuolat jiems priekaištauja dėl prastų pažymių, išdykusio elgesio. Ateina laikas, kai nuolat ujamas žmogus nevalingai renkasi daryti smerktinus veiksmus, lyg siektų pateisinti jam "klijuojamą" neklaužados ir chuligano vardą.
Išgirdus tiek daug priežasčių, dėl ko berniukai gamina bombeles, belieka džiaugtis, jog ne visi paaugliai tuo užsiima. Tačiau aktualus klausimas - iš kur jie sužino sprogstamųjų užtaisų receptus?
"Tai visiškai nėra jokia paslaptis", - įsitikinęs Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas, profesorius, mokslų daktaras Aivaras Kareiva. Jis "Akistatai" papasakojo, kad jo paties jaunystės draugas ir kolega gyvena be rankos, kurios neteko jaunystėje: "Būsimasis chemikas norėjo visus pradžiuginti - studentų statybinio būrio stovyklos atidarymo proga pagamino fejerverkų, o tie per anksti sprogo".
"Kadangi sprogstamos medžiagos domina berniukus, jie vienas kitam perpasakoja, kaip iš lengvai prieinamų medžiagų (net iš degtukų) pagaminti bombelę, - "Akistatai" pasakojo profesorius. - Per chemijos pamokas mokiniams apie greitai degančias ir sprogias medžiagas stengiamasi detaliai nepasakoti, tačiau įvairių parakų, Bertoleto druskos ir net galingai sprogstančių medžiagų receptus galvotas žmogus nesunkiai ras bibliotekose. Prieš kelerius metus pastarosiose net būdavo vadovėlių, aprašančių sprogstamąsias medžiagas. Dėl suprantamų sumetimų aš nepasakosiu, iš ko lengviausiai pagaminti sprogmenį, tepasakysiu, jog tam nereikia jokių deficitinių medžiagų, daugelis jų laisvai prieinamos vaistinėse ir parduotuvėse".
Kaista? Bėk!
Dekanas pridūrė, kad chemikai studentai, ypač pirmųjų kursų, irgi kartais mėgsta paišdykauti - net fakulteto kieme yra nugriaudėję sprogimai. Daugiausiai nerimo visiems kilo, kai į fakultetą buvo užsukę Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
1999 metais per televiziją buvo parodytas jaunas vilnietis, namie sukėlęs sprogimą, nuo kurio pažiro langų stiklai ir virto baldai. Atvykusiems policininkams sprogdintojas nevykėlis prisipažino eksperimentavęs su sprogstamosiomis medžiagomis, kurių receptus rado internete. "Akistatos" korespondentas tuomet irgi pasiknaisiojo po internetą ir aptiko pribloškusį tinklapį - "Teroristo žinyną". "Piktųjų genijų klubo" vardu pasirašęs kažkoks anonimas platino pribloškiančiai išsamų sprogstamųjų bei padegamųjų medžiagų receptų sąrašą. Užtenka išvardinti vien pavadinimus: dinamitas, trotilas, heksogenas, nitroglicerinas, gyvsidabrio fulminatas, dūminis bei bedūmis parakai, pirodeksas, amonio bei metalų pikratai, pikrino rūgštis, nitroceliuliozė, amonio nitratas, Bertoleto druska, azoto trichloridas, švino azidas. Jei kas užsimanytų ne sprogdinti, o ką nors uždegti, žinyne buvo pateikta per 20 receptų degiųjų medžiagų. Pavyzdžiui, mokyta pasigaminti termitą - sunkokai uždegamą medžiagą, tačiau liepsnojančią milžiniška 2200 laipsnių temperatūra. "Piktieji genijai" tinklapyje nepamiršo pridėti receptų, kuo sudetonuoti pasigamintus sprogmenis, kaip pasidaryti ar kokius naudoti sprogdiklius, padegamąsias virveles, uždelsimo mechanizmus.
"Bandydami pagaminti nitrogliceriną daug jaunų anarchistų žuvo ar buvo rimtai sužaloti! - buvo perspėjama tinklapyje. - Idiotas, visgi nusprendęs gaminti nitrogliceriną, turėtų atlikti sekančią procedūrą: pipete lėtai po vieną lašą lašinti gliceriną į (...) rūgščių mišinį. Laikyti termometrą prie mišinio paviršiaus ten, kur sluoksniuojasi rūgštis ir (...). Akylai sekti, kad temperatūra nepakiltų aukščiau 30 laipsnių Celsijaus, o jeigu taip atsitiko, kuo greičiau viską mesti ir bėgti, nes tada glicerinas pradeda intensyviai nitruotis, temperatūra pakyla ir mišinys savaime sprogsta".
Studentai - teroristai
Netrūko pamokymų ir nusikaltėliams, pavyzdžiui, kada bombą slėpti knygoje, elektros lemputėje ar telefono aparate. Tinklapyje buvo ir skelbimų - žinučių skyrelis. Vienas tinklapio lankytojas, prisistatęs keiksmažodžiu, atsiuntė savo recenziją: "Nu blia ir prirašė apie sprogmenis. Iš esmės pagal asmeninius bandymus galiu pasakyt, kad gyvas esu tik todėl, kad neklausiau originalo tekste parašyto patarimo "labai atsargiai", o laiku "dėjau į kojas".
Tikra velniava prasidėjo, po to, kai "Akistata" ėmė teirautis įvairių teisėsaugos institucijų nuomonės apie "Teroristo žinyno" tinklapį. Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros, VRM pareigūnai teigė nieko negirdėję apie šį tinklapį, tik visi kalbintieji prašė pasakyti jo adresą.
Nors tinklapis buvo prieš rugsėjo 2001-ųjų 11-osios įvykius, kai užgrobę lėktuvus teroristai atakavo Niujorko dangoraižius, Lietuvos pareigūnai nepaliko "Teroristo žinyno" ramybėje. Valstybės saugumo departamento pareigūnai savo darbo rezultatų neskelbė, "Akistatai" visgi pavyko sužinoti, jog buvo nustatyta, kad tinklapį sukūrė studentai. Jaunuoliai naiviai manė liksią saugūs, tinklapį laikydami JAV teritorijoje esančiame kompiuteryje. Saugumiečių sulaikyti studentai teisinosi, kad visa, kas rašoma "Teroristo žinyne", yra chemijos vadovėliuose bei internete anglų ir rusų kalbomis. Tai tiesa, tačiau toli gražu ne kiekvienas pakrikusios psichikos pilietis, panoręs su bomba kam nors atkeršyti, sugeba chemijos vadovėliuose ar pasaulinio interneto platybėse atsirinkti tai, kas taip rafinuotai buvo sudėta į "Teroristų žinyną".
Netrukus po to, kai "Teroristo žinyno" tinklapis buvo ištrintas, 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją teroristai atakavo JAV, bandė susprogdinti kitus lėktuvus batuose paslėptomis bombomis. Įsiplieskė kruvinas karas dėl demokratijos Afganistane, Irake. Po Rugsėjo 11-osios pasaulis nebe toks, kaip anksčiau. Savadarbės bombelės net ne teroristų, o paauglių rankose atrodo visai kitaip, visiškai nejuokingai.
"Akistatos" archyvo nuotr.
Tipiška berniukų neatsargių pramogų pasekmė: sužaloti pirštai, veidai. Šįkart pasisekė - liko sveikos akys.
(Sprog.jpg)
