Ruošiantis privatizuoti istoriniame uostamiesčio centre esančią bendrovę "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), būsimąjį jos šeimininką ketinama įpareigoti laikytis detaliojo miesto plano. Pati įmonė nuogąstauja, kad toks įpareigojimas sunaikins laivų aptarnavimo infrastruktūrą.
Į tokią grėsmę Valstybės turto fondo (VTF) dėmesį savo rašte atkreipė KLR direktorius Naglis Puteikis.
Pasak įmonės vadovo, kadangi planuojama išgriauti dokus, kranus, pokraninius kelius, geležinkelio atšaką, pagalbines patalpas ir inžinerinius statinius, bus nepaliekama jokios galimybės aptarnauti ilgesnius nei 25 metrai, platesnius nei 6 metrai ir didesnės negu 2,2 metro grimzlės burlaivius, katerius ir kitus laivus prie marių krantinių.
"Kur tada bus švartuojami, pildomi vandeniu, kuru, aptarnaujami, apšviečiami ir saugojami regatų laivai?", - klausia N. Puteikis. Pasak jo, vargu ar kaimynystėje įsikūrusios įmonės "Baltijos laivų statykla" ar "Laivitė" imsis šios veiklos, nes neturi nei reikalingos patirties, nei specialistų, nei laisvų krantinių.
KLR vadovo manymu, reikalaujant iš būsimo investuotojo, kad jis įgyvendintų dabartinį detalųjį planą, iš esmės panaikinama bet kokia galimybė jachtų - katerių uostelyje teikti bet kokias europinio lygio paslaugas, išskyrus švartavimą prie krantinių vasarą.
"Iš esmės tokie reikalavimai panaikina ir dabar esantį jachtų uostelį Piliavietės užutekyje, palikdami tik krantinę. Jei tokias uostelio paslaugas savivaldybė planuoja teikti kitame Piliavietės užutekio krante, kodėl reikia griauti tai, kas neseniai sukurta, atitinka euro reikalavimus, neša pelną bei gali po nedidelio kosmetinio remonto tarnauti dar 20 metų", - teigia N. Puteikis.
VTF prašoma valstybiškai įvertinti tokias grėsmes Lietuvos jūrinio turizmo plėtrai.
Parengtame KLR privatizavimo programos projekte, kuriam dar turi pritarti Vyriausybė, už kontrolinį 70,01 proc. bendrovės akcijų paketą yra siūloma nustatyti pradinę 4 mln. litų, o investicijų minimumą 5 metams - 30 mln. litų.
Pagal KLR privatizavimo programos projektą, planuojama pirminio informacinio lankstinuko-kvietimo dalyvauti konkurse platinimo pradžia - 2004 m. vasario mėnuo, tikėtina bendrovės privatizavimo proceso pabaiga - trečiasis šių metų ketvirtis. Potencialus bendrovės pirkėjas turės atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, turėti tam tikrą teritorijų plėtros, stambių projektų vykdymo patirtį.
KLR pernai apyvartą padidino 1,85 proc., iki 5,5 mln. litų, o grynąjį pelną - triskart - iki 1,2 mln. litų. Užpernai įmonės apyvarta siekė 5,4 mln. litų, o grynasis pelnas - 380 tūkst. litų.
Įstatinis laivų remonto bendrovės kapitalas - 15,613 mln. litų. Bendrovėje dirba daugiau kaip 130 žmonių.
ELTA
