Daugiau nei penkių balų pagal Richterį žemės drebėjimas vakar mieste sukėlė panišką žmonių reakciją. Išsigandę ir nežinantys, kaip tokioje situacijoje elgtis, žmonės telefono skambučiais atakavo dienraščio „Klaipėda“ redakciją, radijo stotis, pagalbos tarnybas.

Potvyniams, mistinėms cheminėms atakoms nuolat besirengiančios ir nemažus pinigus gaunančios civilinės saugos tarnybos vakar tylėjo. Žmonės negirdėjo nei sirenų, nei įspėjimų, kada numatoma kita žemės drebėjimo banga, nei kaip reikia elgtis tokiu atveju. Civilinės saugos tarnybos buvo pasirengusios likviduoti žemės drebėjimo pasekmes, bet ne apsaugoti nuo jų gyventojus, kurie pajutę smūgius iš pastatų puolė į gatvę.

Sirenų nebuvo

Vakar po penktos valandos vakaro, kai iš kiemų sugrįžo antrosios žemės drebėjimo bangos išgąsdinti žmonės, Apskrities civilinės saugos departamente jau niekas nebekėlė ragelio.

Savivaldybės civilinės saugos tarnyba dar budėjo. Prie telefono priėjęs tarnybos viršininkas Alfridas Oleinikas nedramatizavo situacijos.

Jis patikino, kad į jų tarnybą skambina daugiau žmonių nei į redakciją. Paklaustas, ką žmonėms reiktų daryti, kaip elgtis ir ko saugotis, A.Oleinikas patarė klausytis radijo. Per radiją dar po pirmosios žemės drebėjimo bangos žmonės buvo raginami nepanikuoti, nekreipti dėmesio ir ramiai užsiimti savo reikalais. Pasiteiravus, kodėl nebuvo pranešta apie gresiančią antrąją drebėjimo bangą, Civilinės saugos tarnybos vadovas sakė, kad jis nieko apie tai nežinojo. Paklausus, kas gali apie tai žinoti, A.Oleinikas atsakė, jog tik ponas Dievas. Nusistebėjus, kad XXI amžiuje pas mus vis dar pasikliaujama ponu Dievu, kai Kaliningrade žmonės buvo informuoti apie gresiantį pavojų ir įspėti palikti pastatus, A.Oleinikas siūlė nekelti panikos. Pas mus buvęs tik 4 balų pagal Richterio skalę drebėjimas, o mieste grėsmė kyla tik tuomet, jei drebėjimas siekia 7 balus, kaimo vietovėse - 5 balus. Mieste esą stovi tvirti pastatai ir jokios grėsmės žmonėms nėra. Tačiau Klaipėdoje nuo namų balkonai ir sienos gabalais krenta net ir nesant žemės drebėjimui.

REKLAMA

A.Oleinikas sakė, kad jei situacija iš tiesų būtų kritiška, jei grėstų pavojus Ignalinos atominei elektrinei, apie tai žmonės būtų informuojami valstybiniu lygiu.

Kai per Klaipėdą nusirito antroji žemės drebėjimo banga, buvo jau po pusės penkių vakaro. Daugelis išsigandusių žmonių iš pastatų išėjo į lauką.

Kelios minutės po dviejų per mūsų miestą nusiritusi žemės drebėjimo banga žmones nuteikė įvairiai. Daugelis nesuprato ir nežinojo, kas iš tiesų įvyko. Į po kojomis drebančią žemę žmonės reagavo įvairiai. Vieni manė, kad jiems vaidenasi, kiti pajuokavo, jog tai žemės drebėjimas, tačiau patys tuo ir nepatikėjo.

Judėjo puodeliai

Į Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerinę gyventojai skambinti pradėjo 14.08 val. Jie teiravosi, kas nutiko, kaip reikia elgtis. Tačiau pradžioje į žmonių skambučius šioje tarnyboje niekas rimtai nereagavo. Operacijų vadovas Stasys Kapsevičius sakė, kad priešgaisrinės tarnybos pastato viršutiniuose aukštuose vibracija jautėsi, o žemutiniuose - ne. Daugelyje namų vibraciją jautę žmonės pamanė, kad tai tik to pastato problema. Žemės drebėjimas sukėlė šiek tiek sumaišties ligoninėse, kur drebėjo ir važinėjo lovos, ant stalų - puodeliai. Ir gydytojai, ir pacientai bandė atspėti, kas čia įvyko, tačiau panikos nekilo. Mokyklose ant palangių važinėjantys gėlių vazonai ir sąsiuviniai ant suolų taip pat sukėlė tik vietinės reikšmės paniką. Savivaldybės švietimo skyrius sakė iš mokyklų nesulaukęs jokių panikos skambučių. Po pirmojo žemės drebėjimo nesmagiai pasijutę savivaldybės tarnautojai situaciją aptarinėjo koridoriuose, žvalgėsi pro langus ir tuoj pat puolė klausytis radijo.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai teigė nesulaukę daugiau nei įprasta skambučių, o kas antras iškvietimas buvęs pas gatvėje girtus gulinčius miestiečius. Čia tik viena moteris po žemės drebėjimo teiravosi, kas atsitiko, ir garsiai suabejojo savo psichikos sveikata. Kai moteriai iš po kojų pradėjo slysti žemė ir aplinkui viskas drebėti, ji pamanė, kad „važiuoja stogas“.

REKLAMA

„Klaipėdai“ skambinę žmonės dalijosi savo išgyvenimais ir pasakojo, jog dėl drebėjimo Vaidaugų gatvės viename bute trūko vamzdžiai, Gluosnių gatvėje nuo sienos nukrito plytelės, Varpų gatvėje sutrūko siena.

Klientai išsilakstė

Klaipėdiečiams baimę kėlė ir dar vienas gamtos pokštas - prie Bandužių gatvės 19 namo pražydęs jaunas kaštonas. Prietaringesni žmonės sunerimo, teigdami, jog rudenį pražystantys medžiai pranašauja dideles nelaimes. Nė vienas, stebėdamas, kaip virpa baldai, nežinojo, kaip į tai reaguoti. Viena gargždiškė su siaubu stebėjo, kaip šokinėja jos lova.

„Klaipėdos“ viešbučio dvyliktame aukšte esančio restorano klientai, pajutę, kaip dreba žemė, išsibėgiojo. Šios maitinimo įstaigos darbuotojai taip pat buvo sutrikę ir klausinėjo, ar dar pasikartos žemės drebėjimas ir kaip tokiu atveju reikėtų pasielgti.

„Lietuvos draudimo“ darbuotojai nerimavo, ar neseniai statytas stiklinis jų bendrovės pastatas išlaikys žemės drebėjimo smūgius. Jie labai apsidžiaugė pamatę, kad jų pastatui nieko blogo nenutiko.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente po pirmojo žemės drebėjimo smūgio trūko skersai sienos esantis šalto vandens vamzdis.

Klaipėdos naftos gręžinių darbui žemės drebėjimas nesutrukdė. Nepaisant stiprių požeminių smūgių, visi gręžiniai veikė, nes drebanti žemė jiems nepakenkė.Prisiminė šviestuvus

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas teigė, kad mūsų šalyje per žemės drebėjimus pastatai griūti neturėtų, nes čia žemės gruntai yra pakankamai tvirti. „Nebent koks nors pastatas būtų blogai įrengtas. Tada gali įskilti sienos“, - sakė J.Satkūnas.

J.Satkūnas „Klaipėdai“ pasakojo, kad žemės drebėjimų Lietuvoje pasitaiko, bet ne visada jie būna fiziškai juntami. Lietuvos paviršius gana stipriai virpėjo per 1974 metais Balkanų šalyse ir per 1988 metais Estijoje įvykusius žemės drebėjimus. Kai kurie žmonės dar ir dabar atsimena, kaip tada siūbavo šviestuvai. Tačiau tokio intensyvaus žemės drebėjimo, kaip vakarykštis, mūsų šalyje dar nebuvo.

REKLAMA

Kilmė – gamtinė

Šis žemės drebėjimas ypatingas ne tik tuo, kad buvo labai stiprus, bet ir todėl, kad buvo net dvi jo bangos. Anksčiau Lietuvoje žemę suvirpindavo tik pavieniai smūgiai. Ar gali būti, kad žemė sudrebės dar kartą, J.Satkūnas nesiryžo prognozuoti.

Prasidėjus žemės drebėjimui, žmonės negalėjo patikėti, jog šitoks reiškinys gali vykti Lietuvoje, kur nėra jokių kalnų. Sužinojus, kur yra žemės drebėjimo epicentras, pasigirdo spėliojimų, jog galbūt jo kilmė nėra gamtinė. Žmonės svarstė, ar tik Kaliningrado srityje nebus įvykęs koks nors sprogimas, juolab kad Rusijos žiniasklaida neskubėjo pranešti apie šį įvykį. J.Satkūnas teigė, jog žemės drebėjimas yra tektoninis, taigi išties gamtinės kilmės.

Pasiteiravus, kaip reikia elgtis, pradėjus drebėti žemei, J.Satkūnas atsakė: „Problema yra ta, kad mes Lietuvoje nesame apmokyti, ką daryti žemės drebėjimų metu. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu žemė dreba, būtina palikti namus“.

Griuvo kaminai

Kur kas didesnė panika nei Klaipėdoje tvyrojo Kaliningrade. Kolegos informacijos apie žemės drebėjimą turėjo mažai ir patys stengėsi kuo daugiau sužinoti apie tai, kas nutiko Lietuvoje ir kas čia žinoma. Jie pasakė tik tiek, kad yra apgriuvusių pastatų Kaliningrade, žmonės buvo įspėti apie galimą antrąją ir trečiąją žemės drebėjimo bangą. Apie 16 valandą „Kaliningradskaja pravda“ darbuotojai, besikalbant su „Klaipėdos“ žurnalistais, buvo paprašyti palikti pastatą. Iš mokyklų namo buvo paleisti vaikai, apie pavojų informavo sirenos, žmonėms buvo patarta palikti pastatus.

Vėlų antradienio vakarą „Kaliningradskaja pravda“ žurnalistai informavo, kad mieste nėra nei aukų, nei didelių pastatų pažeidimų. Kažkur nukrito čerpės, susprogo vamzdžiai. Tačiau vakar vakare pasirodė pranešimų, kad Kaliningrade nugriuvo keli kaminai, po miestą su sirenomis zujo greitosios pagalbos automobiliai.

Pasak kaliningradiečių, jų seismologinės tarnybos atmeta sprogimo versiją ir vienareikšmiai teigia, kad vibracijas sukėlė žemės drebėjimas. Jų žiniomis, žemės drebėjimo epicentras nustatytas giliai Baltijos jūros dugne už 40 kilometrų nuo Kaliningrado.

REKLAMA

Konsulatą uždarė

Dienraščiui pavyko susisiekti su Lietuvos konsulato Kaliningrade generaliniu konsulu Vytautu Žaliu. Jo duomenimis, Kaliningrade po žemės drebėjimo ne visur veikė laidinis telefono ryšys, o mobilusis - apskritai neveikė. V.Žalys teigė, kad antrasis smūgis Kaliningrade buvo žymiai stipresnis už pirmąjį. Lietuvos generalinio konsulato kaimynystėje dėl žemės drebėjimo nukentėjo pastatai, yra nedidelių sugriovimų.

V.Žalys tvirtino, jog tai nenuostabu. Šiame mieste daug senos statybos ir remonto seniai nemačiusių pastatų. Apie nuostolius ar aukas jokios oficialios informacijos iki vakar vakaro konsulatas dar neturėjo, todėl pakomentuoti negalėjo. Apie 18 valandą mūsų laiku konsulatas gavo pranešimą, kad galimas ir trečiasis, prognozuojama, pats stipriausias smūgis.

Dėl žemės drebėjimo Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade buvo priverstas laikinai nutraukti darbą ir aptarnauti tik tuos žmones, kuriuos ištiko kokia nors bėda.

Smūgių žadėjo dar

Rusijos naujienų agentūra „Ria Novosti“ vakar apie 20 valandą pranešė, kad iki 22 valandos Kaliningrade turėjo įvykti dar du žemės drebėjimai. Tačiau jų stiprumas esą bus mažesnis. Agentūros duomenimis, daugelis kaliningradiečių iki vėlaus vakaro liko gatvėse, nes bijojo sugrįžti namo. Ten užfiksuoti žemės drebėjimai siekė iki 5,5 balų pagal Richterio skalę, o jo epicentras, remiantis keliais šaltiniais, buvo vis kitoje vietoje.

Padėtis neištirta

Baltijos šalių ir greta esančių sričių teritorija pasižymi mažu seisminiu aktyvumu, dėl susiformavusios žemės plutos bei didelio atstumo iki aktyvių seisminių zonų. Tačiau iš istorinių šaltinių bei instrumentinių stebėjimų yra žinomi 45 nedideli ir vidutiniai žemės drebėjimai, įvykę nuo 1616 iki 1987 metų Baltijos šalių ir Baltarusijos teritorijose. Nė vienas jų nebuvo užfiksuotas pačioje Lietuvoje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų