Į rytus nuo Utenos, Aukštaitijos nacionaliniame parke, įsikūręs Kirdeikių kaimas. Kaimo laukuose randama VI - VII a. po Kr. pilkapių su akmenimis apdėtais vainikais, o taip pat degintinų kapų. Todėl vietovė priskiriama prie pačių seniausių gyvenviečių.
Pirmas žinomas rašytinis šaltinis, kuriame minimas Kirdeikių vardas, yra 1554 m. Linkmenų dvaro inventorius. Tada kaime buvo 29 sodybos. Jis duodavo dvarui kasmet po 30 kapų grašių, 5 statines avižų, 28 vežimus šieno ir nemažai kitų gėrybių. Iki Lietuvos nepriklausomybės pirmųjų metų Kirdeikiai buvo eilinis kaimas (apie 50 sodybų ir apie 300 gyventojų). Senais laikais vietovė priklausė Linkmenų karališkajam dvarui, jam ir baudžiavą ėjo. Prieš I-jį pasaulinį karą kaime vieno ūkininko troboje buvo įrengta slapta pradžios mokykla. Susirinkusius kaimo vaikus skaityti mokė vadinama daraktoratė. Kai kaime pašaliečių nebūdavo, vaikai mokydavosi, bet kai tik mokyklos trobos link eidavo nepažįstamas ar įtartinas asmuo, jie išsitraukdavo iš pastalės plunksnų puodus ir imdavo jas plėšyti. Kai pavojus praeidavo, plunksnas pakeisdavo elementoriais. Tai gražus lietuviškosios vargo mokyklos pavyzdys. Vokiečiams užėmus Lietuvą, Kirdeikių mokykla jau drąsiau išlindo iš pogrindžio. ir veikė legaliau.
Lietuvos - Lenkijos kovų metais Kirdeikiai ir jų apylinkės kurį laiką buvo atsidūrę vadinamoje neutralioje zonoje, kuri buvo išvesta santarvininkų tarp Lietuvos ir Lenkijos užimtų sričių, vietomis ji buvo 10 km. pločio.Tada Kirdeikiai priklausė Linkmenų parapijai. Kai vietoje neutralios zonos buvo išvesta demarkacijos (vėliau administacijos) linija, Linkmenų parapija buvo perskelta į dvi dalis: didžioji dalis miestelio (su bažnyčia) ir mažesnioji parapijos dalis pateko lenkų valdžion, o didesnioji dalis (be bažnyčios) - Lietuvai. Buvo perskirta ne tik parapija, bet ir giminės, o taip pat ūkininkų laukai. Pradžioje Linkmenų parapijos kunigas kun. Juozas Breiva dar važinėjo per administracijos liniją, stengdamasis pasirūpinti abiejų parapijos dalių dvasiniais reikalais. Kirdeikiškiai dažnai eidavo į senąją savo parapijos bažnyčią. Bet netrukus prasidėjo lenkų valdžios trukdymai ir susisiekimas per demarkacijos linija pasidarė neįmanomas. Pats kunigas J. Breiva, žymus veikėjas, šaulys ir lietuviškos spaudos platintojas, negalėjo likti Linkmenyse. Bet jis nesitraukė ir į Lietuvos gilumą. Atsigabenęs iš anapus demarkacijos linijos Linkmenų parapijos archyvą ir nemaža liturginių dalykų, jis ryžosi įsteigti naują parapiją Kirdeikuose.Lietuvos valdžia naujos bažnyčios statybai davė nemokamai miško medžiagos ir šiek tiek piniginės paramos, kirdeikiškiai aukojo savo darbą. 1927 m. Kaišiadorių vyskupas J. Kukta iškilmingai konsekravo Kirdeikių parapijos bažnyčią. Taip Kirdeikių kaimas virto bažnytkaimiu. Prie šv. Jono Krikštytojo bažnyčios puikuojasi ir naujai pastatytos skulptūros - šv. Jonui Krikštytojui ir archangelui šv. Mykolui. Šių skulptūrų autorius- meistras, parapijos gyventojas P. Gaižutis.
Į šiaurės rytus nuo Kirdeikių yra Pakaso ežeras. Plotas 155 ha., ilgis iš šiaurės į pietus 3,3 km. Didžiausias plotis 1,1 km. Vidutinis gylis 7 m, didžiausias - 17 m. Ties Kirdeikiais į Pakasą įsiterpęs didelis pusiasalis, vietinių gyventojų Pilies sala vadinamas. Tai tradicinė kaimo pasilinksminimų vieta. Šiuo metu Kirdeikių kaimas sensta, tačiau įžiebtos šio krašto švietėjų kunigo J. Breivos ir poeto S. Gimžausko švietėjiškos tradicijos tebetęsiamos.
Kryžius Kirdeikių miestelio centre. Autoriai - Gintaras Mikolaitis ir Robertas Petravičius
Skulptūra šv. Jonui Krikštytojui ir archangelui šv. Mykolui prie šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Autorius - P. Gaižutis.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
