Pastaraisiais metais iš Lietuvos išvykus keliems šimtams tūkstančių lietuvių, nemažai tėvynėje likusių tautiečių apsidžiaugė sumažėjusia bedarbyste, kylančiais atlyginimais bei didesniu darbdavių dėmesiu. Tačiau tuo pat metu išeiviai pradėti kaltinti nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimu bei prekių ir paslaugų branginimu.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos, apskaičiuoti, kiek vienas emigrantas kainuoja ar atneša naudos Lietuvos ekonomikai, teoriškai gal ir būtų galima, tačiau praktiškai tą atlikti turbūt neįmanoma, kadangi emigracijos pasekmės yra ir tiesioginės, ir netiesioginės.
G. Nausėda sako, kad ne visada emigraciją reikia laikyti tik kaip žalingą procesą. Kai kuriais atvejais tai esą duoda ir teigiamos įtakos šalies ekonomikai: "Aišku, tas faktas, kad daugelis žmonių, kurie gavo išmokslinimą Lietuvoje, palieka mūsų darbo rinką ir dirba kažkur kitur bei ten moka mokesčius, griežčiau pasakius, yra labai kenksmingas šaliai, bet jeigu konkrečioje situacijoje, žmogus, nerasdamas geresnės perspektyvos, dirba svetur ir uždirbtus pinigus siunčia į Lietuvą savo giminėms ar tiesiog investuoja čia į nekilnojamąjį turtą, jis taip pat prisideda prie mūsų šalies ekonomikos kilimo. Emigracijos veiksniai yra labai prieštaringi, tad tą balansą apskaičiuoti ir pasakyti, kiek vieno emigranto išvykimas kainuoja šalies ūkiui, būtų sudėtinga. Vargu ar tokius skaičiavimus apskritai būtų įmanoma atlikti".
G. Nausėdos teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl itin sunku suskaičiuoti ne tik kelių šimtų tūkstančių emigravusių lietuvių kainą ekonomikai, bet ir į šalį patenkančius svetur jų uždirbtus pinigus - statistikos netobulumas. Anot ekonomisto, bent įsivaizduoti apytikrį į Lietuvą atvežamų pinigų mastą būtų galima atlikus anoniminę apklausą.
Aš galvoju, kad didžiausia nauda šalies ekonomikai būtų, jei tie žmonės su savo patirtimi ir su savo uždirbtais pinigais sugrįžtų į Lietuvą, tačiau užkeikimais ar panašiais būdais mes tikrai to nepasieksime," - sako G. Nausėda. Pasak jo, išeiviai sugrįš tada, kai Lietuvoje pamatys ir geresnes materialines sąlygas, ir teisingesnę valdžią. Nemažai daliai emigrantų didelis postūmis esą būtų ir geresnių galimybių smulkiajam verslui sudarymas. Kaip vieną tokių priemonių reikįtų steigti rizikos kapitalo fondus, kurie padėtų versle pradedantiems žmonėms.
Pasak eksperto, jau pastebimos ir teigiamos migracijos tendencijos - dėl kylančių atlyginimų statybos, transporto ir kai kuriuose kituose sektoriuose prasideda, emigrantų sugrįžimas tad, anot G. Nausėdos, bendra tendencija teikia šiek tiek vilčių.
