Sigitas STASAITIS
Banditams apšaudžius inkasatorius, policininkus, padaugėjus brutalių nusikaltimų, per kuriuos girdėti ne tik pistoletų šūviai, bet ir automatų kalenimas, "Akistatos" korespondentas susidomėjo, iš kur nusikaltėliai ima ginklų, kokie jie. Publikuojame žurnalistinį tyrimą, per kurį buvo rastas ginklų siūlytojas iš provincijos, taip pat ir susidomėjęs pirkėjas iš sostinės. Negana to, publikacijoje rasite pasakojimą iš pirmų lūpų apie operatyvinių tarnybų organizuotą slaptą ginklo pirkimo operaciją, kurioje dalyvavo ir "Akistatos" korespondentas. Nesigirdami pasakysime, jog tai bene vienintelis atvejis, kai Lietuvos žurnalistui buvo leista dalyvauti tokioje operacijoje nuo pradžios iki pabaigos.
Pasitikėjo žurnalistu
- Sakai, nori žinių, kaip Lietuvoje vyksta prekyba ginklais? - kalbinamas "Akistatos" korespondento susimąstė vienos operatyvinės tarnybos aukštas pareigūnas. - O neišsigąsi? Nepavesi? Mums kaip tik praverstų, jei "šviežas" žmogus dalyvautų vienoje operacijoje. Galėsi viską pamatyti savo akimis, tačiau kurį laiką nebus galima apie tai rašyti.
Operatyvininkų pasiūlymas buvo pačiu laiku - Lietuvos žiniasklaida vis dažniau skelbė apie ginkluotų banditų išpuolius, nušautuosius dėl turto, užsakomas žmogžudystes, tarpusavio susišaudymus. "Akistatos" korespondentas buvo pakviestas ne tiek todėl, kad buvo asmeniškai pažįstamas, bet labiau dėl to, kad prieš įsidarbindamas spaudoje pats buvo kriminalinės policijos operatyvinis darbuotojas, tad operacijos rengėjai žinojo, kad kritiniu momentu bent jau iš baimės neprileis į kelnes. Dėl suprantamų priežasčių kai kurios neesminės operacijos detalės pakeistos.
Sutartą dieną žurnalistui buvo paskambinta į namus: "Išvykstame po pietų". Prie durų pririedėjus automobiliui, šių eilučių autorius nustebo prie vairo pamatęs pažįstamą verslininką Viktorą. Kokio velnio šis solidus žmogus, buvęs boksininkas, įsivėlė į ginklų prekybos operaciją padėdamas sekliams, taip ir liko paslaptis - tokių dalykų nepriimta klausinėti. Viktoras paaiškina, jog važiuosime į Vilnių, kur vienas tipas pažadėjęs parduoti automatą "Agram 2000" bei sprogmenų. Važiuodamas iš Viktoro pokalbių mobiliuoju telefonu suprantu, kad kartu su mumis kitomis mašinomis rieda ir keli operatyviniai darbuotojai, tačiau jie iki operacijos galo mums taip ir nepasirodė.
Tikrino, ar nėra sekamas
Vilniuje Viktoras mobiliuoju telefonu paskambina kažkokiam Žorai ir praneša, jog pirkėjai atvyko. Žora pasako, į kokią degalinę atvažiuoti ir laukti. Kol jis pasirodo gerokai pavažinėtu BMW markės automobiliu, visai sutemsta. Trumpai pasisveikinęs Žora pasako, jog plastito sprogmenų negavo, užtai tuoj vyksime derėtis dėl užsakyto automato. Vilniškis kažko ilgokai delsė pradėti kelionę. Akies krašteliu stebėdamas Žorą matau, jog jis - ne vienas. Degalinės aikštelėje, kitame automobilyje, sėdi jo priedanga - keli sėbrai. Jiems, aišku, itin rūpi, ar mes neatsivežėme "uodegos", tai yra iš paskos sekančios mašinos. Tokios nepastebėjęs Žora po pusvalandžio nusiramina, linkteli galva ir sėda į savo juodąjį BMW 535.
Paskui jį važiuojame ilgai, kartais sukdami po kelis ratus tuose pačiuose kvartaluose - Žora irgi tikrina, ar nėra sekamas. Pagaliau jis privažiuoja privačių namų kvartalą ir, mums paliepęs laukti, pusvalandžiui dingsta. Grįžta su draugu, kuris neša pustuštę rankinę. Aišku, ginklas - joje. Dabar važiuojame nebesisukiodami - nebėra prasmės. Atvirkščiai - reikia kuo greičiau pasiekti derybų vietą. Dykvietė, į kurią atvažiavome, nuteikė šiurpiai: aplink - nė gyvos dvasios, tik namai vaiduokliai išdaužytais langais. Kol Viktoras su Žora apžiūrinėja iš rankinės ištrauktą ginklą, mes su Žoros bičiuliu stovime atokiau. Nepristatytas Žoros draugas stovi įsitempęs, abi rankos - kišenėse. Dešinioji įtartinai išsipūtusi - greičiausiai spaudžia pistoletą, jei kartais mes "sudurniuotume", pabandytume prekę atimti ar nušauti pardavėją. Mintyse imu abejoti, ar žurnalistui buvo verta veltis į tokią istoriją - nežinau, kaip dėl Viktoro, tačiau jei nušautų policininką, jo artimieji gautų šimtatūkstantinę kompensaciją. O aš - šešių chrizantemų vainikėlį, užrašą "Ilsėkis ramybėje" bei pomirtinį padėkos žodį. Žora iš rankinės ištraukia juodą nediduką automatą "Agram2000".
Gyrė kaip įmanydamas
- Tai klasiškas žaisliukas, amerikiečių specialiųjų dalinių ginklas. Dėl to ir nepigus. Su duslintuvu šaudo taip tyliai, kad atrodytų, jog šakos lūžinėja, ir tiek. Ne veltui Piteryje Storovoitovą būtent agramu nukalė! - kaip įmanydamas Žora giria savo prekę.
Jo automatas neužtaisytas, prie jo net nėra šovinių. Žora ir nesiūlo ginklo išbandyti, matyt, nori ilgai gyventi.
- Už tą pačią kainą pridedu specialų maišelį gilzėms. Įsivaizduoji - iššaudai keliasdešimt kulkų, pakloji dešimt lavonų, o mentai įvykio vietoje nė vienos šovinio tūtelės neras! Lygis! - toliau suokia pardavėjas.
Kol Žora atidžiai perskaičiuoja Viktoro paduotas šimtadolerines kupiūras, aš trumpai apžiūriu agramą, grūdu į brezentinį maišelį ir slepiu mūsų mašinos bagažinėje. Nejaukiai nuteikia, kad ginklo korpuse nėra jokio numerio - tik iškalti žodžiai: "US military MP86". Žora su sargybiniu sėda į savąjį BMW 535 ir netrukdomi nurūksta. Jie bus toliau sekami. Nežinia, ką operatyvininkams pavyko susekti, tačiau Žoros noras ilgai gyventi tik per plauką nežlugo - jis kažką prisidirbo sostinėje, buvo mafijos apšaudytas ir sužeistas, tad skubiai nešė kudašių užsienin. Dabar Žora tūno lyg Sankt Peterburge, lyg Maskvoje. Tik po šio įvykio praėjus kuriam laikui tapo galima aprašyti automato "Agram 2000" pirkimo operaciją. Anksčiau tai būtų galėję pakenkti slaptam darbui.
Nusikaltėliams patogiausia - pistoletas
Pačiupinėjęs automatą "Agram 2000", korespondentas liko sužavėtas. Kai šalyje šiemet suaktyvėjo ginkluoti banditai, žurnalistas ėmė domėtis, kaip ir iš kur ginklai patenka į Lietuvą.
Pavyko prakalbinti unikalų žmogų (pavadinkime jį Nikolajum). Jis, buvęs sovietų armijos karininkas, dabar sako esąs savo kolektyvinio sodo sodinininkas. Kolia prasitarė uždarbiaująs nelegaliai remontuodamas ginklus, apie kuriuos išmano stebėtinai daug.
Pasak Nikolajaus, šiuo metu nusikaltėliui lengviausia apsiginkluoti nupjautavamzdžiu medžiokliniu šautuvu. Jų šalyje daug, galima rasti nesunkiai ir nebrangiai, be to, pigūs šoviniai. Visgi toks ginklas, net ir nupjovus medinę buožę bei didesnę dalį vamzdžio, lieka gana gremėzdiškas, be to, nėra taiklus, einant plėšikauti nelabai tinka, nes bet kas su pistoletu prieš tokį plėšiką apsigins. Pasak Nikolajaus, iš tikrų ginklų bene lengviausiai įsigyti automatą "Kalašnikov", už kurį juodojoje rinkoje prašoma iki 1 000 JAV dolerių. Nors jis ir labai patikimas bei taiklus, tačiau dar gremėzdiškesnis, tad nusikaltėliai jį renkasi tik iš bėdos. Bene universaliausias ginklas - pistoletas, tačiau jų paklausa itin didelė, o pasiūla - maža. Didelė dalis nelegaliai atvežamų pistoletų yra pavogti iš gamyklų ar armijos sandėlių Rusijoje, pasitaiko gana daug brokuotų, kurie šaudydami užsikerta. Tai, kad pistoletą nusikaltėliui gauti sunku ir brangu, liudija faktas, jog nemažai banditų pistoletus gaminasi patys. Aišku, dažniausiai baisūs pažiūrėti, dažnai vienašūviai, tačiau patogūs nešiotis šaunamieji ginklai.
Sukūrė kroatų inžinierius
- Prieš keletą metų pasirodę automatai "Agram 2000" iš karto labai sudomino nusikaltėlius, - įsitikinęs Nikolaujus. - Didelė dalis pačių brutaliausių žmogžudysčių šiandien įvykdoma būtent šiuo ginklu.
Iš pradžių plito legendos, jog agramas yra JAV specialiųjų tarnybų smogikų ginklas, kuriuo kovojama prieš teroristus. Nikolajus labai domėjosi šiuo automatu. Pasak jo, realybė proziškesnė. Tai devinto kalibro pistoletas-kulkosvaidis, sukonstruotas kroatų inžinieriaus Ivano Vugreko iš Novy Goluboveco (Zagrebo priemiestis). Ne veltui ant rankenos raidė "V". Pilietinio karo Jugoslavijoje metu agramus, beje, su duslintuvais, naudojo kroatų žvalgybinės-diversinės grupės. Pasibaigus karui jų gamyba sumažinta iki minimumo, tačiau įtariama, jog automatai ir toliau štampuojami pogrindyje, nes tai gana pigiai padaroma paklausi prekė. Visos pagrindinės detalės, išskyrus vamzdį bei spyną, iškertamos presu iš lakštinės skardos.
Dviejų kamerų duslintuvas mažina pradinį kulkos greitį iki 310 metrų per sekundę, tai yra padaro mažesnį už garso sklidimo greitį ore, ir šūviai tampa tylūs - ne ką garsesni už šūvius iš pneumatinio šautuvo. Negana to, duslintuvas atlieka liepsnos gesintuvo ir net stabilizatoriaus vaidmenį - kad šaudant serijomis graižtvų inercija vamzdį mažiau keltų aukštyn. Ginklą lengva paslėpti po drabužiais. Jo ilgis - tik 33 centimetrai (su duslintuvu 10 centimetrų ilgesnis). Ir sveria labai mažai - vos pustrečio kilogramo.
Pasak Nikolajaus, agramas turi ir rimtų trūkumų. Jis pernelyg greitašaudis: 16 šūvių per sekundę, tad galingi devinto kalibro šoviniai lengvą ginklą trumpu 13 centimetrų vamzdžiu "nešioja" ir šaudymas tampa netaiklus. Nikolajus agramą yra bandęs miške ir sako, jog šaudant serijomis kulkų inercija vamzdį taip traukia aukštyn, kad iš tolėliau taikinį paprastai tekliudo pirmoji kulka, o kitos nulekia dangun. Yra ir daugiau trūkumų: silpnoka spynos spyruoklė, kuri dažnokai vėluoja tiekti šovinius iš ragelio su 22 šoviniais "9x19". Skylės vamzdyje, per kurias parako dujos eina į duslintuvą, išgręžtos rankinėmis staklėmis - netiksliai, nelygiai.
Kitame numeryje skaitykite tolesnį Nikolajaus pasakojimą apie agramą bei apie du tipus, vienas kurių korespondentui pasiūlė parduoti, kitas - pirkti ginklus.
Autoriaus nuotr.:
Agram 1.jpg, Agram 11.jpg - Kroatiškas pistoletas-kulkosvaidis "Agram 2000" - vienas grėsmingiausių ir mėgstamiausių šiandienos nusikaltėlių ginklų
Agram 2.jpg - "Agram 2000" - paprastas, todėl pigus automatas, štampuojamas pogrindinėse Kroatijos dirbtuvėse.
Agram 4 .jpg - Samdomo žudiko automatu "Agram 2000" paleistos kulkų serijos žymės reklaminiame stende Šiaulių centre matyti iki šiol
