Daiva NORKIENĖ
Seimo nario A. Bauros buvęs padėjėjas Robertas Bilkevičius atkeršijo savo apgautai merginai už tai, kad ši išdrįso apie jį pranešti seimūnui bei žurnalistams. Nerukus po to, kai "Akistata" susidomėjo R. Bilkevičiumi, šis užgriuvo merginos darbdavius, apsimetęs... darbo inspektoriumi. Nors sveiku protu nesuvokiama apgavystė greit išaiškėjo, J. Latvelytės gyvenimui tai atsiliepė. Jos buvęs viršininkas "Akistatai" teigė, kad mėgstamą darbą ir sostinę ji paliko išsigandusi galimų naujų neprognozuojamo R. Bilkevičiaus veiksmų.
Netikėtas skambutis
Ši pamokanti istorija Lietuvos darbdavius turėtų įtikinti, jog kadrus savo įstaigoms dera rinktis labai atsakingai. Anykščių žemės ūkio mokyklą baigęs, kilęs iš kaimo Robertas Bilkevičius Vilniuje per labai trumpą laiką spėjo pakeisti visą eilę pakankamai prestižinių darbų. Meluodamas, jog yra baigęs aukštąjį mokslą (teisę, žurnalistiką), keliantis malonaus ir išsilavinusio žmogaus įspūdį vaikinas padirbėjo įmonės "Velaris" reikalų tvarkytoju, "Lietuvos žinių" bei "Lietuvos aido" žurnalistu, vėliau pastarajame leidinyje dirbo juristu, o galiausiai buvo įsipiršęs į Seimo nario A. Bauros visuomeninius padėjėjus. Kaip jau anksčiau rašėme, visas šias įstaigas vyrukas palikdavo po "nedidelių nesusipratimų" ar skandaliukų. Kaip "Akistatai" teigė per vėlai praregėję keli nukentėjėliai, R. Bilkevičius kėsinosi pavogti "Lietuvos aido" kompiuterį, apsimetęs kelių leidinių neetatiniu žurnalistu (jau po to, kai juo nebedirbo) iš J. Latvelytės už būsimą straipsnį paėmė ir pasisavino pusketvirto šimto litų, nesumokėjo už buto nuomą ir dingo, jam buvo iškelta baudžiamoji byla už dokumentų klastojimą bei vagystę. Pastarasis R. Bilkevičiaus "žygdarbis", apsimetant darbo inspektoriumi, savo rafinuotumu ir drauge absurdiškumu pribloškė net ir įvairiausių keršto metodų bei nusikaltimų mačiusius "Akistatos" žurnalistus.
Kilusi iš Zarasų Jolita Latvelytė Vilniuje gyveno ir dirbo kelerius pastaruosius metus. Bendroje Lietuvos ir Vokietijos įmonėje "Hamburg - Vilnius eksportas" mergina buvo sekretorė. Pasak jos darbdavių, triūsė gerai, buvo pareiginga ir jokių problemų nekėlė. Ir staiga trenkė tarytum perkūnas iš giedro dangaus.
-Pasikviečia mane ir kitus darbuotojus viršininkai. Padaro susirinkimą, - pasakojo J. Latvelytė. - Sėdžiu sau rami, laukiu, ką praneš. Ir staiga girdžiu: "Jolita, tu mums pasakyk, kodėl tu taip padarei? Ar tavęs netenkina darbas, ar atlyginimas? Tai mums sakyk. O tu apskundei..." Ir paprašė visa, kuo esu nepatenkinta, garsiai išsakyti susirinkime. Pasimečiau, žodžio negalėjau ištarti. Svarbiausia, kad aš nesupratau, kas vyksta, ką turiu prisipažinti, nes niekada ir niekam jokių skundų rašiusi nebuvau. "Geras" jausmas, kai į tave priekaištingai žiūri darbdaviai - vokiečiai -, o tu nežinai net, ką visa tai reiškia... Paskui supratau, kad Darbo inspekcija esą gavo mano vardu pasirašytą skundą. Apie tai telefonu mano viršininkui pranešė inspektoriumi prisistatęs žmogus.
Uždarosios akcinės bendrovės "Hamburg - Vilnius eksportas" direktorės asistentas Eduardas Jurevičius "Akistatos" žurnalistei pasakojo, kad tariamo inspektoriaus skambutis sumaištį ir nepasitikėjimą sukėlė gal pusdieniui. Kadangi J. Latvelytė paaiškino, kad niekam ir niekada nesiskundė, įstaigoje imta laukti tariamo nesusipratimo atomazgos. Deja, tai nebuvo Darbo inspekcijos klaida - taip keistai savo "skundėjai" keršijo R. Bilkevičius.
Suvaidino spektaklį
- Netrukus aš paskambinau "darbo inspektoriui" jo duotu mobiliuojo telefono numeriu. Ketinau užsukti į Darbo inspekciją ir susipažinti su skundo turiniu, - prisimena E. Jurevičius. - Tačiau "inspektorius" atsakė nei šiaip, nei taip. Jis esąs užimtas, šiuo metu sėdįs Vilniaus mokesčių inspekcijoje. Bet jei aš norįs susitikti, galiu privažiuoti prie Mokesčių inspekcijos Vasario 16- osios gatvėje. Sakiau, kad atvyksiu kartu su J. Latvelyte, tačiau "inspektorius" pareiškė, jog būčiau vienas.
E. Jurevičius "Akistatai" teigė, kad su tikrais darbo inspektoriais bendrauti jam teko anksčiau. Tačiau jie patys atvykdavo į įstaigą, elgdavosi labai solidžiai, jokių paslaptingų susitikimų neorganizuodavo. Todėl pastarasis atvejis E. Jurevičiui pasirodė labai įtartinas. "Matyt, nori kyšio", - mėgino atspėti direktorės asistentas. Netrukus ant mokesčių inspekcijos laiptų E. Jurevičių pasitiko jaunas darbo inspektoriumi prisistatęs žmogus (vėliau E. Jurevičius sužinojo, kad tai - R. Bilkevičius). Apsimetėlis inspektorius trumpai išdėstė tariamo skundo esmę, kuri, pasak pono Eduardo, net nebuvo panaši į tiesą. Nieko panašaus į skunde minimus dalykus jų įmonėje nevyko. Skundo originalo "inspektorius" su savimi neturėjo.
Kitą dieną E. Jurevičius vėl skambino "inspektoriui" į mobilųjį telefoną, prašė skundą atsiųsti faksu. Apsimetėlis teigė esąs ne Vilniuje, o Šalčininkuose, o darbuotojo, kuris galėtų tą faksogramą išsiųsti, taip pat nėra. Neištvėręs UAB "Hamburg - Vilnius eksportas" vadovas pats nuėjo pas darbo inspekcijos viršininką ir pasiteiravo, kaip čia yra, kad jų inspektorius tapo toks paslaptingas. Čia žmogus ir išgirdo, kad joks skundas inspekcijos nepasiekė, niekas nesidomi "Hamburg - Vilniaus" veikla. Netrukus J. Latvelytė savo viršininkui papasakojo, kas ir kodėl galėtų jai keršyti. Sulyginus J. Latvelytės turimą Roberto Bilkevičiaus mobiliojo numerį su "darbo inspektoriaus" E. Jurevičiui paliktu numeriu, paaiškėjo, jog jis tas pats. O dar po kelių dienų "Akistata" paskelbė R. Bilkevičiaus nuotrauką, ir ponas Eduardas įsitikino, kad ant mokesčių inspekcijos laiptų kalbėjosi su tuo pačiu žmogumi.
Jolita paliko darbą ir sostinę
Prieš kelias dienas "Akistatos" žurnalistė ketino vėl susitikti su J. Latvelyte, tačiau paaiškėjo, jog ji išėjo iš darbo ir Vilniuje nebegyvena. Eduardas Jurevičius papasakojo, kad dėl tariamo skundo jų sekretorė nenukentėjo (išskyrus pirmąją dieną patirtą šoką). Tačiau visa ši istorija prisidėjo prie to, kad merginai teko persikelti į kitą miestą. "Po to, kai buvo demaskuotas, R. Bilkevičius pagrasino, kad jei kam nors skųsimės, bus blogai ir jai, ir man! - dėl tokio akiplėšiškumo apstulbęs E. Jurevičius. - Kreipiausi į policiją, tačiau ten išgirdau, kad dėl tokių vyruko veiksmų, kol jis nepadarė konkrečios žalos, bylos iškelti neįmanoma. Tačiau spaudoje apie tai paskelbti būtina: kas žino, gal toks apsimetėlis darbo inspektorius vėl klaidžioja po Vilnių ir renka mokesčius?"
- Aš manau, kad Jolita Roberto Bilkevičiaus ėmė bijoti. Bute Vilniuje ji gyveno viena. O jei, nepavykus vienam kerštui, tas žmogus būtų ėmęsis kitokių veiksmų? - spėliojo E. Jurevičius. - Neseniai Jolita išėjo iš darbo ir persikėlė į kitą miestą.
"Akistatos" žurnalistei su J. Latvelyte pavyko pasikalbėti. Ji teigė tikrai nerimaujanti ir dėl savęs, ir dėl vienišos rajone gyvenančios savo mamos. Tačiau staigų gyvenamosios vietos pakeitimą pavadino "jau anksčiau suplanuotu žingsniu". Su R. Bilkevičiumi ji buvo susitikusi po to, kai jo suvaidintas spektaklis jau buvo išaiškėjęs. R. Bilkevičius esą atėjęs tik jos paerzinti: iš pradžių paskambino ir žadėjo grąžinti pinigus. Paskui klausė, kiek jis jai skolingas ir šaipėsi. Darbo inspektoriumi apsimetęs tyčia, kad "pasižiūrėtų, kokia bus Jolitos viršininkų reakcija".
Robertą amnestavo
R. Bilkevičiaus gebėjimą bendrauti ir patikti pastebėjo ir Vilniaus 2- ojo apylinkės teismo teisėjas Vytautas Antanėlis. Prieš maždaug mėnesį jis nuteisė mūsų herojų už tai, kad šis klastojo dokumentus ir užvaldė svetimą turtą.
- Jis būdavo toks mandagus, toks atgailaujantis, - prisimena bendravimo su teisiamuoju Bilkevičiumi akimirkas V. Antanėlis. - Neslėpsiu, kai kurie teisiamieji kartais iš tiesų sukelia užuojautą. Kai kurie galbūt tik apsimeta, tačiau finansiniai nusikaltėliai elgiasi kitaip nei banditai. Ir R. Bilkevičius, ir R. Jakutis man kažkuo panašūs - abu būdavo mandagūs, abu prisipažino padarę nusikaltimus, neišsisukinėjo. Apie R. Bilkevičių aš nieko nežinau, bet girdėjau, jog dirba žurnalistu, yra našlaitis. Skyriau jam gana švelnią bausmę, nesinorėjo, jog už grotų jį skriaustų. Juk nusikalto pirmą kartą...
Dvidešimt šeštuosius metus einantis Robertas Bilkevičius vasario mėnesį buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimu, tačiau nekalėjo nė dienos. Pritaikius amnestiją, nuo "neatliktosios bausmės buvo atleistas". Pasirodo, tuo metu, kai jis "Lietuvos aide" triūsė juristu, kai, kaip pats teigė, "atstovavo žmonėms teismuose", kai dirbo Seimo nario visuomeniniu padėjėju, Vilniaus teismas jau nagrinėjo jo paties baudžiamąją bylą! Dirbdamas reikalų patikėtiniu firmoje "Velaris", R. Bilkevičius per kelis kartus 1998- aisiais pasisavino beveik 5 800 litų. Iš pradžių jis pasivogė įmonės sąskaitas faktūras (vėliau jos aptiktos jo bute), paskui, klastodamas šias sąskaitas bei kasos pajamų orderius, savo darbdaviui Valerijui Safonovui tik per porą mėnesių padarė minėtą nuostolį. Kadangi, mūsų žiniomis, R. Bilkevičius pastaruoju metu niekur nedirba, sau priteistų nepilnų šešių tūkstančių litų V. Safonovas greičiausiai dar ilgai neatgaus.
