Penktajame tarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje "Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje" atgis proistorės bei viduramžių laikotarpio amatai, kovos, atsiskleis protėvių gyvenimo būdas bei buitis.
Nuo penktadienio iki sekmadienio apie 200 eksperimentinės archeologijos meistrų, tarp kurių bus ir 51 svečias iš Lenkijos, Estijos bei Baltarusijos, demonstruos proistorės bei ankstyvųjų viduramžių amatus.
Festivalį rengiančio Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas BNS pasakojo, jog šiuo festivaliu tikimasi istorinį kultūrinį paveldą priartinti prie visuomenės.
Kaip ir kiekvienais metais šventės dalyviai galės išvysti, kaip lipdomi bei žiedžiami puodai, apdorojamas gintaras, gaminami gintariniai neolitiniai amuletai, kalamos monetos. Kernavėje susirinkę meistrai iš Lietuvos bei kaimyninių šalių lydys geležį, gamins ginklus, rūbus ir apavą, medžio, beržo tošies dirbinius, demonstruos archajiškus muzikos instrumentus.
Atvykusieji į Kernavę galės ir patys pamėginti rašyti ant vaškuotų lentelių, nerti kauline adata, verpti, austi, pašaudyti iš lanko ar pajodinėti žirgu.
Susipažinti bus galima ne tik su ankstesniuose renginiuose demonstruotais amatais, bet ir Kernavės festivalyje dar nerodytais - lenkų eksperimentinės archeologijos meistrai pirmą kartą šventės istorijoje demonstruos deguto gamybą, kaulo ir rago dirbinius iš Lenkijos, kaip apdoroti titnagą.
Pirmą kartą piliakalnio papėdėje festivalio metu tautodailininkas Juozas Kalinauskas iš Širvintų rajono statys plokščiadugnį laivą. Pasak J.Vitkūno, tokie laivai žinomi nuo ankstyvųjų viduramžių.
Vėliau šiuo laivu ketinama plaukti Nerimi.
Kernavėje susirinkusieji išvys ne tik archeologinius eksponatus, dirbinių gamybos procesus, bet ir pajus proistorės bei viduramžių laikotarpio dvasią - pamatys protėvių gyvenimo būdą. Autentiško Kuršių kiemo įspūdį kurs rūbai, patiekalai, neriami tinklai bei muzika. Šventės dalyviai galės užsukti ir Baltarusijos teritorijoje gyvenusios Krivičių genties kiemą.
Besidomintiems senąja medžiokle, eksperimentinės archeologijos meistrai parodys, kaip įrengti stovyklavietę, pademonstruos senovinius ginklus. Festivalio dalyviai galės susipažinti su senąja bitininkyste bei medicina, sužinoti senosios alaus gamybos technologijos paslaptis.
Festivalis ir šį kartą neišsivers be žiūrovų pamėgtų viduramžių kovų. Senosios karybos meną demonstruos gyvosios istorijos klubas "Kovarnis" iš Lietuvos, "Kniažy guf" iš Baltarusijos bei Lenkijos riterių brolijos "Jantar" kariai.
Tris dienas truksiančio renginio metu Kernavėje susirinkusiuosius linksmins senosios muzikos ansambliai "Kūlgrinda", "Jorė", "Jievaras", "Visi", "Atalyja" bei Rugiaveidė su folkloro grupe "Sedula".
Pasak J.Vitkūno, praėjusiais metais festivalyje per tris dienas apsilankė apie 19 tūkst. žmonių. Manoma, jog nemažai žmonių apsilankys ir šiais metais, nes šventė įtraukta į valstybinių renginių, skirtų Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms paminėti, programą.
BNS
