Daiva NORKIENĖ
Vilniuje, Naujininkuose, nuo viename bute susikaupusių propano dujų žuvo du žmonės, o dar dviejų būklė buvo sunki.
Koklinė "bomba"
Praėjęs penktadienis A. Jaroševičiaus gatvės 11-ojo namo gyventojams nežadėjo nieko neįprasto. Senos statybos, tačiau suremontuotame mediniame name yra septyni butai. Dalis žmonių čia gyvena nuolat, kai kas išvykę į užsienį. Namo gyventojai - daugiausia tvarkingi, bet nelabai pasiturintys žmonės, šeimos su mažais vaikais. Tik vienas butas pirmajame namo aukšte kitiems gyventojams keldavo šiokių tokių nepatogumų: čia buvo geriama, triukšmaujama, rinkdavosi kompanijos. Bet, išskyrus aplinkinių baimę, kad "tie žmonės kada nors padegs namą", didesnių piktadarybių "linksmieji" nepridarydavo.
Irina Šilobritienė (31 m.) penktadienio vidurdienį buvo užėjusi pas gretimame name gyvenančias savo motiną bei jaunesnę seserį Mariną. Sakė ketinusi su viena rusų tautybės drauge nueiti į cerkvę ir parsinešti šventinto vandens, dalinto Trijų Karalių šventės proga. Kalbėdamasi su "Akistatos" žurnaliste, I. Šilobritienės mama, beje, pati labai religinga ir dora moteriškė, džiaugėsi, jog abi jos dukterys - puikios, nemėgsta beprasmių pasisėdėjimų kompanijose, reguliariai lanko maldos namus. Kaip teigė kaimynai, tą dieną Irina (ji dirba siuvėja) turėjo triūsti antroje pamainoje, tad apypiečiu išskubėjo į darbą.
Tąkart nė vienas žaliojo medinuko gyventojas net nenujautė, jog virš jų namų jau kaupiasi grėsmingi debesys. Daugelis ne tik šio, bet ir aplinkinių namų butų kūrenami dar sovietmečiu "išrastu" metodu. Kadangi anais laikais apie modernius, automatikos valdomus dujų katilus niekas ir girdėti nebuvo girdėjęs, dujofikavus šį Naujininkų kampelį, pasielgta paprastai. Daugelis gyventojų iš seno turėjo koklines malkomis ir anglimi kūrenamas krosnis (vadinamąsias švediškas sieneles). Tad ano meto meistrai tas krosnis ir pritaikė "naujoviškam" kurui. Į pakuras įvedė dujotiekio vamzdelius, ir nuo tol koklius kaitindavo nebe rusenančios malkos, o propanas. "Automatika" tokiose krosnyse buvo paprasta: pakūrenus pusantros dvi valandas, dujas privalu užsukti. Įkaitę kokliai dar kurį laiką kambariuose skleidžia šilumą. Atvėsus, dujos vėl užkuriamos. Toks patalpų šildymo metodas, pasirodo, buvo šiek tiek nepatogus, užtat pigus: kai kurios šeimos dabar per mėnesį sumokėdavo po pusšimtį litų. Kita medalio pusė: užuomaršoms ir asocialiems taip šildytis gana pavojinga - pamirši atidaryti kamino sklendę, laiku išjungti dujas - ir lauk tragedijos.
O tragedija penktadienio vakarą nenumaldomai artinosi. Triukšmingajame pirmo aukšto bute agonijoje jau blaškėsi du asmenys. Dar dviejų niekuo dėtų jaunų žmonių gyvybių vos nepasiglemžė mirtis.
Motinos nuojauta neapgavo
Šeštadienį Irinos Šilobritienės mama sakosi vis pagalvodavusi apie dukterį. Dieną jaunėlė Marina pasisakė motinai, jog eina pas seserį išgerti kavos. Irinos namai čia pat, už poros žingsnių. Ilgokai beldusis į duris ir neįleista Marina tuoj parbėgo namo: "Sesers nėra!" Lyg ir nieko neįprasto - šeštadieniais moteris vykdavo į prekybos centrą apsipirkti. Tačiau motinos širdis nujautė negera (dabar jau aišku, kad tuo metu Irina bei jos dešimtmetis sūnelis Mindaugas pusiau be sąmonės bejėgiai gulėjo savo bute ant grindų). Po kiek laiko sunerimusi motina į Irinos butą pasiuntė žentą (jaunėlės vyrą). Tegul pažiūrįs, ar dar negrįžo duktė. Vyriškis beldėsi, beldėsi, tačiau niekas neatidarė. Tik kažkieno žingsniai dunksėjo medinio namo tyloje (vėliau nusprendė, kad tai iš kaimyninio buto sklindantis aidas). Toks Irinos ir anūko "dingimas" mamai atrodė keistas.
- Būdavo, anksčiau nesusitikdavome per visas išeigines, tačiau nerimo nejausdavau. O šį savaitgalį taip ir dilgsėjo: "Irina! Kas jai? Kur ir kodėl neįsileidžia?" - tvirtino skausmo palaužta jaunos moters mama.
Kai duktė su anūkėliu neįsileido ir sekmadienį, motina pasiryžo: "Eime!" Ji turėjo tik į bendrą koridoriuką vedančių durų raktus. Priėjus prie buto paaiškėjo, kad jos mechanine sklende užsklęstos iš vidaus. "Jie ten! Siaube!" - moteris sako, jog jai taip ir pakirto kojas. Irinos buto durys naujos, buvo gaila laužti. Tačiau kai artimieji pagaliau pateko į vidų, suakmenėjo. Ant grindų be gyvybės žymių gulėjo Irina ir Mindaugas. Irina - netoli lango, ištiesusi į jį rankas. Šalimais, beveik virš moters, - apverstas fotelis. Buvo galima įsivaizduoti, kad pajutusi apsinuodijimo požymius moteris skubėjo atverti orlaidę, bet taip jos ir nepasiekė. Mindaugas buvo susmukęs šalia spintos ir lovos.
Irina dar kalbėjo
O paskui viskas vyko tarytum pagreitintame kine: išsigandusi mama lėkė atgal pagalbos, kiti apžiūrinėjo aukas. Ir staiga nebegyva palaikyta Irina pajudino koją! "Jie gyvi!" - koridoriuje nuaidėjęs šauksmas motinai sugrąžino viltį. Tuoj abu nukentėjėlius nunešė į koridorių, paguldė ant kušetės, iškvietė greitąją. Gavusi gaivaus oro, netrukus moteris atmerkė akis ir nustebusi paklausė: "Kas? Kodėl? Kur aš?" Ji nesuprato, kodėl aplink ją susirinkę tiek daug žmonių. Paskui nukentėjusioji viską prisiminė: grįžusi iš darbo, gulėsi miegoti, tik staiga pasidarę labai blogai. "Kokia dabar diena? Kiek laiko aš ten išgulėjau?" - kiek labiau atsigavusi norėjo sužinoti. Atgijo ir Mindaugas - kai greitoji jį vežė į ligoninę, dar kalbėjo. Lydima motinos, Irina buvo skubiai nuvežta į Universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, o jos berniukas atsidūrė Antakalnio klinikose. Abu - reanimacijose. Kadangi Mindaugas netrukus vėl prarado sąmonę, buvo įkištas į specialią baro kamerą, intensyviai gaivintas. Rytojaus dieną jis jau ženklais galėjo parodyti, kad visus girdi ir supranta - paprašytas atsimerkdavo, užsimerkdavo. Vėliau jau paprašė valgyti, o dabar nesunkiai bendrauja su aplinkiniais. Tiesa, jis vis dar reanimacijoje, laukia ilgas sveikimo periodas, bet pavojus gyvybei nebegresia.
Irina Šilobritienė iš pat pradžių už savo sūnų jautėsi geriau. Patekusi į ligoninę sekmadienio pavakarę, pirmadienį ji dar kalbėjosi su savo artimaisiais, rūpinosi, kaip sūnus. O antradienį ligoninėn atėjusi Irinos motina išgirdo liūdną žinią: dukrą buvo ištikusi klinikinė mirtis, dabar ji komoje. "Apsinuodijus propanu taip būna: atrodo, atsigauna žmogus, net vaikščioti pradeda, ir staiga susmunka, - motinai paaiškino gydytojai. - Propano dujos labai klastingos".
"Akistatos" žurnalistė kalbėjosi su I. Šilobritienę gydančiu Ūmių apsinuodijimų skyriaus intensyviosios terapijos palatos vyr. ordinatoriumi Gintautu Mikalausku:
- Dabar jau neabejojame, kad moteris apsinuodijusi ne smalkėmis. Jos kraujyje rasta nemaža propano dujų koncentracija, - paneigė anksčiau spaudoje apie smalkes pareikštą versiją medikas ir nupasakojo labiausiai tikėtiną tragedijos vaizdą. - Pirmojo aukšto bute kaupiasi propano dujos. Jos sunkesnės už orą, todėl paprastai leidžiasi žemyn. Tačiau per ilgesnį laiką sandariai uždarytame bute jų susikaupė daug, pakilo dujų slėgis, ir per medines perdangas jos įsiveržė į Šilobritų namus.
Gydytojo teigimu, ligonės būklė labai sunki, galima ir liūdna baigtis. Nedirba širdis, pakenkti plaučiai, smegenys. Moteris intensyviai reanimuojama. Padėtį apsunkina tai, jog apsinuodijusiai moteriai dvi paras be pagalbos teko praleisti toje pačioje kenksmingoje patalpoje.
Dvi mirtys
Netrukus po to, kai buvo rasti apsinuodiję Šilobritai (Irinos vyro namuose nebuvo, nes jis dirba statybos brigadininku įmonėje, kuri stato įvairiose šalies vietose), kaimynai sunerimo: jeigu taip atsitiko dviem, tai gal ir visam namui. Imta ieškoti, iš kur nuteka nuodingi garai ar dujos. Pasitelkus policiją, buvo išlaužtos pirmajame aukšte gyvenusių "linksmųjų" kaimynų durys, ir netrukus koridoriuje nuaidėjo kažkieno šauksmas: "Dar lavonai!" Šįsyk tai buvo tiesa: rasti negyvi 47 metų buto šeimininkė Raimonda Naroščikienė ir 41 metų jos draugas Vitoldas Pileckis. Kūnai buvo gerokai apirę, pajuodę, baisi smarvė pasklido po visą namą. Čia ir aptikta "bomba", galėjusi nuo žemės paviršiaus nunešti visą namą. Koklinė dujomis šildoma krosnis buvo taip įkaitusi, jog dujų tarnybos vyrai, norėdami išjungti dujas, iš pradžių net negalėjo jos priliesti. Kamino sklendė, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo užstumta - gyventojai pamiršo ją atidaryti. Laiku užgesinti ugnį pamiršo taip pat. Galima tik įsivaizduoti, kas būtų nutikę visoms namo šeimoms, jeigu dėl uždarytos sklendės liepsna būtų užslopusi ir atsuktos dujos laisvai būtų tekėjusios į medinio namo patalpas. Tai, kad krosnyje neišjungtos dujos degė kelias paras, buvo ne mažiau pavojinga. Be nuo propano nukentėjusių keturių asmenų, buvo galima laukti ir gaisro - jei neišlaikiusi karščio būtų subyrėjusi koklinė krosnis. Atidarius duris, bute tvyrojo beveik keturiasdešimties laipsnių karštis.
Keista
Namo gyventojai kurį laiką gyveno panikoje. Tačiau dujininkai, specialia aparatūra patikrinę visas namo patalpas, nenustatė jokio dujų nutekėjimo. Net ir Šilobritų namuose prietaisai rodė nulį. Kyla pagrįstas klausimas, tai kaip tada medikų pateikti rezultatai? Tyrimai aiškiai rodo - apsinuodyta propanu. Net ir šiandien kai kurie namo gyventojai jaučia kažkokią keistą (ne įprastą, dujų) smarvę. I. Šilobritienės mama sako, kad įsilaužus dukters butan sekmadienį, propano smarvės taip pat nesijautė. Tik kažkoks keistas, nelabai intensyvus kvapas. Ilgiau pabuvus tokioje patalpoje ima "žnaibyti" odą, džiūsta lūpos. Moteris sako, jog tas kvapas, nors kambarys intensyviai vėdinamas, neišnyko ir dabar. Ir tikrai: kai abi įėjome vidun, tarytum ėmė žnaibyti lūpas.
Po nelaimės iš namo laikinai išsikėlė dauguma šeimų. Kas glaudžiasi pas gimines, kas šiaip stengiasi kuo ilgiau užsibūti darbe, mieste. Po įvykių prabėgus trims dienoms, namuose aptikome tik vieną neturinčią kur išeiti šeimą - Svetlanos Jefimovos. Kadangi visam namui buvo išjungtas dujų tiekimas, šeima tiesiog šalo. Svetlana, įsijungusi neekonomišką elektrinį radiatorių, tūnojo lovoje, užsiklojusi ne tik antklode, bet ir kailiniais. O didžiulis pilkas katinas nesitraukdamas kantriai šildė šeimininkę. Be šilto viralo, be kūrenimo praleidus tris paras, Svetlanai pagaliau pasisekė: trečiadienio vakarą dujininkai prijungė dujas. Tačiau kol kas - tik jai vienintelei. Nors ir slegiami baimės bei nežinios, gyventojai rinko parašus, kad šildymas būtų įjungtas ir jiems. Beje, atsakymą, kas atsitiko nukentėjusioms šeimoms, kol kas, įvertinę gydytojų ir gyventojų pasakojimus, pateikė tik žurnalistai. Jokių oficialių išvadų nėra, tad žaliojo namelio žmones dar ilgai gali kamuoti nerimas dėl savo ir vaikų ateities.
