Praeitą savaitę “Lietuvos rytas” paskelbė naujausius Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” atliktus viešosios nuomonės tyrimus. Pažymėtina, kad jau tapo lietuviška tradicija šiuos ir kitus panašius tyrimus interpretuoti labai paviršutiniškai ir… klaidingai.
“Vilmorus” ar kitų firmų pateikiami tyrimai yra dažniausiai (kaip būtent šiuo atveju) politinių veikėjų ar partijų reitingai, o ne procentai balsų, kurie būtų gauti skaičiuojant rinkimų biuletenius. Atsižvelgus į tai, kad tik kiek daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų žada dalyvauti rinkimuose, nesunku apskaičiuoti, kad rinkiminį 5 procentų barjerą peržengtų ne penkios, kaip daug kur skelbta, o šešios partijos.
Socialdemokratai realiai gautų beveik 28 proc. balsų, liberaldemokratai - daugiau kaip 15 proc., liberalai - daugiau kaip 13 proc. balsų. Krikdemai, kurių reitingas siekia 4,9, iš tikrųjų taptų realia parlamentine partija su 7,3 proc. balsų, bet po jų esantys centristai - jau ne.
Kad dar labiau priartėtume prie realybės, prisiminkime, kad “Vilmorus” pateikti skaičiai galioja rinkimų proporcinei daliai. Taip yra paskirstoma 70 Seimo narių mandatų. Jie pasiskirstytų taip: LSDP - 24, LDP - 13, LLS - 12, TSLK - 8, NS - 7, LKD - 6.
Jei šiandien egzistuotų bendra liberalų, centristų ir moderniųjų krikdemų partija, ji gautų rinkimų proporcinėje dalyje 18 mandatų, o likusios partijos pasiskirstytų taip: LSDP - 22, LDP - 12, TSLK - 8, NS - 6, LKD - 6. Naujieji centro dešinieji labiausiai nuskriaustų valdančiąją koaliciją, o kartu su konservatoriais lenktų ir socialdemokratus. Tačiau kol naujos partijos nėra, ji gali būti vertinama tiktai kaip savo potencialių sudedamųjų dalių aritmetinė suma, o tai iš tiesų nieko nereiškia.
Iš kitų tyrimų matyti, kad naujos partijos įkūrimas atrodytų optimistiškai ir duotų papildomų “balų”, teigiamai vertinamas Artūro Zuoko tapimas partijos lyderiu. Visos partijos, išskyrus vieną, geriau vertina A. Zuoko nei Eugenijaus Gentvilo lyderystę, tačiau ta viena yra ne bet kas - ta viena yra Liberalų sąjunga, kuri liberalą Zuoką priima kaip dar vieną nuolaidą ne liberalams.
Nors reitingų komentatoriai socialdemokratams ir valdančiai koalicijai vis dar pranašauja pergalę, nuosekli reitingų analizė rodo, kad koalicijos populiarumas nors lėtai, bet pastebimai mažėja. Prieš metus jis siekė 36-37 vietas, o per keletą pastarųjų mėnesių - apie 30. Pridėjus vienmandatinėse apygardose gautus mandatus, tai ne tokia jau absoliuti dauguma. Tiesa, reitingai nekinta visiškai nuosekliai, atsiranda naujos partijos, tokios kaip liberaldemokratai, kitas apima krizės ar pakilimo momentai.
Konservatoriai beveik stabiliai svyruoja 8-10 mandatų ribose. Kiek stabilizavosi krikščionys demokratai, jų reitingui lemiamas lūžis įvyko prieš prezidento rinkimus po Kazio Bobelio pilietybės skandalo ir vis dar nepamirštas. Šiandien krikdemai būtų parlamentinė partija, tačiau jų ateitis didele dalimi priklausys nuo būsimojo partijos suvažiavimo ir… skandalų.
Įdomių pamąstymų apie partijų populiarumą suteikia dar vienas skaičiavimas.
Jei vyktų rinkimai į Europos Parlamentą, į kurį Lietuva deleguoja 13 atstovų (o balsų skaičiavimas būtų analogiškas), socialdemokratai į Briuselį ir Strasbūrą deleguotų 4 savo atstovus, o jų partneriai socialliberalai - vieną. Verta priminti, kad pagal dabartinę parlamento sudėtį socialdemokratai turi penkis, o socialliberalai - du atstovus. Trys europarlamentarų mandatai atitektų naujajai jungtinei partijai, po du - konservatoriams ir prezidentiniams libdemams. Šiandien, beje, jungtinukai turi dvi, o konservatoriai ir libdemai po vieną atstovą. Vieną atstovą į Briuselį galėtų pasiųsti ir K. Bobelio krikdemai. Tiesa, vieną jie siunčia ir šiandien, tačiau vietoj Briuselyje numylėto “europiečio” Algirdo Saudargo, važiuoja ne itin mėgstamas Bobelis. Krikdemams geros ateities Briuselyje tai nežada. Neturėtų savo žmonių Briuselyje ir Kazimiros Prunskienės ir Ramūno Karbauskio Naujoji demokratija.
Įdomu, ko sulauksime po mėnesio, po referendumo. Taps tai ar netaps “lūžio tašku” kokiai nors iš svarbiausiųjų mūsų partijų.
