Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Viename susitikime 34 metų Kauno rajono gyventojas Jonas S. (pavardė redakcijai žinoma) guodėsi, jog pernykštę vasarą 10 parų jam teko praleisti areštinėje. Praeityje nė karto neteistas, tiktai už administracinius nusižengimus baustas vyriškis neslėpė apmaudo, kad šįsyk jis buvo sulaikytas, o vėliau suimtas be jokios kaltės. Be to, paskui dar beveik penkis mėnesius gyveno įtampoje, nes ne kartą turėjo duoti parodymus ir su baime laukė teismo - mat buvo įtariamas kartu su bendrininku įsibrovęs į turtingo verslininko gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobęs nemažai vertingų daiktų. Tiktai teisme Jonui S. pareikštas kaltinimas buvo atmestas. Jį, kaip nedalyvavusį šiame nusikaltime, teisėjas visiškai išteisino. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog dėl to reikėtų vien džiaugtis - juk nekaltas žmogus neatsidūrė už grotų (už tokį nusikaltimą grėsė mažiausiai treji metai nelaisvės), tačiau kita vertus, nekaltas žmogus patyrė stresą.
Išteisintųjų - daugiau nei pusšimtis
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio nuomone, išteisinamieji nuosprendžiai savaime nėra blogi. Juk be to, kad jis nepateko už grotų, svarbu ir tai, kad toks žmogus reabilituojamas artimųjų, kaimynų, bendradarbių ir apskritai visuomenės akyse. Prokuroras tokius procesus vertina teigiamai, tačiau įžvelgia ir problemų. Tad kodėl taip atsitinka, kad įtariamieji išteisinami? Ar visuomet jie iš tikrųjų nekalti?
Kauno apygardos prokuratūros turimais duomenimis, per 2004 metus įsiteisėjo Kauno apygardos ir apylinkių teismuose priimti išteisinamieji nuosprendžiai 66 asmenų atžvilgiu (58 asmenų bylas išnagrinėjus pirmosios instancijos teismuose, 8 bylas - apeliacine tvarka). Šiek tiek mažiau nei pusė išteisinamųjų nuosprendžių paskelbta nagrinėjant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokių procesų metu 17 asmenų, kuriuos teismai vėliau išteisino, kurį laiką buvo suimti.
K. Betingis patikino, kad dažniausiai pripažįstama, jog vietoj tyčinio nužudymo buvo būtinoji gintis, nenustatytas ar neįrodytas kaltinamojo dalyvavimas padarant nusikaltimą, o taip pat jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nuomone, tai rodo nekokybišką, neprofesionalų arba nekvalifikuotą ikiteisminį tyrimą. Tokios problemos iškyla dėl blogai atliktos įvykio vietos apžiūros, jos apsaugos neužtikrinimo, netinkamo įkalčių surinkimo, jų paėmimo ir ištyrimo. Be to, ne visuomet stengiamasi kuo greičiau nuvykti įvykio vieton.
- O juk šie dalykai labai svarbūs, tai tarsi abėcėlė, pagal kurią diagnozuojama liga, - tvirtai įsitikinęs K. Betingis. - Jeigu šie veiksmai atliekami nepriekaištingai, jie garantuoja, jog 90 procentų ikiteisminio tyrimo jau sėkmingai atlikta.
Vietoj rimto specialisto - vairuotojas?
Vyriausiajam prokurorui užkliuvo tai, kad kartais įvykio vieton siunčiami visai tam tikslui nepasiruošę specialistai. Tuomet nenuostabu, jog kartasi apžiūrima įvykio vieta maždaug 30 metrų nuo tikrosios, jog nesurenkami tolėliau išmėtyti įkalčiai ir t. t. Panašų aplaidumą galėtų iliustruoti toks pavyzdys. Štai pernykštę spalio 25-ąją Kaune buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus vieno asmens kūno sužalojimo. Beveik po mėnesio tas žmogus mirė, todėl kaltinimas buvo perkvalifikuotas į nužudymą. Gruodžio mėnesį byla buvo perduota Nusikaltimų tyrimo skyriui, tačiau paaiškėjo, jog pareigūnai buvo nekvalifikuotai atlikę savo pareigą - blogai apžiūrėję įvykio vietą. Tai padarė vienas Petrašiūnų nuovados pareigūnas. Paaiškėjo, jog įvykio vietos aprašymo protokolas buvo labai trumpas, neišsamus. Nors iškart po įvykio buvo nustatytas įtariamasis (visai netoli buvęs įtartinas asmuo), tačiau nesurinkti tokiu atveju itin svarbūs įrodymai, nepaimtos jo nagų nuokarpos, drabužiai ir t. t. Na, o paskui, matyt, supratęs, jog nėra pakankamai įrodymų, įtariamasis sakė nieko nepadaręs ir šypsodamasis klausė, kaip pareigūnai galį įrodyti jo kaltę...
Dėl nekokybiško ikiteisminio tyrimo dalis kaltės tenka ir prokurorams. Tą pripažino ir pats K. Betingis. Juk būtent jie surašo kaltinamąjį aktą, bylas perduoda teismui, palaiko kaltinimą. Ir jeigu tas kaltinimas grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais, dėl to tenka tiktai apgailestauti... Tokios bylos neturėtų pasiekti teismo.
Nepagrįstas suėmimas
Kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, dar viena problema - nepagrįstas kardomosios priemonės suėmimo taikymas. Būna atvejų, kuomet kyla abejonių dėl įtariamojo asmens kaltės, tačiau prokurorai vis tiek kreipiasi į teismą, o šis dažniausiai be rimtų svarstymų taiko suėmimą. Prokuroro pareiga - tinkamai įvertinti ikiteisminį tyrimą ir, jeigu nėra pakankamai įkalčių, privalo priimti sprendimą tą tyrimą nutraukti, o jeigu nori kreiptis į teismą dėl suėmimo pritaikymo, reikia įsitikinti, ar tikrai ši kardomoji priemonė būtina. Jeigu yra abejonių, geriau pasirinkti kitą, galbūt švelnesnę kardomąją priemonę... K. Betingis patikino, jog šiais metais bus labai sugriežtinta tvarka dėl suėmimo taikymo pagrįstumo. Juk iš tiesų negalima laikyti žmogaus suimto 2, 4 ar daugiau mėnesių, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, pakankamai neįsitikinus, ar jis gali būti kaltas...
Specialistų netrūksta
Kauno VPK Kriminalinės policijos Kriminalinių tyrimų tarnybos viršininkas Mindaugas Mažeika buvo linkęs atmesti apygardos vyriausiojo prokuroro išsakytus priekaištus. Jis patikino, jog kiekviename teritoriniame komisariate budi specialistai - įvykio vietos tyrėjai. Visi jie turi Policijos kriminalistinių tyrimų centro leidimus dirbti, tai reiškia, jog turi reikiamą kvalifikaciją. Pirmoji tokių specialistų pareiga - rasti nusikaltimo pėdsakus, juos užfiksuoti, surinkti įkalčius ir netgi pateikti pirminę išvadą. Rašyti tokias išvadas turi teisę nemažai specialistų. M. Mažeika sutinka, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą šis pirminis darbas yra labai reikšmingas. Tai - tyrimo pagrindas... Vykstant tirti sudėtingų, sunkių nusikaltimų - nužudymų, sprogdinimų, plėšimų ir t. t., vienu metu siunčiami du specialistai, be jų, dar du pareigūnai su mobilia kriminalistine laboratorija.
