Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Mintimis perbėgusi nugyventus 66 metus, ponia Julija atsiduso:
- Vargau nuo mažų dienų - tikrai ne kaip Karalių dukra.
Tačiau dėl nelengvos dalios moteris likimo nekaltina. Kiekvieno žmogaus likimas, pasak Rokiškio rajone, Didsodėje, gyvenančios Julijos Karaliūtės- Deksnienės, kaip dviračio vairas - yra jo paties rankose, ir tik nuo vairuotojo priklauso, tiesiai per gyvenimą važiuoji ar nusuki į griovį...
Nuo vaikystės - varge
Janinos Karaliūtės tėvą užmušė arklys. Tada mergaitei ėjo treti metukai. Motina neišgalėjo viena auginti keturis mažus vaikus, tad vieną seserį ėmėsi globoti Latvijoje gyvenusi krikštamotė. Tiesa, suaugusi sesė vėliau grįžo į Lietuvą.
Julijai, vyriausiai iš trijų likusių vaikų, teko sunki samdinės dalia. Būdama aštuonerių ji išėjo tarnauti turtingiems ūkininkams, ganė galvijų bandas. Moteris iki šiol prisimena, kaip maistui prisirinkdavo žolių šaknų, o kadangi neturėjo batų, rudens šalnų tvilkinamas basas kojeles šildydavosi garuojančiame karvių mėšle... Aplinkiniai šaipėsi: "Esi Karalių dukra, o be karūnos, dargi su botagu rankose!"
Samdinė Julija išmoko ir visus ūkiškus darbus nudirbti, ir austi, siūti, verpti, megzti, nerti. Ji ir dabar neretai prisėda prie audimo staklių, nuneria megztinį, o savo pačios rankomis išaustu ir pasisiūtu tautiniu kostiumu pasipuošia, kai koncertuoja Juodupės pagyvenusių žmonių ansamblyje "Volungė".
Kai, būdama 24 metų, Julija ištekėjo, gyvenimas šiek tiek pagerėjo. Tačiau marti neįtiko anytai, su kuria buvo lemta gyventi kartu... O ką reiškia kiekvieną dieną tarsi "ant adatų" sėdėti - pataikauti, vaikščioti lyg užčiaupta burna, gali suvokti tik ta jaunamartė, kuriai teko tai patirti...
Nujautė vyro ir sūnaus žūtį
Gegužės 10-osios dienos Julija Karaliūtė-Deksnienė laukia su nerimu. Mat tą dieną - liūdna sukaktis: sueis dvylika metų, kai neteko vyro ir jaunėlio sūnaus.
- Tądien vyras nuosavu automobiliu susiruošė į Vilnių, - liūdnais prisiminimais dalijosi ponia Julija. - Drauge važiuoti įsiprašė ir vienuolikmetis sūnus Tomas. Taip nenorėjau jų abiejų išleisti, taip blaškėsi krūtinėje širdis! Pajutęs mano nerimą, vyras net ėmė juokauti - ką, girdi, gal manai, kad nesugrįšim, kad kur pražūsim? Aš jam - taip, būtent tai ir jaučiu!
Vyras su sūnumi vis tiek išvažiavo. Ir negrįžo. Ankstų kitos dienos rytą Julijai buvo pranešta, kad kažkur netoli Molėtų į rokiškėno vairuojamą lengvąjį automobilį atsitrenkė kitas. Visą naktį nesudėjusi bluosto Julija iškart suprato, kokią žinią jai atnešė netoliese gyvenanti sesuo - vos ši peržengė slenkstį, Julija pradėjo raudoti...
Julija Karaliūtė-Deksnienė bandė aiškintis, kokiomis aplinkybėmis žuvo jos vyras ir sūnus, deja, beveik nieko nesužinojo. Viskas, pasak moters, greičiausiai buvo įslaptinta dėl to, kad, kaip vėliau teko nugirsti, į vyro automobilį atsitrenkusią mašiną vairavo neblaivus milicininkas...
Pasijuto esanti ne tokia, kaip visi
Dėl vyro ir sūnaus žūties be galo išgyvenusi Julija staiga ėmė jausti esanti ne tokia, kaip visi. Labiausiai moterį šokiravo tai, kad prie jos kūno ėmė... lipte lipti metaliniai daiktai. Kalbėdamasi su korespondente Julija ištraukė iš virtuvės stalčiuko saują šaukštų ir palietė jais nuogas kūno vietas. Neįtikėtina - šaukštai kaipmat prilipo prie odos!
Kartais Julijai atrodo, kad turi ir ekstrasenso sugebėjimų, tačiau kol kas niekam niekada nedrįso spėti ligų ar ateities. O va savo sapnais Julija labai tiki. Prastus vaizdus, pamena, sapnavo ir prieš vyro bei sūnaus žūtį, ir prieš vieną dukterį užgriuvusius netikėtus sunkumus...
- Iš praėjusios nakties sapno supratau, jog reikia laukti netikėtų svečių, - dėstė Karalių dukra. - Ir štai jūs, žurnaliste, paskambinote!
Pykina žmonių skundai
Julija net supyksta, kai išgirsta dabar labai madingas aplinkinių aimanas. Jei esą senas, ligotas žmogus skųstųsi varganu gyvenimu - kita kalba, bet kai jaunos, darbingos ir sveikos šeimos ima verkšlenti... Ko, girdi, tokiems trūksta: dirbkite žemę, auginkite gyvulius, sodinkite daržus - visko turėsite! Bet kad tokie niurzgliai, pasak Julijos, dažniausiai labiau mėgsta alkoholį nei darbą - štai kur didžiausia problema.
Julija visą gyvenimą sunkiai dirbo ir vargo, galiausiai neteko vyro ir sūnaus, daug sielvartavo dėl vienos dukters nenusisekusios santuokos, bet niekada niekam dėl apstojusių bėdų nesiguodė, nelaukė užuojautos. Pasak Julijos, kaime žmonėms net lengviau - galima auginti gyvulius, prisiruošti žiemai daržovių. Mieste, ant asfalto, daržiuko nesukapstysi. Tad Julija nuoširdžiai džiaugiasi galinti iš savo nedidelės pensijos padėti sostinėje gyvenančiai ir sunkiai besiverčiančiai dukrai. Kita dukra, alytiškė, gyvena gerai ir, nors labai iš toli, dažnai atvyksta pasisvečiuoti. O kad grytelėje būtų smagiau, Julija užsiaugino kadaise atklydusį labai dailų katinuką. Dabar jis jau visas katinas! Juodas, bet su ilgais baltais ūsais...
Čia pat Velykos, gražiausia pavasario šventė. Ponia Janina šia proga visiems "Akistatos" laikraščio skaitytojams linki sveikatos ir stiprybės, nes tik stiprus ir energingas žmogus, anot sunkumų užgrūdintos Karalių dukros, savo gyvenimo keliu geba vairuoti tvirtai ir tiesiai...
