Laikraščio skaitytoja Stasė S. Iš Tauragės rajono nurodo, jog nuo gimimo gyvena name, kurio bendra techninė būklė labai bloga ir kuris yra kaimo vietovėje. Moteris yra antrosios grupės invalidė, gauna tik 128 litų invalidumo pensiją, neturi jokių kitų pajamų, žemės. Nors iki 2005 metų jai buvo mokama kompensacija už gyvenamojo namo apšildymą, tačiau šiemet seniūnija atsisakė tą kompensaciją skirti, nes nuosavybės teisės į namą nėra registruotos jos vardu. Iš laiško sunku suvokti, ar jo autorė minėtąjį namą paveldėjo po savo tėvo mirties (konkreti data neparašyta), ar po sutuoktinio mirties 1990 metais (tiksliau nepaaiškinta, kurio iš tų asmenų vardu šiuo metu likusios registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą), paveldėjimo galutinai nesusitvarkė, tam laiško autorei reikalinga Registrų centro įstaigos pagalba, nes atitinkamos paslaugos kainuojančios apie 800 litų. Kadangi laiško autorės nuosavybės teisės neįteisintos į namą, kuriame ji gyvena su savo anūku, pastarasis negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pasikeisti savo pasą. Laiško autorė klausia, ar yra teisinga, kad ji, neturėdama pajamų ir būdama antrosios grupės invalide, mirus sutuoktiniui liks be namų?
Advokatas D. Svirinavičius pateikė tokį atsakymą: "Pagal laiško autorės sutuoktinio mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal įstatymą tie veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kaip suprantame iš laiško turinio, jo autorė, kaip pirmosios eilės įpėdinė, pagal įstatymą po savo tėvo ir vyro mirties (šiuo atveju nesvarbu, kurio iš pastarųjų vardu liko registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą) palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, nes nurodo tame name tebegyvenanti nuo gimimo. Tokiu būdu šiai moteriai nėra jokio pagrindo baimintis, kad ji praras nuosavybės teisę į nurodytą gyvenamąjį namą, o drauge ir teisę valdyti tą namą, juo naudotis.
Kitas klausimas yra tai, kad paveldėtoja įstatymo nustatyta tvarka neįforminusi paveldėjimo, todėl negali paveldėto turto valdyti ar juo disponuoti. Dėl šios priežasties apsunkinamas arba net tampa neįmanomas kompensacijų už namo apšildymą skyrimas, nesant oficialaus savininko kompetentingos institucijos atsisako priimti tame name gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijas ir pan. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius aktus, paveldėjimo teises įformina notarai, be to, nuosavybės į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą - įteisinimas yra susijęs ir su nekilnojamojo turto kadastro įstaigos paslaugomis, kurios yra nustatyta tvarka apmokamos. Vien iš laiško turinio sunku spręsti, ar iš tiesų Registrų centro įstaigos paslaugos laiško autorės atveju kainuoja tiek, kiek ji nurodo, tačiau visais tais klausimais bei dėl atitinkamų mokėjimo lengvatų ji turinti pasikonsultuoti Registrų centro padalinyje, aptarnaujančiame rajoną, kuriame yra minėtasis gyvenamasis namas".
