Meilė - visagalė, arba pusė puslitrio lygu dešimt kiaušinių...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
"Akistatos" korespondentė ir Raseinių rajono Viduklės seniūnijos socialinė darbuotoja Gerda Visockienė Virgainių kaime pasirodė pačiu laiku. Dar kelios minutės, ir penkeriais metais jaunesnio sugyventinio iš namų išvyta Dalia Aleksiukaitytė (38 m.) su mergautiniu aštuonmečiu sūneliu Jordanu būtų nežinia kurion Raseinių rajono pusėn pasidavusi...
- Jis mane išvarė, neįsileidžia, - išvydusi į kiemą įeinančias nelauktas viešnias, Dalia išspaudė ašarą ir krumpliais stipriai bilstelėjo į trobelės langą.
- Mauk, k..., iš kur sugrįžai, nenoriu akyse matyti, - prieangyje pasigirdo prikimęs Audriaus Chormansko balsas.
Lauko durų kablį vyriškis atkabino tik išgirdęs visoje apylinkėje gerai pažįstamą seniūnijos darbuotojos balsą.
Įėjome vidun. Iš paskos įslinko ir Dalia su sūneliu. Šiltai prikūrentoje troboje - švara ir tvarka. Ant palangės - dirbtinių gėlių vazonėlis, ant sienoje įkaltų vinių - tvarkingai išrikiuoti samčiai, tarkuotės, kiaurasamčiai ir visokie kitokie virtuviniai rakandai. Trumpai tariant, neišsiginsi, kad šeimininkauja moteris...
Keliolika minučių tarp Dalios ir Audriaus vyko žodžių ir emocijų mūšis. Audrius labiausiai niršo dėl to, kad jo širdies draugė ir vieno iš penkių vaikų motina visą praėjusią savaitę nenakvojo namuose. Kaip "iščiūžino", girdi, su pirmaklasiu Jordanu nežinoma kryptimi - Audrius per tą laiką ir akis pražiūrėjo, ir prie kambario lango kone duobę išstovėjo - lyg skradžiai žemę būtų prasmegusi! Nesulaukęs pasirodant pats ėmė ieškoti, aplinkinių teirautis... Vieni pranešė "prastos koordinacijos" Dalią matę pas vieną kaimo "latrę", kiti - jau pas kitą. O kai ponia pagaliau sugrįžo "trenkianti kaip iš bravoro", užuot puolusi kiaulių ėdalą minkyti, kitądien išmovė taisyti sveikatos!
- Tai dabar lįsk nors į subinę - tu man daugiau nereikalinga! - kėlė balsą Audrius, beje, ir pats ne pienu atsiduodantis...
Daliai nuo sugyventinio kliuvo ir už tai, kad niekada deramai nežiūrėjusi savo pirmagimio, nūnai jau dvidešimtmečio Nerijaus; kad užmiršusi pas tėvą augantį Žydrūną (15 m.); kad valkatauti drauge pasiimanti pirmosios klasės suole turintį sėdėti Jordaną ir jau bebaigianti pragerti vienerių metukų Aurimuką - kaip išvežusi sūnelį į ligoninę, taip ir pamiršusi - vargšelis seniai pasveikęs ir atsidūręs laikinuosiuose globos nameliuose... Aivarui, Audriaus sūnui, - kas kita: jį augina Raseiniuose gyvenantys Audriaus tėvai. Šešiametis jau ir skiemenis dėlioja, ir daugybos lentelę moka! Bet ne močiai, girdi, už tai dėkui - seneliams!
Audrius prisipažino gal šimtą sykių dovanojęs Daliai už ankstesnes nuodėmes! Niekada, girdi, nepriekaištavęs dėl sugyventinės "spalvingos" praeities (karšta moteris vaikų susilaukusi nuo skirtingų vyrų); atleidęs, o tiksliau - išpirkęs, kai Dalia lombarde užstačiusi jo motinos dovaną - auksinius auskariukus; sukandęs dantis tylėjęs, kai po vieno santykių aiškinimosi jo brangutė išmovusi į Tauragę ir per trumpą laiką "prisigastroliavusi" penktą nėštumą...
Ne tas tėvas, sakoma, kuris vaiką padarė, o tas, kuris užaugino - Audrius sugyventinę priėmė ir su pilvu. O pernai, kovo 30-ąją, gimusiu Aurimuku tvirtino rūpinęsis kaip savu sūnumi. Vis tiek "tai ožkai", girdi, buvo negerai.
- Ką aš kalta, kad Audrius mane užveda - pirmas gert pradeda! - pajautusi, jog pyktį išliejęs sugyventinis ima rimti, puolimą pradėjo Dalia. - Kai pradeda pilt - nei aš jam rūpiu, nei mano vaikai...
Audrius nė nebandė gintis nesąs alkoholikas. Tačiau prisipažino iš namų tikrai mažiau ištempęs negu jo plačiagerklė Dalužė. Galiausiai susizgribo, kad ir neprivaląs svetimų vaikų žiūrėti - bet vis tiek naktimis prie rėkiančių keldavęsis, pienu girdydavęs...
- Ką čia vaidini šventą! - dar garsiau šūktelėjo Dalia. - Ar neatsimeni, kaip dešimt kiaušinių į pusę puslitrio išmainei?
Audrius:
- O tu paskutines bulves į samanę iškeitei!
Dalia pritilo... Taip, girdi, vietiniai "samagonščikai" nėra išrankūs: tinka ir panaudotas užtiesalas, ir praplėštas maišelis cukraus, ir atsuktas butelis aliejaus. Už kilogramą cukraus, kaip ir už butelį aliejaus ar dešimt kiaušinių, - pusė puslitrio "baltakės" (butelis - šeši litukai). Socialinei darbuotojai Gerdai Visockienei beliko tik rankomis skėstelėti - vadinasi, be reikalo stengiamasi pašalpas atidavinėti maisto produktais... Išmainyti juos į svaigalus, pasirodo, - jokių problemų!
- Taigi mano baba - "maladec", - vėl Audrius ėmė imti viršų. - Užsives gert - šakės nugaroj!
Dalia įsižeidė - pareiškė daugiau su tokiu nepraustaburniu gyventi nenorinti. Tuoj pat, va dabar, ir išeisianti - išsikraustysianti į Stungurius, į motinos gimtinę.
- Ką tu, kvaile, tose belangėse fermose veiksi plika basa? - sukluso Audrius. - Nei lovos turi, nei matraco! Aš tai nieko nesakau - rūpinausi ir rūpinsiuosi tais tavo vaikais, ačiū už pagalbą ir tėvams - tik kad lakti nustotum... Nei aš tave veju, nei ką...
Ar tik neartėja susitaikymo valanda?
- Dalia man va kiek pridirbusi, - Audrius plaštaka perbraukė pasmakrę, - o aš, pats nesuprantu, kodėl, vis atleidžiu... Ką čia slėpsi - myliu. Pažiūrėkit, kokia ji graži! O ko daugiau, jei ne grožio, moterikei reikia!?
Išgirdusi tokius komplimentus, ką tik ašarojusi Dalia plačiai nusišypsojo. Ir nuoširdžiai prisipažino baisiai nustebusi, kai prieš šv. Kalėdas "latrių vakaronėje" išvydo ne prasčiau atrodžiusias likimo drauges. Visos Viduklės "alchaškės", girdi, į tą vakarėlį atėjo "pašiauštais plaukais", paryškinta antakių linija, nurausvintais skruostais! Nepažinodamas, girdi, nieku gyvu nepamanytum, kad amžinos girtuoklės!
Audrius prisidegė dar vieną cigaretę ir arčiau prisitraukė Dalios sūnų Jordaną.
- Parodyk, kas tavo tėtis, - paprašė berniuko.
Jordanas mostelėjo rankele Audriaus pusėn...
- Matėt? - Audrius dar labiau užrietė nosį...
Viskas baigėsi tuo, jog Audrius su Dalia susitaikė - apsikabino ir pasibučiavo. O kad panašūs nesusipratimai bendro gyvenimo nekartintų ir ateityje, sugyventiniai tvirtai pasižadėjo apsilankyti neseniai Viduklėje įkurtame anoniminių alkoholikų klube. Pasak abiejų, bus baisi "sarmata" pirmąkart praverti to klubo duris, bet ko, girdi, žmogus nepadarai vardan meilės...
